PROJEKTAI

Andrius VAINORAS

PO PARDUOTUVĘ UŽRIŠTOMIS AKIMIS

2002 m. LASS Alytaus rajono organizacija (dabar - filialas) vykdė projektą "Naujų įgūdžių ugdymas ir palaikymas neįgaliesiems". Tačiau naujų įgūdžių mokėsi ne tik neįgalieji. Vienu iš projekto partnerių buvo Alytuje (Naujoji g. 90), įsikūręs "Maximos" tinklo prekybos centras. Centro darbuotojai mokėsi, kaip padėti apsipirkti regėjimo negalią turinčiam klientui. Alytaus filialo pirmininkė Daiva Markinienė prisimena: "Parduotuvės darbuotojai patys bandė atsidurti "neregio kailyje": užrištomis akimis vaikščiojo po prekybos salę, mėgino susiorientuoti, susirasti išėjimą. Nuo tada prekybos centre buvo paskirtas specialus žmogus, pagelbstintis akliesiems apsipirkti, - palydintis į prekybos salę, pasakantis kainas, padedantis išsirinkti norimą prekę. Tuomet tai buvo pirmasis tokio pobūdžio projektas ir pirmoji parduotuvė, atėjusi į pagalbą regėjimo negalią turintiems žmonėms.  

Praėjus penkeriems metams, alytiškių vykdytas projektas ir jame dalyvavusi "Maximos" parduotuvė prisiminta dar kartą. Ar nepasimiršo projekto metu įgyti įgūdžiai, ar nevirto geri norai bei pažadai vienadienėmis akcijomis ir skambiomis deklaracijomis? Spalio 2 d. Alytuje lankėsi Lietuvos televizijos žurnalistas laidos "Būna ir geriau" vedėjas Henrikas Vaitiekūnas. Jis domėjosi, ar "Maximoje" iš tikrųjų padedama regėjimo negalią turintiems žmonėms, o jeigu padedama, tai kaip? Žurnalistas pats užsirišo akis ir bandė "nusipirkti" pomidorų. Kartu buvo ir daugiau regėjimo negalią turinčių žmonių. Reportažas parodytas spalio 14 d. per pirmąją Lietuvos televizijos programą. Nors pats laidos pavadinimas sako, kad visada gali būti ir geriau, tačiau aklieji ir silpnaregiai, atėję į šią "Maximos" parduotuvę, iš tikrųjų sulaukia kvalifikuotos pagalbos. Ir ne tik tada, kada šalia stovi žurnalistas. Parduotuvės darbuotojas, turintis įgūdžių, kaip bendrauti su neregiu ar silpnaregiu, palydi į prekybos salę, padeda išsirinkti norimą prekę. Orientuotis parduotuvėje padeda kontrastingos linijos: jomis pažymėtos stiklinės įėjimo durys, laiptai. Žmonių pageidavimas vienas - tokių parduotuvių mieste galėtų būti daugiau!  

* * * 

Alytiškių vykdytas projektas, net praėjus penkeriems metams, tebėra novatoriškas ir aktualus. Tiesa, jame dalyvavusi "Maximos" parduotuvė jau ne vienintelė Lietuvoje, į kurią užėjęs, neregys gali paprašyti pagalbos ir jos sulaukti. Į aklųjų poreikius atsigręžė "Rimi Lietuva", viena kita parduotuvė, nepriklausanti didiesiems prekybos tinklams. Vis dėlto kvalifikuota šios rūšies pagalba tebelieka aktualus ir gyvybiškai svarbus reikalas. Žodį "kvalifikuota" pavartojome neatsitiktinai, nes galvoje turime kaip tik tokią pagalbą. Visiškai įmanoma, kad užėjusiam į bet kurią parduotuvę ir "paaimanavusiam", kad nemato, kad negali įžiūrėti kainų ar kad norėtų nusipirkti tiktai duonos ir daugiau nieko, neregiui į kompaniją bus pasiūlytas koks nors dvimetrinis apsauginis ar surūgusi ir niekaip nesuprantanti, ko iš jos norima, valytoja. Vienas galvos, kaip čia iš tokios parduotuvės greičiau išsprukus laukan, kitas - kaip to neregio greičiau atsikračius... Nesileisdami į "dideles filosofijas" tepastebėsime, kad pagalba ir yra pagalba, o ne išmalda, kurios kažkas ištiesęs ranką prašo, o kažkas kilniaširdiškai duoda arba dažnai ir neduoda. Neduoda ne dėl to, kad valdininkas, tarnautojas ar parduotuvės darbuotoja iš prigimties būtų "kietos širdies", o todėl, kad nuolat skuba, neturi laiko, yra svarbesnių reikalų, nesupranta, ko iš jo ar jos norima. Deja, parduotuvių, kurių darbuotojai iš pusės žodžio suprastų, ko regėjimo negalią turintis klientas iš jų nori, Lietuvoje yra dar labai nedaug. 

Norėdamas nusipirkti buitinės technikos ar kokią kitą prekę, neregys gali susirasti palydovą, paprašyti, kad padėtų draugas. Maisto parduotuvių duris varstome jeigu ne kasdien, tai bent jau kelis kartus per savaitę. Kažin ar sulauksime tokių laikų, kada visus reikalingus maisto produktus nematančiam žmogui į namus pristatys socialinis darbuotojas? O jeigu ir taip, ar tikrai žmogus visada bus patenkintas? Patenkintas jis bus tik tada, kai pats išsirinks reikalingą prekę ar produktą, žinos, kad išsirinko tai, ko norėjo. LASS rajonų filialai alytiškių pavyzdžiu kiekviename mieste turėtų "prisijaukinti" bent po vieną parduotuvę ar didesnį prekybos centrą. Aišku, geriausiai būtų, kad kvalifikuotos pagalbos sulauktume užėję į bet kurią parduotuvę, tačiau kad šitaip atsitiktų, turime nuo kažko pradėti. Kas nors gali paklausti: "Nejaugi visuomeninė organizacija turi imtis auklėti ir perauklėti prekybininkus?" Be abejo, visų prekybininkų neišauklėsime ir neperauklėsime, tačiau tam tikriems procesams daryti įtaką ir stimuliuoti galime. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]