EUROPOS LINK

Audronė JOZĖNAITĖ

NAUJIENOS IŠ EUROPOS SĄJUNGOS

2007 metų spalio 12-13 dienomis, prieš pat aštuntąjį Europos aklųjų suvažiavimą, Maltoje vyko Europos aklųjų sąjungos ryšių su Europos institucijomis komisijos posėdis, kuriame dalyvavo LASS pirmininko pavaduotojas Sigitas Armonas ir CT vyriausioji specialistė Audronė Jozėnaitė. Primename, nors apie tai jau buvo rašyta anksčiau, kad ši komisija yra išimtinė Europos aklųjų sąjungos struktūroje. Joje dalyvauja visos Europos Sąjungos šalių nacionalinės aklųjų organizacijos, ir tai vienintelė EAS komisija, turinti įgaliojimus teikti paraiškas Europos Komisijai. Būtent šiai komisijai tenka didžiausias krūvis ginant aklųjų ir silpnaregių teises tarptautiniu mastu. Jai jau keletą metų vadovauja italas Rudolfas Katanis, gerai žinomas tarptautiniame neįgaliųjų judėjime, Europos neįgaliųjų forumo tarybos narys. 

Kadangi tai buvo paskutinis posėdis prieš suvažiavimą, ypač daug dėmesio buvo skirta komisijų darbo grupių ataskaitoms svarstyti. Tai ilgi dokumentai ir straipsnyje nėra galimybės aptarti jų turinio. Šiek tiek plačiau norėtųsi pakalbėti apie Jungtinių Tautų neįgaliųjų konvenciją, kuriai Europos aklųjų sąjunga skiria daug dėmesio. Teko išgirsti, kad Lietuvoje ji jau ratifikuota. Deja, ne. Ir ne tik Lietuvoje. Visų šalių laukia ilgas ir kruopštus darbas perkeliant konvencijos nuostatas į nacionalinius įstatymus. Pirmasis darbas, kurio pataria imtis teisininkai neįgaliųjų nevyriausybinėms organizacijoms, - įvertinti, ar teisingai yra išversta pati konvencija. Konvencijos kalba, formuluotės leidžia vyriausybėms gana lanksčiai žiūrėti į tam tikrus konvencijos straipsnius. Tokie žodžiai, kaip "imtis atitinkamų veiksmų", "skatinti", "plėsti" nėra labai griežti, ir juos verčiant galima keisti į silpnesnį ar stipresnį atspalvį turinčius žodžius. Tos konvencijos dalys, kurios siejamos su ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis, tikriausiai galės būti realizuojamos palaipsniui ir kai kurios šalys dėl laiko, ribotų resursų ar kitokių prioritetų neiškart galės įgyvendinti tam tikrus konvencijos punktus.  

Komisijos posėdyje buvo pristatyta Europos aklųjų sąjungos konvencijos įgyvendinimo strategija. Tai gairės, kurios palengvins atskiroms aklųjų nacionalinėms organizacijoms suprasti, į ką reiktų labiausiai atkreipti dėmesį perkeliant konvencijos nuostatas į įstatymus. Taip pat buvo nuspręsta sukurti duomenų bazę, kurioje būtų įvairių šalių įstatyminiai potvarkiai, susiję su konvencijos įgyvendinimu. 

Gana plačiai posėdyje buvo diskutuojama dėl Švedijos aklųjų sąjungos iniciatyvos kreiptis į Europos Komisiją su prašymu mažinti pridėtinės vertės mokestį garsinėms knygoms. Iš karto reikia pasakyti, kad garsinės knygos ir kalbančios knygos specialiai akliesiems nėra tas pats, nors aklieji ir silpnaregiai labai džiaugiasi smarkiai didėjančia garsinių knygų pasiūla. Bėda ta, kad visos Europos Sąjungos šalys anksčiau yra aiškiai pasisakiusios, kad elektroninės knygos turi būti priskiriamos paslaugų sektoriui ir apmokestinamos įprastiniu pridėtinės vertės mokesčiu kaip ir kita produkcija, nors spausdintoms knygoms yra lengvatinis tarifas. Švedijos aklieji laikosi nuomonės, kad jie, kaip ir kiti Švedijos piliečiai, turi teisę pirkti ir kaupti knygas jiems prieinamu formatu už tą pačią kainą. Šiuo metu Švedijos aklųjų sąjunga vykdo kampaniją už lengvatinį pridėtinės vertės mokestį garsinėms knygoms, nors, kaip posėdyje sakė Švedijos aklųjų sąjungos prezidentė, Europos Komisija labai atsargiai žiūri į šį reikalą ir neskuba nieko žadėti. Juk auganti garsinių knygų rinka žada nemažą pelną, o kai kurioms prekėms ir paslaugoms pridėtinės vertės mokestis ypač didelis - net 25 proc. Ir kaip čia nesipiktinsi! Spausdintoms knygoms - 6 proc., o garsinėms - 25 proc.  

Tarp kitų posėdžio dienotvarkės klausimų buvo ir navigacinių sistemų standartizavimo problema. Jau šiandien egzistuoja keletas skirtingų komercinių sistemų, kurios tenkina reginčiuosius. Didžiausia problema neregiams - netiksli ir nepakankama informacija elektroniniuose žemėlapiuose. Švedijos atstovai informavo, kad šiuo metu Stokholme ruošiama detali kelių žemėlapių duomenų bazė. Joje bus informacija apie šaligatvius, dviračių takus, takelius parkuose, sankryžas ir t.t. Tokios sistemos tikslas - įtraukti visą naujausią informaciją apie įvairias kliūtis, kaip antai: vykdomi kelio darbai, įspėjamieji ženklai. Visų bendra nuomonė buvo, kad reiktų siekti skaitmeninių kelių žemėlapių suvienodinimo, kas leistų neregiams lengviau gauti visą jiems reikiamą informaciją. 

Europos aklųjų sąjungos ryšių su Europos Sąjungos institucijomis komisija baigia keturių metų darbo periodą jau už keleto dienų. Žinoma, dar po savaitės prasideda naujas periodas su savo darbais, projektais, politine kova. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]