RENGINIAI

Audronė JOZĖNAITĖ

AŠTUNTASIS EUROPOS AKLŲJŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMAS

2007 metų spalio 24 - 27 dienomis Antalijoje, Turkijoje, įvyko aštuntasis Europos aklųjų sąjungos (EAS) suvažiavimas, kuriame dalyvavo 42 šalys. Suorganizuoti tokį renginį nėra paprasta, todėl ir norinčių neatsiranda daug. Buvo manyta, kad suvažiavimą organizuos Vokietijos aklųjų sąjunga, bet kolegoms nepavyko gauti papildomo finansavimo nei iš Europos Sąjungos projekto lėšų, nei iš Vokietijos vyriausybės. Kad šis renginys įvyko ir kad jis praėjo labai sklandžiai, turime būti dėkingi Turkijos aklųjų federacijai. Vien Turkijos vyriausybės dotacija - 200 tūkst. eurų yra verta visų EAS narių pagarbos. 

Pirmiausiai užduodamas tradicinis klausimas - kas naujo? Nepasiseks trumpai atsakyti į šį klausimą, nors kiekviename suvažiavime visada būna kažkas naujo. Nauja buvo tai, kad prieš suvažiavimą vyko ne moterų forumas, kuris jau buvo tapęs tradicija, o jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių ir moterų forumas, ir jis buvo pavadintas lygybės ir įvairovės forumu.  

Nauja buvo tai, kad plenariniuose posėdžiuose nebuvo skaitomos EAS komisijų ataskaitos. Visa medžiaga buvo išsiuntinėta visoms šalims ir su ja reikėjo susipažinti iš anksto.  

Kadangi tai yra rinkiminis suvažiavimas, vykstantis kas ketveri metai, kartojasi tie patys procedūriniai dalykai: ataskaitos, rezoliucijų rengimas, rinkimai, įstatų pataisos ir panašiai. Dvi dienas po pusę dienos buvo organizuojamas darbas grupėse - svarstant EAS ataskaitą ir Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų konvenciją. Taip buvo siekiama paskatinti aktyviai į suvažiavimo darbą įsijungti visus delegatus. 

Keletas žodžių apie rinkimus. Kitiems ketveriems metams EAS prezidentu liko anglas lordas Colin Low, pirmuoju viceprezidentu Rusijos aklųjų organizacijos prezidentas Aleksandr Neumyvakin, antruoju viceprezidentu - Tomaso Danieli, Italijos aklųjų organizacijos prezidentas. Dėl generalinio sekretoriaus pozicijos susirungė Vaclav Polašek iš Čekijos ir rinkimus laimėjusi Birgita Blokland iš Olandijos, šiuo metu gyvenanti Ispanijoje. Dar reiktų pasakyti, kad, atsižvelgiant į tai, jog Europos aklųjų sąjungai dabar priklauso jau 46 šalys, buvo nuspręsta padidinti eilinių EAS tarybos narių skaičių nuo 6 iki 8. Šiuo metu tarybos nariai yra iš Suomijos, Švedijos, Prancūzijos, Ispanijos, Čekijos, Vokietijos, Albanijos, Turkijos. 

Kiek plačiau norėtųsi aptarti 8-ajame suvažiavime priimtas rezoliucijas, kuriomis vadovaujantis bus dirbama ateinančius ketverius metus. Pirmoji rezoliucija - teisė gauti neadaptuotas knygas. Šios rezoliucijos atsiradimą paskatino tai, kad Europos valstybėse sutrikusio regėjimo žmonėms dažniausiai yra siūlomos sutrumpintos adaptuotos knygos. Visai akivaizdu, kad prieinamo formato knygų sutrikusio regėjimo žmonėms - pavyzdžiui, įgarsintų arba išleistų brailio raštu - gaunama daug mažiau ir jos yra kur kas brangesnės negu knygos regintiesiems. Todėl ši rezoliucija kviečia EAS tarybos narius, kitas suinteresuotas organizacijas bei nacionalines aklųjų organizacijas, taip pat rašytojų ir leidėjų asociacijas taikyti bent jau tas pačias autorių teisių išimtis, kurios taikomos viešosioms bibliotekoms ir aklųjų bei silpnaregių knygų leidybos ir platinimo centrams. EAS suvažiavimas taip pat skatina visas Europos aklųjų organizacijas stebėti, kaip vykdoma ES autorių teisių direktyva nacionaliniu mastu, kaip ji yra įtraukta į nacionalinę teisę, reikalaujant griežtų bausmių už jos nevykdymą. 

Antroji EAS rezoliucija kalba apie aktyvų šios organizacijos dalyvavimą skatinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų konvencijos įgyvendinimą. Europos aklųjų sąjungos taryba yra pasirengusi parengti rašytinę informaciją apie svarbiausius konvencijos punktus bei organizuoti konferenciją EAS šalims, kurioje aklųjų organizacijos galės pasikeisti informacija atskirų konvencijos straipsnių įgyvendinimo klausimais.  

Trečioji rezoliucija skatina gerinti aklųjų ir silpnaregių atstovavimą Europos aklųjų sąjungos suvažiavimuose, į nacionalines delegacijas įtraukiant jaunimą, moteris, vyresnio amžiaus delegatus. Kad reikia siekti lyčių balanso EAS valdymo organuose, komisijose, nacionalinėse organizacijose, buvo pradėta kalbėti 1987 metais, kai dar nebuvome Europos Sąjungos nariai. Šią problemą buvo bandyta spręsti net keistomis, galima sakyti, drastiškomis priemonėmis. Užpraeitame suvažiavime, kuris vyko Prahoje, moterys reikalavo sankcijų, jei kartais atskiros šalys į savo delegacijas jų neįtrauktų. Žinoma, tai neatnešė jokios naudos, nes nėra būdų priversti nacionalines organizacijas prievarta ką nors daryti. Laikai keičiasi, mokomasi iš patirties, ir šiandien jau ieškoma kitokių būdų ir galimybių daugiau aklų ir silpnaregių moterų įtraukti į tarptautinę veiklą. Šiandien ir terminologija jau kitokia. Kalbama apie lygias galimybes, lygybę ir nešališkumą, darbą komandoje, dalyvumą ir dialogą. Ir vis dėlto, nors ir lėtas, bet progresas aktyvinant moteris yra pastebimas. Todėl, norint dar labiau sustiprinti šią tendenciją, EAS parengė atskirą rezoliuciją . Ji reikalauja įsteigti formalų aklų ir silpnaregių moterų tinklą EAS rėmuose - vieną tarybos narę (jų taryboje yra trys) paskirti atsakingą už ryšių palaikymą su šiuo moterų tinklu, suformuoti nuolatinį komitetą, susidedantį iš 3 - 5 moterų, kuris koordinuotų moterų judėjimo veiklą; įpareigoti visas EAS nares paskirti moterį, atsakingą už nacionalinę moterų veiklą organizacijoje ir nuolat priimtų informaciją iš EAS; užtikrinti, kad šis nuolatinis komitetas turėtų teisę kontaktuoti ir dirbti su kitomis komisijomis. Be to, EAS rezoliucija įpareigoja tarybą išsiaiškinti ir numatyti geriausias subsidijavimo politikos galimybes, galinčias pagerinti aklų ir silpnaregių moterų atstovavimą tarptautiniu mastu. 

Ketvirtoji rezoliucija kalba apie aklųjų teisę į brailio raštą. Ši rezoliucija siejama su Lui Brailio 200-osiomis gimimo metinėmis (2009 m.). EAS rezoliucija rekomenduoja EAS tarybai kartu su EAS komisija, atsakinga už neregių švietimą, parengti konkretų planą, kaip ir kokios priemonės bus įgyvendinamos 2009 metais. Be to, visoms šalims rekomenduojama imtis visų priemonių, kad aklieji gautų visą jiems būtiną pagalbą ir brailio rašto mokymosi medžiagą. Visos EAS struktūros, tokios kaip technologijų darbo grupė, EAS ryšių su Europos Sąjunga komisija, turėtų daryti viską, kad brailio raštas būtų vartojamas ant vaistų pakuočių bei kitokios produkcijos, ir tai būtų gera galimybė supažindinti visuomenę su brailio raštu. 

Penktoji rezoliucija yra išsiskirianti. Ji kalba apie būtinybę siekti bendravimo tarp kartų ir skatinti lyčių sanglaudą. Tai rezoliucija, pripažįstanti, kad, pasikeitus visuomenei, šeimos tradicijoms, nykstant gausioms šeimoms, beveik visose Europos šalyse yra pastebima vis didesnė kartų atskirtis. Dauguma vyresnio amžiaus žmonių jaučiasi nesugebantys perprasti naujų technologijų ir tampa vis labiau atskirti ir priklausomi nuo kitų, negalintys perduoti savo patirties jauniems organizacijos nariams. O jauni žmonės dažnai skundžiasi, kad jų balso niekas nenori išgirsti "senukų organizacijose". Rezoliucija skatina stiprinti ryšius tarp įvairių amžiaus grupių žmonių, apsvarstyti savo organizacijose viso gyvenimo mokymosi perspektyvą, skatinti įvairias mokomojo pobūdžio programas, skirtas vyresnio amžiaus žmonėms, renginius, kuriuose dalyvautų įvairaus amžiaus žmonės. 

Šeštoji rezoliucija yra skirta akliems ir silpnaregiams vaikams. Tai vienintelė rezoliucija, dėl kurios kilo aštri diskusija, kadangi buvo parengti du rezoliucijos variantai. Vieną iš jų parengė moterų grupė forume, kitą - EAS rezoliucijų rengimo grupė. Daugiau balsų surinko pastaroji, nors esmė praktiškai yra ta pati. Šios rezoliucijos atsiradimą padiktavo smarkiai senstanti Europa. Nors, kaip ir buvo teisingai pastebėta, vaikams daug dėmesio skiria įvairios tarptautinės organizacijos, ši grupė yra atskirai išskirta JT neįgaliųjų konvencijoje, Europos aklųjų sąjunga iki šiol akliems vaikams skyrė labai mažai dėmesio. Ši šeštoji rezoliucija įpareigoja EAS tarybą ir EAS kultūros ir švietimo komisiją paruošti planą, kaip turėtų būti dirbama šia kryptimi. Rekomenduojama glaudžiau bendradarbiauti su Europos sutrikusio regėjimo žmonių švietimo taryba, o šalims skirti padidintą dėmesį sutrikusio regėjimo vaikų poreikiams, jų statusui, teisėms ginti visose srityse. 

Atskirai norėtųsi keletą žodžių tarti ir apie naujai formuojamas komisijas. Akivaizdu, kad senoji struktūra, kai EAS turėjo net 13 komisijų ir keletą darbo grupių, nepasiteisino. Problema greičiausiai yra ta, kad nėra Europos aklųjų sąjungoje tiek lyderių, kad jie galėtų vadovauti visoms komisijoms, - į komisijas buvo skiriami žmonės, kurie vėliau net nedalyvaudavo posėdžiuose. EAS prezidentas Colin Low pasiūlė mažinti komisijų skaičių, didinti darbo grupių efektyvumą. Taigi 2007- 2011 metais veiks tik 6 tematinės komisijos, kurios dar turės po kelias aktyviai veikiančias darbo grupes. Tikimasi, kad nauja sistema bus kur kas lankstesnė. 

Na, o suvažiavimas yra ta vieta, kur daug laiko skiriama ir formaliam, ir neformaliam bendravimui. Juk kur geriau, jei ne čia, susitarsi dėl naujų projektų, pasidalinsi neformalia informacija, susitarsi dėl vizitų.  

O Turkija - graži šalis! Ir šilta smaragdinė Viduržemio jūra, ir nuostabi turkiška kava, ir puiki spalio saulė. Visa tai buvo. Esame dėkingi šeimininkams, pagalvojusiems apie svečių kultūrinius poreikius ir dovanojusiems malonių akimirkų. Neaprašysiu čia visų žavių valandėlių, bet vieną momentą norėčiau paminėti. Tai susitikimas su aklu nuo gimimo dailininku Esrefu Armaganu, kuris eksponavo savo paveikslus. Apie jį jau esame girdėję, bet susitikti, stebėti, kaip jis piešia, buvo nepaprastai įdomu. Tiems, kurie domisi tokiais unikaliais aklo žmogaus sugebėjimais, rekomenduojame lapkričio 25 dieną žiūrėti TV "Discovery" kanalą. Bus speciali laida apie jo unikalius sugebėjimus. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]