BRAILIO RAŠTAS IR MES

Mantas BRAZAUSKIS

BRAILIO RAŠTAS KEIČIA MANO GYVENIMĄ

Brailio raštas, susidedantis tik iš šešių mažų taškelių, su kuriais galima užrašyti visus reikiamus simbolius, yra vertingas išradimas akliems ir silpnaregiams. Šio rašto vartotojai gali sutaupyti elektros namuose, jiems nereikia varginti akių. Taigi raštas paprastas ir patogus. 

Šešiataškis - pagrindinis brailio rašto simbolis, kurį išmokau pradėjęs lankyti mokyklą. Po šešiataškio buvo raidžių abėcėlė, nusidriekianti nuo A iki Z. Kiekvieną abėcėlės raidę mokinių galvose įtvirtindavo šalia pateiktas paveikslėlis. 

"Mama" - pirmas žodis, kurį sudėjau iš raidžių. Paskui dėjau kitus žodžius, jungiau į sakinius. O sakiniai virsdavo tekstais. Kai viso to išmokau, brailio raštas tapo mano gyvenimo dalimi ir naudingu partneriu, kuris daug ką suteikė. Visų pirma, ėmiau skaityti knygas. Skaitymas tapo vienu iš mano laisvalaikio pomėgių. Iš pradžių skaičiau pasakas, o vėliau perėjau ir prie rimtesnių knygų. Skaitydamas pasakas ir apsakymus, panorau pats kurti. Pirmieji mano kūrybos darbai buvo be jokių skyrybos ženklų. Jie man, dar besimokančiam parengiamojoje klasėje, nerūpėjo. Kūriniuose buvo apstu visokiausių kovų, nes jas nesunkiai įsivaizduodavau. Kelios tokios pasakos yra "Karvė ir avis", "Karaliaus priešas", "Obuolių vagys" ir kt. Šios ir kitos pasakos baigiasi laimingai. 

Tapęs protingesnis, kūriau apsakymus. Tada mano kūriniuose atsirado ir skyrybos ženklų. Keletas mano sukurtų apsakymų: "Jaunųjų gauja", "Rokiai", "Rokis ir kt." 

Daug skaitydamas ėmiau skaityti gana greitai. Kadangi mokykloje kartą per metus vyksta brailio rašto skaitymo konkursas, kiekvienais metais tampu savo pogrupio nugalėtoju. Už tai taip pat galiu dėkoti gyvenimo "partneriui". 

Kitas dalykas, susijęs su brailio raštu, yra kitų žmonių smalsumas. Yra buvę tokių nutikimų, kai, skaitydamas knygą šiuo raštu viešoje vietoje, turėdavau atsakinėti į smalsių žmonių klausimus. Jie klausdavo apie raides, bandydavo pirštais patys užčiuopti taškelius. Šitoks smalsumas man patikdavo. Tikiuosi, ir mano "partneris" likdavo patenkintas. 

O svarbiausia, ką patyriau, - tai meilė. Ir ne bet kokia, o pirmoji meilė. Mano panelė, ieškodama draugų, parašė laišką į mūsų mokyklą. Iš pradžių nebuvo didelio susidomėjimo, bet vėliau vis vien pasiėmiau jos adresą. Ji buvo labai laiminga, kai aš jai parašiau, ir maloniai sutiko su manimi bendrauti. O kai pamačiau ją atsiųstoje nuotraukoje, nusprendžiau, jog bandysiu ieškoti rimtesnio ryšio. Praeitą vasarą man pavyko tapti jos vaikinu. Šią vasarą jau metai, kai mudu draugaujame. 

Tikiuosi, jog brailio raštas ir kitiems jo vartotojams tapo puikiu bei naudingu "partneriu". Visi už šiuos taškelius turėtumėm padėkoti rašto kūrėjui Lui Brailiui. Juk šis "partneris" leidžia mums, akliems ir silpnaregiams, tapti lygiems su reginčiųjų rašto vartotojais: juk ir mes skaitome ir rašome. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]