NEREGIAI UŽSIENYJE

Pedro ZURITA

AKLIEJI IR PLASTIKOS MENAS


Plačiai paplitusi nuomonė, kad aklieji arba turintys labai silpną regėjimą žmonės yra ypač gabūs muzikai, kadangi šitaip kompensuojamas nesugebėjimas kurti ir vertinti plastikos meną, ypač tokį, kuriam kurti ir pažinti reikalingas regėjimas. Tokia nuomonė padarė įtaką politikams, kurie lemia, kokių dalykų reikia mokyti sutrikusio regėjimo vaikus. Todėl daugybė aklųjų užaugo nieko nežinodami apie vizualų meną ir nesidomėdami juo. 

Laimei, kaip ir visose gyvenimo srityse atsirado žmonių, kurie manė kitaip. Patys aklieji ir silpnaregiai, jų mokytojai ir specialistai, kurie domėjosi įvairiais meno prieinamumo aspektais, karštai ėmėsi darbo ir suformulavo taisykles, kaip aklieji gali išreikšti šį žmogiškąjį potencialą. Kadangi esu gerai susipažinęs su Vakarų šalių požiūriu į tai, noriu pastebėti, kad kitose šalyse meno prieinamumo akliesiems klausimas sprendžiamas kur kas lanksčiau nei Vakaruose. Vakarų šalių muziejuose meno kūrinių saugumui garantuoti galioja taisyklė - "eksponatų neliesti". Tačiau, apsilankęs meno parodose kelete Afrikos šalių, pastebėjau, kad muziejų darbuotojai ne tik leisdavo man eksponatus apčiupinėti, bet ir būdavo labai patenkinti, kai taip elgdavausi. 

Šitokios mano įžangos tikslas - suteikti peno apmąstymams. Gerai žinau, kad tikros meno kūrinio vertės suvokimas yra nepaprastai sudėtingas klausimas ir kad ši tema yra labai plati. Nors suprantu, kad šioje srityje yra daug dalykų, vertų dėmesio, tačiau nutariau apsiriboti pastabomis apie žmones ir daiktus, su kuriais esu tiesiogiai susipažinęs. 

Nieko nuostabaus, kad tos šalys, kuriose menas užima aukštą vietą nacionalinių prioritetų sąraše, pirmos ėmėsi priemonių, skirtų padėti akliesiems susipažinti su vizualiu menu. Puikių pavyzdžių galima rasti Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Rusijoje ir t.t. Taip pat žinau, kad šiuo klausimu daug padaryta ir kitur, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose ir Švedijoje. 

Pasaulio aklųjų sąjungos biuras Madride yra visai netoli ONCE specialiojo muziejaus, kurį steigiant, be kitų tikslų, buvo siekiama suteikti akliesiems galimybę susipažinti su meno kūriniais, kurie paprastai mums yra neprieinami. Šiame didžiuliame pastate yra du ypač įdomūs skyriai, susiję su čia aptariama tema. Viename skyriuje eksponuojami 35 Ispanijos ir kitų šalių monumentalūs pastatai, t.y. jų liečiamieji maketai, pagaminti tiksliai pagal mastelį. Šiame kambaryje galioja taisyklė - "prašome liesti". Kitame skyriuje eksponuojami meno kūriniai, pagaminti sutrikusio regėjimo arba reginčiųjų menininkų, turint omeny, kad jie bus čiupinėjami. 

Ankonoje (Italija) yra muziejus, kurio paskirtis - padėti akliesiems susipažinti su meno kūriniais ir išmokyti šiuos žmones vertinti meną. Italijos aklųjų sąjungos dėka šis muziejus tapo valstybiniu muziejumi, todėl gauna valstybės paramą. Prancūzijoje stengiamasi plačiajai visuomenei skirtus muziejus pritaikyti akliems lankytojams. Niekada nepamiršiu savo apsilankymo viename Paryžiaus muziejuje, kur vyko garsaus skulptoriaus Augusto Rodeno kūrinių paroda; specialiai pasirengęs gidas ne tik ragino mane liesti skulptūras, bet įgudusiai man patardavo, kaip rankomis atrasti skulptūrų grožį. 

Amerikoje veikianti organizacija "Meninis aklųjų švietimas" ("Art Education for the Blind") vykdo labai įdomų projektą - ketina išleisti meno istoriją, kurioje būtų garso įrašai su meno kūrinių aprašymu ir meno kūrinių reljefinės kopijos. Iki šiol yra išleisti trys šios knygos tomai. 

Ispaną Cezarį Delgado, apakusį jaunystėje, nuo mažens traukė meno pasaulis. Jis yra iš tų sutrikusio regėjimo žmonių, kurie sėkmingai kuria, kaip jis vadina, lytėti skirtus meno kūrinius. Cezaris mano, kad žmonės gali įvairiai suvokti meno kūrinio grožį ir kad lytėjimo pojūtis nė kiek ne prastesnis už regėjimą. 

Kita neseniai apakusi dailininkė - Colombian Marja Yamil de Leon Sua Rez, kuri Bogotos reabilitacijos centre išmokusi susitaikyti su aklumu, pajuto labai stiprų potraukį tapyti. Ji tebetapo iki šiol, paklusdama savo atrastam talentui. 

Turkas Esrefas Armaganas - taip pat neregys, nepaprastai gabus menininkas. Neturiu garbės jį pažinti, bet iš kitų pasakojimų žinau, kad jis yra nepaprastai talentingas. 

Nekėlėme sau tikslo parengti mokslinę studiją meno pažinimo tema. Mes pasirinkome tokius pavyzdžius, kuriais galėtume parodyti, kad visokeriopi išankstiniai nusistatymai, sukeliantys akliesiems įvairių suvaržymų, yra nereikalingi ir tušti, taip pat norime perduoti žinią visiems, kuriems šiuolaikinės oftalmologijos pasiekimai niekuo negali padėti: mes vis vien liksime neregiai arba beveik neregiai. 

Iš anglų kalbos vertė Audronė GENDVILIENĖ 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]