PROJEKTAI

Giedrė REČIŪNIENĖ

VISKAS ĮMANOMA

Miško tyla ir ežero ramybe mus, šių metų birželį, pasitiko "Zelvos" poilsio namai. Gražus oras, saulutė šviečia, o man labai neramu: kaip pasiseks įgyvendinti savo sumanymą? 

Atvykom prie ežero ne poilsio ir ne grožėtis Zelvės ežero krantų žaluma, atvykom pasirengę rimtam darbui į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos organizuotą respublikinį seminarą, kuris vyko birželio 20-22 dienomis - "Raštų kraitė" pagal projektą "Naujos technologijos tautodailėje: vilnos vėlimas - gražu, naudinga ir madinga".  

Mūsų susirinko apie dvidešimt moterų ir merginų iš visos Lietuvos. Gal ir ne visos pasitikėjo savo jėgomis, bet labai šaunu, kad, perskaičiusios seminaro medžiagą, nepabūgo ir pasiryžo išbandyti tai, kas nauja ir atrodo neprieinama akliesiems ir silpnaregiams. 

Kai šio projekto koordinatorė Danutė Cidzikienė pakvietė mane vesti šį seminarą, buvo baugu ir kartu įdomu (mintis apie tokį ar panašų renginį brandinau jau seniai), anksčiau niekada neteko dirbti su tokia gausia suaugusių žmonių grupe - juk beveik kiekvienai iš jų reikia individualios pagalbos praktiniuose užsiėmimuose. Reikėjo suktis kaip vijurkui norint suspėti kiekvienai parodyti vilnos vėlimo technikos subtilybių. O visos moterys norėjo dirbti, domėjosi įvairiais vėlimo būdais, kiekvienai norėjosi pasigaminti atminimui suvenyrą, papuošalą ar paveikslėlį. Jei ne pasigaminti, tai nors perprasti senai užmirštą ir dabar vėl atgimstantį mūsų protėvių amatą. Veltiniu ir puošėsi, ir šildėsi mūsų senoliai.  

Darbo sąlygos buvo puikios. Nuo pirmos minutės, susipažinusios su darbotvarke, išklausiusios, ką veiksime, aptarusios veltinio pritaikymo galimybes buityje, jo funkcionalumą, apžiūrėjusios padarytus gaminius, moterys iškart kibo į darbą. Norėjosi pagaminti kuo daugiau: kam - karolius, kam - rankinę. 

Pakalbinau Romą Girnienę iš Kauno - įdomu išgirsti nematančio žmogaus nuomonę apie tokių seminarų naudingumą ir reikalingumą: "Kai perskaičiau straipsnį "Mūsų žodyje" apie vilnos vėlimą, pagalvojau - kokia nesąmonė, ar aklieji ir silpnaregiai užsiims tokiais sudėtingais dalykais, ar verta tai daryti. Tai neįmanoma. Dabar atsiimu tuos žodžius, - juokiasi Roma, - pabandžiusi velti pati savarankiškai, supratau, kad tai įmanoma netgi visai nematančiam, ir nėra labai sudėtinga, kai šalia yra vadovas ir viską paaiškina. Pabandžius praktiškai, visiškai pasikeitė ir suvokimas apie vilnos vėlimą. Supratau tai visai kitaip, o pabandžius praktiškai nuomonė pasikeitė. Neregiams būtini ir teoriniai, ir praktiniai užsiėmimai, kurie formuoja visai kitokį supratimą apie naujas tautodailės technologijas". 

Dirbant su tokia didele grupe, neišvengiamai kyla sunkumų - kaip suspėti visoms moterims individualiai pademonstruoti techniką, paaiškinti ir padėti ištaisyti klaidas. Bet bendromis pastangomis, padėdamos viena kitai, dirbome gana sparčiu tempu. Išbandėm visus vilnos vėlimo būdus. 

"Seminaras buvo labai įtemptas, bet įdomus. Ir visai nebaisu įsidurti pirštą su aštria vėlimo adata - reikia ir tai pajusti, dabar žinom, kokio atidumo ir kantrybės reikalauja ši veikla. Kiekviena suradom priimtiną darbo stilių, netgi velti ant audinio pabandžiusi supratau, kad, pvz., mozaiką galėčiau velti savarankiškai, pasiklaususi patarimo, kokias spalvas galima derinti. Svarbiausia, kad pajautėm tą technologiją, jos išmokom ir supratom. Smagu buvo dirbti, nes iš karto matėm savo darbo rezultatus,"- sakė Roma. 

Daug neregių ir silpnaregių dažnai skeptiškai žiūri į naujus dalykus, kartais nesiryžta net pabandyti iš karto turėdami nuostatą, kad tai neįmanoma ar net nebūtina. Užsiėmęs žmogus jaučiasi smagiau, yra visavertis ir reikalingas. Reikėtų daugiau praktinių seminarų įvairiomis temomis. Moterys susidomėjusios skiautinių, rišimo, pynimo ir kitomis rankdarbių rūšimis. Gal ne visoms viskas pavyktų ar būtų įdomu, bet, kad verta bandyti ir tęsti tokius projektus, įrodė šis seminaras. 

"Labai esu patenkinta šiuo seminaru. Draugės, pamačiusios mano darbus, negali patikėti, kad aš tai padariau. Aš pati dabar galiu paaiškinti ir pamokyti kitus. Manau, aš dar ką nors pasigaminsiu,"- džiaugiasi Roma. 

Smagu, kai žmogus domisi naujovėmis, įsijungia į veiklą ir nesėdi namie nieko nenorėdamas. Dabar šios moterys, išgirdusios apie vilnos vėlimą, galės pasakyti: "O taip, aš irgi dariau ir moku, pažiūrėkit į mano karolius - padariau pati". Jausis smagiai ir užtikrintai, lygios su kitais.  

Seminaro pabaigoje suruošėme didelę darbų parodą. Visos padarė po kelis darbelius. Įspūdingai atrodė kilimėliai, papuošalai ir suvenyrai. Parodos lankytojai negailėjo gražių žodžių dailininkėms, o moterys planavo, parvažiavusios į savo miestus, surengti seminarus savo draugėms. Smagu, jei nors kelios moterys, o atrodo jų bus, neužmirš, ko išmoko, ir pabandys savarankiškai sukurti kokį darbelį. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]