SUVAŽIAVIMUI PRAĖJUS

Alvydas VALENTA

LASS XVIII SUVAŽIAVIMAS, ARBA MES IR MŪSŲ ORGANIZACIJA

2006-ieji ar 2008-ieji? 

Tuometinės Lietuvos aklųjų draugijos, vėliau Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, suvažiavimai savo svarba dar neprilygo graikų olimpinėms žaidynėms. Vis dėlto panašumų galėtume rasti ne taip jau mažai: ir olimpinės žaidynės, ir suvažiavimai vykdavo kas ketveri metai, ir tai būdavo labai svarbus ir reikšmingas įvykis tam tikros bendruomenės gyvenime. Tiek graikų žaidynės, tiek mūsų suvažiavimai dažnai tapdavo tolimesnių, po jų būsiančių įvykių atskaitos tašku. 

2004 metais priimtas naujas Asociacijų įstatymas. Pagal šį įstatymą visos visuomeninės organizacijos tampa asociacijomis. Taigi asociacija tapo ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Įstatymas reglamentuoja, kad asociacijos visuotinius narių susirinkimus arba suvažiavimus turi šaukti kasmet. Tiesa, pačiame įstatyme tokio tiesmukiško reikalavimo nerasime: jame sakoma, kad asociacija savo nariams privalo pateikti metinę ataskaitą, o šią ataskaitą gali tvirtinti tik visuotinis narių susirinkimas arba suvažiavimas. Taigi atrodo - turime klasikinį aukštojo juridinio pilotažo pavyzdį: niekur neparašyta, kad asociacija suvažiavimus turi rengti kasmet, bet jų nerengiant būtų pažeistas įstatymas. Savo svarba beveik prilygę graikų olimpinėms žaidynėms, mūsų suvažiavimai pamažu virs metiniais akcininkų susirinkimais. Na, bet gyvenimas yra toks, koks yra, ir visokie paniurzgėjimai ar paniurnėjimai vargu ar ką bepakeis.  

Birželio 5 d. LASS sveikatingumo ir poilsio bazėje "Zelva", laikantis visų Asociacijų įstatymo reikalavimų, įvyko LASS XVIII suvažiavimas. Suvažiavimas buvo ne rinkiminis, tik ataskaitinis. Taigi niekas nieko jame nerinko, o tiktai LASS centro taryba atsiskaitė už 2006 metų veiklą. Įžangos žodyje LASS pirmininkas Osvaldas Petrauskas sakė: "Gyvename 2007-aisiais, rengiame programas 2008-iesiems, atsiskaitome už 2006-uosius...". Situacijos paradoksalumas aiškus ir be didesnių komentarų, todėl tarp suvažiavimo dalyvių pasigirdo balsų, jog kitus ataskaitinius suvažiavimus galbūt reikėtų rengti kiekvienų metų pradžioje, nelaukiant jų vidurio. Tada diskusijos apie praėjusius metus, apie atliktus ir neatliktus darbus būtų prasmingesnės, duotų daugiau naudos. 

Sklandus gyvenimas...  

LASS centro tarybos ataskaita su nedidelėmis išimtimis suvažiavimo delegatų kritikos ar karštesnių diskusijų nesulaukė. Norintys ją gali rasti LASS interneto svetainėje www.lass.lt ir pasiskaityti. Suvažiavimo delegatus daugiausia domino nuo praėjusių metų pradėta vykdyti LASS reforma - tiek juridinė, tiek praktinė jos pusė. Esame ne tik visuomeninė organizacija, bet ir asociacija, o mūsų rajonų organizacijos tampa asociacijos filialais. 

Iš organizacijos struktūros iškrinta daugelį dešimtmečių buvusi labai svarbi grandis - apskričių tarybos. Tiesa, jos liks, bet tik kaip regioniniai (konsultaciniai) centrai. Nedaug teprašausime pro šalį sakydami, kad klausimų, neaiškumo daug daugiau nei aiškumo ne tik LASS rajonų organizacijų (dabar jau filialų), bet ir pačios organizacijos vadovams, LASS centro tarybos darbuotojams. Todėl norėdama reikalą bent kiek "prašviesinti", LASS centro taryba rugsėjo mėnesį Trakuose savo struktūrinių padalinių vadovams organizuoja šioms problemoms skirtą seminarą. Apie tai LASS centro tarybos pirmininko pavaduotojas Sigitas Armonas pranešė oficialiai iš suvažiavimo tribūnos.  

LASS revizijos komisijos pirmininkas Henrikas Balandis atkreipė dėmesį į LASS centro tarybos priimamų nutarimų bei sprendimų skaidrumą, aiškumą ir atvirumą. Daugelio dalykų žmonės nežino arba sužino iš gandų, kyla įvairios interpretacijos, nereikalinga įtampa. Dalyvaudamas keliuose LASS centro tarybos posėdžiuose, H. Balandis susidaręs nuomonę, kad čia labai trūksta atviresnių, gal net aštresnių diskusijų, tarybos nariai dažnai būna pasyvūs, mechaniškai pritaria visiems sprendimams ir siūlymams. Žinoma, su šia nuomone galima ir nesutikti, daugelis gal ir nesutiks, tačiau kaip neprisiminsi tų laikų, kai LASS centro tarybos posėdžiai būdavo įrašinėjami į magnetofono juostą, kai ši juosta vėliau keliaudavo į Aklųjų biblioteką ir kiekvienas norintis galėdavo pasiklausyti, kas ir ką tame centro tarybos posėdyje kalbėjo, kokius reikalus sprendė. Tais laikais (brandaus socializmo laikais!) visame mūsų gyvenime buvo labai daug slaptumo, o LASS veikloje - viešumo, na, bent jau išorinio, paviršutiniško, šiais - visuotinio viešumo, išviešinimo ir išsiviešinimo laikais - vis daugiau uždarumo, nepasitikėjimo vieni kitais. Beje, tai turbūt ne tik mūsų organizacijos bėda - informacijos dabar galima gauti visur, iš visur ir visokios - kiek nori ir kokios nori, tik ne tokios, kokios labiausiai reikia. Bet grįžkime prie suvažiavimo.  

XVIII LASS suvažiavimas kaip niekada buvo trumpas ir sklandus: centro tarybos ataskaita, revizijos pirmininko pasisakymas, keletas klausimų, replikų, pasiūlymų - viskas aišku ir paprasta. Beje, mūsų organizacijos, mūsų apskričių organizacijų suvažiavimai jau koks dešimtmetis tampa vis sklandesni ir ramesni. Tokie sklandūs ir tokie ramūs, jog nejučiom pradedi abejoti, ar apskritai dar sugebame diskutuoti, kelti problemas ir ieškoti į jas atsakymų. Privačiuose pokalbiuose, už uždarų durų, padiskutuojame ir dar kaip padiskutuojame... Na, bet ko čia norėti, mūsų organizacijai jau aštuoniasdešimt - senutė ji. Nugyveno garbingą amžių ir pavargo - metas pailsėti. Sakysite, kad klystu, kaltinsite pesimizmu, niurzgėjimu - juo geriau! Vadinasi, mūsų organizacija dar nepavargo ir nepaseno, jos gelmėse vis dar tebeverda ugnikalnis, bet kada galintis išsiveržti netikėtais sprendimais, drąsiomis ateities vizijomis, nekonformistine laikysena.  

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]