NAUJOS TECHNOLOGIJOS
Karolis VERBLIUGEVIČIUS
LIETUVIŲ KALBOS SINTEZATORIUS
Jau daugiau nei dešimt metų Lietuvos aklieji turi galimybę savarankiškai naudotis kompiuterių teikiamais privalumais. Vieni pažįsta kompiuterį ir išmoksta juo dirbti sunkiau, kiti - lengviau, tačiau ir vieni, ir kiti nesigaili mokęsi juo naudotis. O kai kompiuteriu ima mokytis neregys, išaiškėja keletas svarbių niuansų, kurių pradedantysis pats numanyti nelabai gali. Apie vieną iš tų niuansų ir pabandysime pakalbėti šiame straipsnyje. Tai lituanizacija, arba kompiuteryje įdiegtos programinės įrangos aplinkos pateikimas lietuvių kalba.
Pagrindinės programinės įrangos lietuvių kalba atsirado vos prieš keletą metų. Tai operacinė sistema "Windows" ir biuro programų paketas "MS Office". Lyginant su kaimyninėmis šalimis, pvz., Lenkija, Čekija, Slovakija, jų nacionaline kalba kompiuterinė aplinka pasirodė turbūt prieš dešimtmetį. Iki to momento mes, lietuvių kalbą naudojantys kompiuterių vartotojai, rinkomės populiariausia pasaulio kalba - anglų - pateiktą programinę įrangą. Taigi, norint išmokti valdyti kompiuterį, reikėjo mokytis angliškų kompiuterinių terminų bei frazių, o tai anglų kalbos nemokantiems buvo vienas iš sunkiausių barjerų, kai kada ir vienu iš pagrindinių motyvų visai nesimokyti. Reikia pastebėti, kad neregiams šis barjeras buvo dvigubai sudėtingesnis ir štai kodėl.
Neregiai naudoja ekrano skaitymo programą ir kalbos sintezatorius, su kuriais kompiuterio ekrane pateikiamas tekstas perduodamas garsu. Šiandien jau yra galimybė naudoti kelis sintezatorius (kelias kalbas) vienu metu. Priklausomai, kokia kalba pateikiamą tekstą reikia skaityti, tokios kalbos sintezatorių ir naudojame. Pavyzdžiui, anglų kalbos tekstą skaitome su anglišku sintezatoriumi, ispanišką - su ispanišku, lietuvių - su lietuvišku. Taigi, kol nebuvo lietuviško sintezatoriaus, arba jis buvo prastos kokybės, mes, turėdami lietuvių kalba parašytą tekstą (straipsnį, elektroninę knygą ir pan.), turėjome mokėti jį skaityti ir suprasti ne savo gimtosios kalbos sintezatoriumi, o užsienietišku, dažniausiai tai buvo angliškas. Vadinasi, lietuvių kalba parašyti žodžiai buvo tariami pagal anglų kalbos tarimo taisykles. Lietuvoje yra nemažai aklų kompiuterių vartotojų, kurie ir šiandien būtent tokiu būdu dirba kompiuteriu.
Kad aiškiai suprastume šios dienos situaciją, pažvelgsime į praeitį ir prisiminsime lietuvių kalbos sintezatoriaus atsiradimo, kūrimo ir tobulinimo pagrindinius faktus.
* 1992 m. Amerikos lietuviai padovanojo Lietuvai anglišką sintezatorių "Symphonix". Tai buvo apskritai pirmas sintezatorius Lietuvoje.
* 1993 m. Anglijos kompanija "Dolphin" LR Švietimo ir mokslo ministerijai padovanojo dešimt angliškų neprograminių sintezatorių (neprograminis sintezatorius - prie kompiuterio jungiamas išorinis įrenginys, aklųjų vadinamas "dėžute"). Jie buvo perduoti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrui.
* 1994 m. iš tos pačios Anglijos kompanijos "Dolphin" buvo įsigyti neprograminiai lietuviški sintezatoriai "Appolo". Tai buvo pirmieji lietuviškai kalbantys sintezatoriai.
* 1995 m. Vilniaus universiteto profesorius P. Kasparaitis sukūrė pirmąjį programinį lietuvišką sintezatorių "Aistis". Vartotojai jo nenaudojo dėl tuo metu buvusių ribotų kompiuterių resursų.
* 2000 m. Čekijos kompanija "Rosasoft" sukūrė pirmą programinį lietuvių kalbos sintezatorių, veikiantį "Windows" aplinkoje. Lietuvos vartotojai jį pradėjo naudoti 2001 m.
* 2003 m. Čekijos kompanija "Rosasoft" patobulino anksčiau sukurtą produktą. Jam suteiktas vardas "Gintaras". Taip Lietuvoje atsirado antras lietuviškas sintezatorius.
* 2003 m. P. Kasparaitis sukūrė kitą "Windows" aplinkoje veikiantį lietuvišką sintezatorių. Jam suteiktas vardas "Aistis". Dėl prasto suderinamumo su ekrano skaitymo programa JAWS bei kita programine įranga vartotojai jo beveik nenaudojo.
* 2006 m. pabaigoje kompanija "Rosasoft" kartu su P. Kasparaičiu patobulino anksčiau sukurtą sintezatorių "Aistis". Šiam sintezatoriui suteiktas vardas "Aistis 2". Vartotojai pradėjo jį naudoti 2007 m. pradžioje.
Iš pateiktų faktų matome, kad lietuviškas sintezatorius buvo kuriamas apie dešimt metų, tačiau reikia pripažinti, kad aukštos kokybės produkto taip ir neturime. Ir vienas, ir kitas buvęs ar esantis sintezatorius turi trūkumų. Nuolat tenka girdėti įvairių atsiliepimų apie lietuviškus sintezatorius, jų kokybę. Aišku, esama ir kaltinimų dėl milžiniškų pinigų švaistymo. Kokios tokių "neypatingų" rezultatų priežastys?
Norint vertinti esamus rezultatus kiek įmanoma objektyviau, reikėtų imti visą dešimtmečio laikotarpį. Anglijos kompanijos "Dolphin" sintezatoriaus lyginti nereikėtų, nes tokio tipo sintezatoriai jau negaminami ir daugelis vartotojų juos yra pamiršę. Kalbėti reikėtų apie kompanijos "Rosasoft" ir P. Kasparaičio nuveiktus darbus.
Taigi, jei prisimintume 1998-uosius, tai kaip tik tuo metu Lietuvos aklieji ėmė dirbti su "Windows" operacine sistema. Šis faktas skatino sukurti ir lietuvišką sintezatorių. Įvairiais būdais buvo ieškoma potencialaus lietuviško sintezatoriaus kūrėjo, tačiau pasirinkimas buvo labai ribotas. Buvo vos keletas pasaulio kompanijų, kurios kūrė įvairių kalbų sintezatorius. Reikėtų nepamiršti, kad tokios kompanijos yra privačios ir sukurtų produktų nori parduoti kuo daugiau. O kiek Lietuvoje aklų kompiuterių vartotojų? Šimtas? Du šimtai? Kai buvo užmezgami kontaktai su tokiomis kompanijomis, pirmas klausimas buvo - kiek būtų perkama? Sužinojusios realius skaičius, kompanijos net nenorėdavo prasidėti. Po nesėkmingų paieškų vis dėlto atsirado nedidelė kompanija Čekijoje "Rosasoft", kuri apsiėmė kurti lietuvišką sintezatorių. Iš pirmo žvilgsnio gal ir keistokai skamba, kad čekai kuria lietuvių kalbos sintezatorių, tačiau, kai buvo pademonstruoti "Rosasoft" kompanijos pagaminti produktai - čekų, lenkų, slovakų, vengrų ir kitų kalbų sintezatoriai - abejonės dėl lietuviško sintezatoriaus atsiradimo išnyko.
2001 m. pradžioje jau galėjome dirbti kompiuteriu, klausydamiesi "Rosasoft" sukurto lietuviško sintezatoriaus. Kokybė, aišku, buvo ne ta, apie kokią svajojome: balsas buvo kaip roboto, kai kurie garsai tariami labai neaiškiai, reikalavo papildomų konfigūracijų ir t. t. Bet šis lietuviškas sintezatorius buvo pirmas, kurį aklieji naudoja iki šių dienų "Windows" aplinkoje.
Kadangi kompiuterių vartotojai nebuvo patenkinti turimo sintezatoriaus kokybe, buvo nuspręsta jį tobulinti - pataisyti klaidas ir pašalinti trūkumus. Buvo manoma, kad lengviau koreguoti jau esamą produktą nei sukurti naują, juolab kad kompanijų, norinčių sukurti naują lietuvių kalbos sintezatorių, vis dar nebuvo.
Taigi per keletą metų atsirado patobulintas "Rosasoft" lietuviškas sintezatorius "Gintaras". Tačiau ir jis turėjo nemažai trūkumų - kai kurie garsai vis dar tariami netiksliai, didinant sintezatoriaus greitį, kai kurių žodžių tarimas nesuprantamas, iškilo nesuderinamumo problemų su ekrano skaitymo programos JAWS bei operacinės sistemos "Windows" skirtingomis versijomis. "Gintarą" rinkosi pradžiamoksliai kompiuterių vartotojai, o patyrusieji pasiliko prie pirmojo, dar 2000 m. kompanijos "Rosasoft" sukurto, varianto.
Tiesa, reikia prisiminti, kad kartu su "Gintaru" pasirodė ir anksčiau minėtas "Aistis", tačiau dėl ypač prastos kokybės niekas jo nenaudojo. Pagrindinis skirtumas tarp "Gintaro" ir "Aisčio" buvo tas, kad "Aisčio" balsas buvo panašesnis į žmogaus, bet dėl programinio nesuderinamumo jis buvo blogesnis.
2006-ieji buvo "Aisčio" tobulinimo metai. 2007 m. pradžioje jau turime galimybę naudotis lietuvišku sintezatoriumi, kuris pavadintas "Aistis 2". Kaip bebūtų gaila, bet ir šįkart nepasiekta tiek, kiek norėjosi. Išliko kai kurios problemos tariant įvairius garsus, fone girdisi "metalinis" garsas (kiti tai vadina balso drebėjimu), kai kada nėra galimybės identifikuoti didžiųjų raidžių ir pan. Lyginant su ankstesne "Aisčio" versija, pasiektas rezultatas yra neblogas - sintezatorių galima naudoti kasdieniam darbui.
Trumpai apibendrinant, šiandien turime tris lietuviškus sintezatorius - "Gintaro" pirmtaką, sukurtą 2000 m., "Gintarą" ir "Aistis 2". Kurį iš jų pasirinkti, gali nuspręsti tik pats vartotojas, praktiškai išbandęs kiekvieną. Kita vertus, seniems vartotojams patarimo nereikia, o pradžiamoksliams būtų verta rinktis naujausią produktą, t. y. "Aistis 2". Šis sintezatorius yra labiau suderinamas su visomis ekrano skaitymo JAWS ir operacinės sistemos "Windows" versijomis. Taip pat maksimaliai sutvarkytas nacionalinių raidžių, skyrybos ir specialių simbolių tarimas.
Vis dėlto kodėl šiandien turime sintezatorių, kurio kokybe nesame patenkinti? Prielaidos gali būti įvairios:
* kompanijos pasirinkimas - didžiosios kompanijos nesuinteresuotos gaminti produktų mažoms rinkoms, todėl tenka rinktis mažiau žinomas kompanijas;
* Lietuvos specialistų, galinčių sukurti lietuvišką sintezatorių, stoka - tokie asmenys dirba srityse, kuriose yra stabilūs užsakymai ir gaunamas pelnas;
* galimybė daryti įtaką sintezatoriaus kūrimui - nei valstybinės, nei visuomeninės organizacijos (tarp jų ir LASS), negali daryti įtakos sintezatoriaus techninio kūrimo bei tobulinimo procesui, nes šioje rinkoje kol kas neįmanoma konkurencija.
Tokį spėjamų prielaidų sąrašą galima būtų pildyti ir toliau, tačiau šioje vietoje norėtųsi skaitytojų paklausti, kaip yra suprantama nuolat minima frazė "geras kokybiškas lietuviškas sintezatorius". Vienodą ir konkretų atsakymą būtų sunku išgirsti. Vienam žmogui atrodo vienaip, kitam - kitaip. Kiekvieno iš mūsų ausis girdi skirtingai, todėl sintezatoriaus kokybė lengviausiai suprantama, kai jo skleidžiamas balsas tapatinamas su žmogaus balsu. Taip, būtent "žmogaus tikras balsas" (anglų k. - true voice) yra naujausi technologiniai sprendimai kuriant sintezatorius. Reikia pastebėti, kad tik 2006 m. antroje pusėje populiariausios ekrano skaitymo programos JAWS gamintojas pasiūlė vartotojams anglų, vokiečių, ispanų ir kitų pagrindinių pasaulio kalbų "true voice" sintezatorius. Kita vertus, šiandien yra daug daugiau privačių kompanijų, kuriančių sintezatorius bei siūlančių daug lankstesnius jų įsigijimo būdus, nei buvo galima pasirinkti prieš trejus ar penkerius metus.
Nereikia pamiršti ir to, kad Lietuva ne viena šalis, esanti nepatenkinta savo turimų sintezatorių kokybe. Latvija, Estija, Lenkija, Čekija ir daugelis kitų Vidurio Europos šalių taip pat yra nepatenkintos turimais sintezatoriais bei ieško būdų turėti naujus.
Žvelgiant į ateitį, gal reikėtų vadovautis posakiu - "lengviau pastatyti naują nei taisyti seną". Aišku, kad technologijos tobulėja, gaminamų produktų rezultatai gerėja. Norisi tikėti, kad sulauksime ir mes "true voice" lietuviško sintezatoriaus. Gera žinia yra ta, kad neregio E. Biknevičiaus vadovaujama įmonė "Etalinkas" laimėjo konkursą Europos struktūrinių fondų paramai gauti ir gavo finansavimą naujam lietuviškam sintezatoriui sukurti. Jiems nuoširdžiai linkime pasiekti kuo geriausių rezultatų bei pasimokyti iš ankstesnių lietuviško sintezatoriaus kūrimo procese padarytų klaidų.
Visiems, laukiantiems naujo lietuviško sintezatoriaus, linkime ištvermės bei kantrybės, o tiems, kurių noras dirbti kompiuteriu yra stipresnis už bet kokius sunkumus, linkime dar daugiau sužinoti.
[Skaityti komentarus] |
[Komentuoti] |
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]