LASS CENTRO TARYBOJE

 

 


Šių metų kovo 29 d. Vilniuje įvyko pirmasis LASS centro tarybos posėdis. Jame svarstyta 30 klausimų, priimtas 21 nutarimas.

Kadangi iki pat šios dienos vis dar neturime oficialaus atsakymo iš Neįgaliųjų reikalų departamento apie projektus, kuriuos LASS gali vykdyti 2007 metais, tai posėdyje patvirtintas tiktai pirminis lėšų paskirstymo projektas. Jame neminimos lėšos, skirtos viešosios aplinkos pritaikymo regėjimo neįgaliesiems darbams, kadangi neaiškūs nei finansuotini objektai, nei jiems skirtos lėšos. LASS viešosioms įstaigoms skiriamas kiek didesnis finansavimas, nei pernai, taip pat daugiau lėšų skiriama kultūrai, užimtumui, visuomenės švietimui, neformaliam ugdymui, darbo terapijai. Tačiau, remiantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. A1-199 patvirtintu "Neįgaliųjų socialinės integracijos programų finansavimo tvarkos aprašu", 2007 m. LASS negalės skirti lėšų valstybės institucijoms, tarp jų - ir Lietuvos aklųjų bibliotekai. Vis dar sprendžiamas klausimas dėl regėjimo neįgaliųjų stacionarios reabilitacijos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre. Oficialiai LASS negali skirti lėšų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrui, kadangi jis yra valstybės institucija. Tačiau asociacija ieško būdų, kaip tai padaryti, kadangi ugdymo centras - kol kas vienintelė įstaiga, teikianti pirminės reabilitacijos paslaugas regėjimo neįgaliesiems.

2007 metais LASS koordinuos ir viešosios įstaigos "Lietuvos aklųjų choras" vykdomą Žmonių su negalia socialinės integracijos programą bei toliau mokės pašalpą skaitovui samdyti masažo specialybės studentams (tam lėšas skiria Neįgaliųjų reikalų departamentas pagal papildomą programą). Nuo 2007 m. vasario mėn. masažo specialybę studijuojantiems studentams, turintiems sunkią ar vidutinio sunkumo regėjimo negalią, bus mokama 133 Lt mėnesinė išmoka skaitovui samdyti (iki tol mokėta 115 Lt).

LASS centro taryba priėmė nutarimus dėl VšĮ "LASS centro taryba" skyrimo Žmonių su negalia socialinės integracijos programų koordinatore bei dėl Žmonių su negalia socialinės integracijos programos lėšų naudojimo jai koordinuoti ir administruoti. Patvirtinta nauja iš valstybės biudžeto finansuojamų neįgaliųjų socialinės integracijos programų rengimo, finansavimo ir atsiskaitymo už jų vykdymą tvarka. Pagal ją visi programos vykdytojai kitų metų programos paraiškas turi pateikti VšĮ "LASS centro tarybai" iki einamųjų metų gegužės 15 d. Patvirtinta ir akliesiems teikiamų skaitovo paslaugų tikslinės programos vykdymo tvarka, kuri iš esmės nesiskiria nuo praeitų metų tvarkos, tik aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentams išmokas ir toliau mokės ne LASS, o jų mokymo įstaigos.

Posėdyje paskirstytos materialinės pagalbos teikimo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos nariams ("skurdo") lėšos, priimtas nutarimas "Dėl 2007 m. LASS įmonių ir UAB lėšų naudojimo LASS įstaigų vykdomų programų finansavimui", apsvarstyti ir priimti nauji įstaigų vadovų premijavimo nuostatai bei nauja premijavimo tvarka.

Vienas iš svarbesnių sprendimų, priimtų posėdyje, buvo sprendimas dėl "jauniausios" LASS UAB "Etalinkas" akcijų pardavimo UAB "Baltic Media Partners". UAB "Baltic Media Partners", būdama perspektyvi integruotų ryšių su visuomene paslaugų agentūra ir savo personalo sudėtyje turėdama aukštos kvalifikacijos programuotojus bei informacinių technologijų specialistus, įsipareigojo plėsti UAB "Etalinkas" veiklą ir mano, kad per trejus metus pavyks sukurti konkurencingą informacinių technologijų bendrovę. Taip pat labai svarbu, kad pirkėjas įsipareigojo išlaikyti šiuo metu bendrovėje dirbančius regėjimo neįgaliuosius, o per ateinančius metus, atsižvelgdamas į finansines galimybes, papildomai sukurtų mažiausiai dar 10 darbo vietų neįgaliesiems. Už tai, kad būtų parduotos UAB "Etalinkas" akcijos, balsavo 11 centro tarybos narių, susilaikiusių ar balsavusių prieš nebuvo.

Svarstytas klausimas dėl nekilnojamojo turto pardavimo Panevėžyje - VšĮ "Panevėžio ir Utenos apskričių aklųjų ir silpnaregių tarybai" nuosavybės teisėmis priklauso rūsio (buvusios slėptuvės) patalpos ir įėjimas į jas, kurių labai ilgai nepavyko parduoti. Patalpas nuolat semia vanduo, o jei būtų patvirtintos ES normos, savininkas slėptuvę turėtų savo lėšomis įrengti pagal visus reikalavimus, nors patalpos jokios realios naudos neduotų, pajamų iš jų niekada nebūtų. Šiuo metu pirkėjas atsirado, ir LASS centro tarybos nariai vienbalsiai pritarė, kad šios patalpos būtų parduotos.

VšĮ "Kauno ir Marijampolės apskričių tarybai" leista kaip beviltišką skolą nurašyti įsiskolinimą ir delspinigius už patalpų nuomą (nuomininkui bankrutavus).

Svarstytas klausimas dėl neįgaliųjų asmenų atliekamų notarinių veiksmų. Šiuo metu neregiams pas notarus kyla daugybė problemų, todėl po LASS XVII suvažiavimo kreipimosi į Vartotojų teisių apsaugos tarybą numatyti pakeitimai notarinių veiksmų atlikimo taisyklėse. Remiantis naujausiais LASS siūlymais, kurie bus pateikti Teisingumo ministerijai: jei neregys gali parašyti savo vardą, pavardę ir pasirašyti, sandorį pasirašo jis pats. Notaras privalo neregiui, dalyvaujant neregio pasikviestam asmeniui, perskaityti tvirtinamo sandorio turinį ir apie tai raštu pažymima notaro ir neregio parašais. Jei asmuo dėl negalės negali parašyti savo vardo, pavardės ir pasirašyti, sandorį pasirašo neįgaliojo pasikviestas asmuo (arba du asmenys, jeigu taip reikalauja kiti įstatymai). Šiuo atveju notaras taip pat perskaito sandorio turinį.

Apsvarstyta dabartinių LASS viešųjų įstaigų įstatų keitimo tvarka (planuojama, kad dabartinės apskričių tarybos taps regionų centrais antrojoje balandžio pusėje). Daugiausia diskusijų ir keblumų su teisininkais sukėlė punktas apie visuomenines tarybas, tačiau, kadangi tokia buvo LASS XVII suvažiavimo valia, punktas paliktas. Notarai reikalavo įrašyti tarybos posėdžių dažnumą (įrašyta kartą metuose). Jei visuomeninės tarybos delegatų skaičius pasikeis (juk jis priklauso nuo apskrityje esančių LASS narių skaičiaus), LASS centro taryba atskiru sprendimu papildys tarybą arba ją sumažins.

Nepamiršta ir pastaruoju metu Lietuvoje nuskambėjusi šuns vedlio istorija: vokietė neregė su šunimi vedliu buvo neįleista į keletą įstaigų, ir tai sukėlė didžiulį atgarsį spaudoje. Centro tarybos nariai nusistebėjo, kodėl tokio susidomėjimo nesukėlė keturi neregiai lietuviai, dėl savo negalios neįleisti į klubą, arba tas faktas, kad regėjimo negalią turintis asmuo negali nei išsinuomoti valties, nei plaukti ja, nors šalia ir yra reginčiųjų. Lietuvoje šunis vedlius laikyti būtų per brangu ir neracionalu, o ir poreikio kol kas didesnio nėra.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]