VIRŠELIS

 

J. SAGAIDAČNYJ. BANDŪRININKAS


Parašas po iliustracija

Ukrainiečių dailininkas Jevgenijus Sagaidačnyj (1886-1961) gimė Chersone. Persikėlęs į Peterburgą mokėsi privačioje D. Kordovskio meno dirbtuvėje, vėliau įstojo į barono Štiglico meno mokyklą. Jo neeilinę natūrą charakterizuoja toks faktas, jog dvidešimtojo šimtmečio pradžioje J. Sagaidačnyj įsidarbino jūreiviu prekybos uoste, kad apsilankytų Turkijoje, Egipte, Italijoje ir kitose šalyse. 1909-1912 metais kartu su D. Burliuku ir A. Eksteriu organizuoja vadinamo "Trikampio" parodas. Kartu su N. Gončiarovu, M. Larionovu ir K. Malevičiumi dalyvavo Maskvos avangardininkų parodoje, kuri vadinosi "Asilo uodega". 1911 metais Lvove jis susipažįsta su M. Baičiuku (1882-1937), apkaltinto antitarybine veikla ir sušaudyto 1933 metais, kūryba. 1917 m. persikelia į Kijevą. Čia jis išrenkamas Meno akademijos profesoriumi ir prasideda jo pedagoginė veikla, kuri tęsėsi 40 metų. 1920 metais tapyti darbai "Gatvė", "Vandenys", "Jaunuolė" ir kt. kalba apie savitą liaudies temos traktavimą. Kasdienės kaimo gyvenimo scenos dėl drąsios stilizacijos tampa monumentaliais paveikslais. Perimta primityvios liaudies dailės bei ikonų tapybos stilistika organiškai tinka šių kūrinių tematikai.

J. Sagaidačnyj dažnai grįždavo prie ukrainiečių epų tematikos. Paveiksle "Bandūrininkas", meistriškai panaudodamas Ukrainos folkloro archetipą, dailininkas, remdamasis naujausiais formos ir kompozicijos pasiekimais, pateikia visai naują ukrainiečio muzikanto traktuotę. Ši daugiafigūrė kompozicija - tai muzikos klausytojai, kaimo žmonės, kuriuos dailininkas vaizduoja tik raudona ir mėlyna spalva bei jų atspalviais. Muzikanto rankoje neįprastai vertikaliai laikoma bandūra lyg dalina paveikslą į dvi dalis. Klausytojai įvairūs: moterys su kūdikiais ant rankų, jaunos ir pagyvenusios moterys ir tokie pat vyrai bei vaikai. Muzikuojantis bandūrininkas, kaip ir dera, sėdi pačiame centre. Priešais, prie jo kojų, sėdi berniukas vedlys. Muzikantą iš kitų išskiria vešli juoda barzda ir, suprantama, instrumentas. Klausytojų veiduose - susimąstymas. Paveikslas savo kompozicija ir dinamika primena plakatą, kur kitiems planams nelieka vietos. Paveikslas sukelia paradoksalų įspūdį. Rėžiančios akį spalvos atkreipia žiūrovo dėmesį, o siužete tvyro susikaupimas ir ramuma. Šis nelauktas kontrastas verčia vis iš naujo pažvelgti į šį paveikslą.

Darbas, atliktas tempera ant kartono, yra saugomas Kijeve, Ukrainos nacionaliniame meno muziejuje.

 

Vytautas GUDONIS

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]