VIRŠELIS

 

A.VAN DEIKAS. SAMSONO SUĖMIMAS


Parašas po iliustracija

Rembranto ir Rubenso amžininkas flamandų dailininkas Antonis van Deikas (1599-1641) yra žinomas mūsų žurnalo skaitytojams. Keturiolikmetis van Deikas, patekęs į žymiojo Rubenso dirbtuvę mokiniu ir pagalbininku, negalėjo išvengti didžiojo meistro stiliaus įtakos. 1999 metais Londono karališkoje meno akademijoje buvo organizuota van Deiko darbų paroda. Šiai parodai skirto katalogo pratarmėje žinomas meno kritikas Kristoferis Braunas pažymėjo, jog sunku įvertinti Rubenso naujojo stiliaus įtaką jaunajam van Deikui. Naujuoju stiliumi, anot K. Brauno, yra tapyti Rubenso paveikslai 1608 metais grižus iš Italijos. Tiems paveikslams tada paklausa buvo neįtikėtinai didelė. Patenkinti šią paklausą Rubensas nepajėgė fiziškai. Jis pasitelkė į pagalbą mokinius, kurie turėjo išlaikyti jo stilių. Taigi van Deikas pradėjo savo karjerą "ne pačiu savimi, o svetimu teptuku". Van Deikas taip tiksliai imitavo Rubenso stilių, kad dažnai sunku atskirti, kuris iš jų tapė vieną ar kitą paveikslo dalį.

Maždaug po dešimtmečio, kai van Deikas nutapė savo įžymią drobę "Samsonas ir Dalila", autorius vėl grįžo prie šios temos tapydamas paveikslą "Samsono suėmimas" (apie 1628-1632 m.). Jei pirmame paveiksle veiksmas vyko tyliai - užmigusiam Samsonui ant Dalilos kelių buvo nukirpti jo galią palaikantys plaukai, tai antroje drobėje lyg girdime jėga suimamo žmogaus triukšmą. Pasislėpę kariai iššoko iš už kolonos ir bando surišti jėgos netekusį galiūną. Pastebima ir dailininko stiliaus evoliucija. Jei "Samsone ir Daliloje" van Deikas perteikia tik dramatišką momentą, tai "Samsono suėmimas" jau yra dramatiška ir dinamiška scena, perteikta sekant geriausiomis baroko meno tradicijomis. Samsonas stengiasi priešintis sučiupusiems jį filistinams ir žvelgia į moterį, kurią mylėjo ir kuri jį išdavė, o tiksliau, pardavė už auksinių monetų saują. Lyginant su ankstesniu paveikslu, šis daug subtilesnis, o spalvų sluoksnis daug plonesnis ir permatomesnis. Matyt, van Deikas daug dėmesio skyrė būtent savo dailės kokybei, norėdamas pasiekti lengvumo efektą. Šią prielaidą pirmas išsakė menotyrininkas Džefersonas M. Miuleris, pastebėjęs autoriaus įrašą ant vieno iš to laikotarpio paveikslų - "lengvu oriniu stiliumi".

Šis didelio formato (146 x 254 cm) paveikslas saugomas Vienoje, Meno istorijos muziejuje.

 

Vytautas GUDONIS

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]