GYVENIMO AKTUALIJOS

Alvydas VALENTA

KAS APGINS AKLŲ VARTOTOJŲ TEISES

Tarp LASS XVII suvažiavime priimtų dokumentų yra ir keletas kreipimųsi. Šįsyk apie du iš jų. Suvažiavimo delegatai priėmė kreipimąsi, skirtą bankams, savivaldybėms, kitoms paslaugas gyventojams teikiančioms įstaigoms "Dėl lygių galimybių naudotis paslaugomis sudarymo". Kreipimesi sakoma: "Šiuo metu bankuose, Lietuvos socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA) įstaigose, AB "Teo", didesnėse savivaldybėse yra diegiamos ar jau įdiegtos automatinės klientų aptarnavimo sistemos: įrengiamos švieslentės, kuriose rodomas kliento eilės numeris, aptarnavimo langelis. Mūsų organizacijos nariams ir daugumai vyresnio amžiaus ar silpnesnio regėjimo žmonių sunku ar beveik neįmanoma įžiūrėti informaciją švieslentėje. Problemą siūlytume spręsti rodomą informaciją skelbiant ir balsu. Taip jau yra padaryta VSDFV Vilniaus miesto skyriuje. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad regėjimo likučio neturintiems žmonėms yra būtina papildoma pagalba. Tokiems žmonėms reikia padėti susirasti reikiamą langelį ar kabinetą. Būtina, kad įstaigų darbuotojai būtų bent šiek tiek susipažinę su neregio aptarnavimo niuansais."

Kitas panašus kreipimasis skirtas Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai prie Teisingumo ministerijos (NVTAT). Jame prašoma tarpininkauti užtikrinant lygias galimybes regėjimo negalią turintiems žmonėms naudotis informacine aplinka, anksčiau minėtų įstaigų teikiamomis paslaugomis. Gavusi šį raštą Nacionalinė vartotojų teisių asociacijos taryba rugsėjo pabaigoje pati kreipėsi į Lietuvos bankų asociaciją, AB "Teo" bei "Sodrą" atkreipdama dėmesį, kad bankų, telekomunikacijų, "Sodros" paslaugomis naudojasi ir aklieji bei silpnaregiai, kad jiems dėl regėjimo problemų sunku, o dažnai - tiesiog neįmanoma perskaityti švieslentėse rodomą informaciją.

Lapkričio 8 dieną LASS atstovai susitiko su NVTAT ryšių su visuomene skyriaus vadovu Vitu Ūsu. Šis supažindino su gautais atsakymais. Deja, nieko itin džiuginančio ar konkretaus. Pateikiame gautųjų atsakymų ištraukas (kalba netaisyta).

Lietuvos bankų asociacija: "Dėl technologinių apribojimų švieslentėse rodomą informaciją skelbti balsu bankai klientų aptarnavimo padaliniuose neplanuoja. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad daugelyje bankų klientų aptarnavimo padalinių yra administratorių, kurie pasitinka atvykstančius klientus ir yra pasirengę palydėti nematančius žmones ir silpnaregius pas reikalingą banko specialistą, prie reikiamo terminalo ir pasirūpinti, kad jie būtų aptarnauti. Kituose padaliniuose atitinkamai akliesiems ir silpnaregiams žmonėms pagelbsti kiti darbuotojai. Bankų klientų padalinių aptarnavimo darbuotojai, aptarnaudami klientus, vadovaujasi klientų aptarnavimo standartu, kuriame nurodytos taisyklės, kaip aptarnauti žmones su negalia. Ateityje, esant poreikiui, įrengiant klientų valdymo terminalus bankų skyriuose ar filialuose, bus atsižvelgiama ir ieškoma būdų patenkinti aklųjų ir silpnaregių poreikius."

AB "Teo": "Pažymime, kad klientų aptarnavimo skyriuose dirbančių administratorių viena iš pareigų yra pagalba silpnesnio regėjimo asmenims, t.y. juos pastebėti, pasitikti, suteikti reikiamą informaciją, palydėti prie klientus aptarnaujančio darbuotojo. Apgailestaujame, bet šiuo metu neturime galimybės įvykdyti Sąjungos XVII suvažiavimo delegatų pasiūlytą problemų sprendimo būdą švieslentėse rodomą informaciją skelbti balsu. Manome, kad klientų aptarnavimo darbuotojų dėmesys silpnesnio regėjimo asmenims padės kompensuoti šį nepatogumą."

Kaip pastebėjo NVTAT atstovas V. Ūsas, mandagus atsakymas, kad dabar daryti nieko neketinama. Kitokį, gerokai optimistiškesnį, atsakymą atsiuntė Valstybinio socialinio draudimo fondo, trumpiau vadinamo "Sodra", taryba: "Informuojame, kad šiuo metu fondo valdybos teritoriniuose skyriuose yra įrengtos 7 automatinės klientų aptarnavimo sistemos, iš jų 4 yra fondo valdybos Vilniaus skyriuje. Jų švieslentėse rodoma informacija skelbiama ir balsu. Fondo valdybos Kauno skyriuje įrengtų automatinių klientų aptarnavimo sistemų tobulinimo klausimas šiuo metu sprendžiamas fondo valdyboje. Rengiant projektavimo darbus ir atliekant pastatų ir patalpų rekonstrukcijos darbus, didžiausių miestų fondo valdybos teritoriniuose skyriuose numatomas tokių automatinių klientų aptarnavimo sistemų įrengimas, kad švieslentėse rodoma informacija būtų skelbiama ir balsu. Ateinančiais metais tokias švieslentes planuojama įrengti fondo valdybos Klaipėdos, o 2008 metais - fondo valdybos Alytaus skyriuje. Visuose skyriuose dirba klientų aptarnavimo administratorius. Kol nėra galimybių informaciją skelbti balsu, prašome klientų pasinaudoti administratorių teikiama pagalba."

Galima būtų tik pridurti, kad tiek Lietuvoje veikiantys bankai, tiek ir AB "Teo" yra privataus kapitalo struktūros. O kapitalas (tai žinome dar iš K. Markso darbų) - jėga! Kai kada jis net pačiai valstybei primeta savas žaidimo taisykles, ką ten jau kalbėti apie vartotojų teises ir kitus panašius niekus. Galima prisiminti ir istoriją, kai žmonės, neapsikentę dėl AB "Hansabanko" vienašališkai įvestų diskriminacinių apribojimų, kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Tarnyba pripažino, kad tai - teisės pažeidimas. AB "Hansabankui" atsiuntė pažymą, įpareigojančią nutraukti neregius diskriminuojančią praktiką, bet bankas šį reikalavimą ignoravo. Ką gi, kapitalas - jėga, ir, matyt, turime pripažinti, kad tvirtovės, kuriose jo sukaupta ypač daug, paimamos labai sunkiai arba net visai nepaimamos.

Tačiau, anot V. Ūso, verslo pasaulis, nors ir lėtai, bet keičiasi. "Kaip ten bebūtų, konkurencija egzistuoja. Dažnai ji būna net labai didelė, todėl visiškai nesiskaityti su vartotojais - vadinasi, juos prarasti. O šito niekas nenori".

Antra vertus, savo teises žinoti turi ir pats vartotojas. Todėl viena iš NVTAT veiklos sričių - vartotojų švietimas, supažindinimas su jų teisėmis. Pavyzdžiui, žmogus per keturiolika dienų gali grąžinti prekę net tada, jeigu ji neturi defekto, tačiau paprasčiausiai vartotojui netinka. Pametęs banko kortelę ir netekęs sąskaitoje laikomų pinigų, žmogus turėtų žinoti, kad nuo tam tikros sumos gali reikalauti iš banko, kuriame yra sąskaita, kompensacijos ir pan. NVTAT atstovas pripažino, kad susigaudyti šitame didžiuliu greičiu besikeičiančiame pasaulyje nelengva net reginčiam žmogui, juo sunkiau - neregiui. Todėl NVTAT akliesiems ir silpnaregiams siūlo bendradarbiauti supažindinant juos, kaip vartotojus, su turimomis teisėmis. Apie savo, kaip vartotojų, teises, matyt, turėtume daugiau kalbėti ir patys - kuriose srityse jos dažniausiai pažeidžiamos, kaip būtų galima šitų pažeidimų išvengti? Turėtume galvoti ir apie tai, kuriose gyvenimo srityse mūsų teisės gali būti pažeidžiamos ateityje. Štai, pavyzdžiui, pasaulio šiek tiek matę žmonės kalba, kad greitai parduotuvėse atsiskaitysime ne kasininkei, bet automatui. Vadinasi, norime to ar nenorime, būsime priversti naudotis kreditinėmis kortelėmis, tad nematančiam ar silpnai matančiam žmogui apsipirkti bus dar sunkiau, o gal ir visai neįmanoma. Panašių pavyzdžių nesunkiai galėtume pririnkti ir daugiau, todėl bendradarbiavimas su NVTAT prasideda pačiu laiku.

Lapkričio 22 d. LASS atstovai susitiko su NVTAT pirmininku Feliksu Petrausku. Tartasi, kaip šį bendradarbiavimą padaryti efektyvesnį, kaip NVTAT pateikiama informacija geriau galėtų pasiekti tuos, kam ji skirta. Bendradarbiavimas neapsiribos vien informacijos sklaida: LASS pateikė keletą neregiams šiuo metu aktualiausių problemų, NVTAT į LASS rengiamus seminarus, dalykinius pokalbius pažadėjo atsiųsti atskirų sričių specialistų, su kuriais galėsime išanalizuoti rūpimus klausimus ir kartu ieškoti konkrečių jų sprendimo kelių.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]