SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Henrikas STUKAS

LIETUVOJE RETINOPATIJA ĮVEIKTA


Kongreso salėjeRugsėjo 14-16 dienomis Vilniuje įvyko Pasaulinis kongresas "Neišnešiotų naujagimių retinopatija - ar galima išvengti aklumo? Rytai pasitinka Vakarus". Tai pirmasis toks kongresas medicinos istorijoje. Į jį atvyko ir savo patirtimi dalijosi trys šimtai oftalmologų ir neonatologų iš visų penkių žemynų, 53 pasaulio valstybių.

Kongreso organizatorių teigimu, tai pirmasis renginys, kuriame taip išsamiai ir įvairiapusiškai buvo analizuojama gana siaura, tačiau visoms valstybėms aktuali neišnešiotų naujagimių apakimo problema.

 

Kodėl Lietuvoje ir Vilniuje?

Jau 12 metų Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje kūdikiams, sergantiems neišnešiotų naujagimių retinopatija, sudėtingas operacijas atlieka oftalmologės dr. Rasa Bagdonienė ir dr. Rasa Sirtautienė. Gydytojų pasiekti rezultatai iš tiesų stebina daugelį pasaulio oftalmologų. Retinopatija sergantiems kūdikiams akių operacijos Vilniaus universiteto Vaikų ligoninėje atliekamos nuo 1994 metų. Per tą laiką gydyta apie 380 vaikų. Daugelis iš jų pasveiko ir puikiai mato. Per pastaruosius penkerius metus pietryčių Lietuvoje nė vienas neišnešiotas mažylis neapako dėl retinopatijos. Pasak R. Bagdonienės: "Per tuos 12 metų, kai dirbame šioje srityje, nuėjome tikrai didelį kelią ir dabar savo patirtimi drąsiai galime dalytis su kitais. Ne viename Europos ar pasaulio oftalmologų forume esame pristatę savo darbo rezultatus. Visame pasaulyje iki šiol tam tikras procentas vaikų, nors taikomi visi gydymo metodai, nuo šios ligos apanka. Mes išmokome ir daugeliui mažųjų pacientų pritaikėme kitokią metodiką, kuri pasaulyje kol kas nerekomenduota. Jau penkeri metai nė vienas mūsų gydytas vaikas nėra apakęs. Tai viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje vykęs kongresas sulaukė didelio užsienio specialistų susidomėjimo".

Mintis surengti kongresą subrendo prieš kelerius metus R. Bagdonienei ir R. Sirtautienei viešint Jungtinėse Amerikos Valstijose. Baltimorėje gydytojos iš Lietuvos susitiko su profesoriumi Arnaliu Patzu. Profesorius visą gyvenimą paskyrė retinopatijai tirti. Jis perskaitęs R. Bagdonienės ir R. Sirtautienės knygą "Neišnešiotų naujagimių retinopatija", susipažinęs su pasiektais rezultatais, pasiūlė Lietuvoje surengti pasaulinį kongresą, skirtą retinopatijai gydyti. Šiai idėjai pritarė ir lietuvių kilmės garsus JAV oftalmologas, dirbantis Čikagos ligoninėje, Mindaugas Vygantas. Dar vienas akstinas surengti kongresą - dalyvavimas 2005 m. Pasauliniame regėjimo ir oftalmologijos mokslinių tyrimų asociacijos kongrese, vykusiame JAV. Į šią asociaciją gali patekti tik mokslininkai, pateikę naują, niekur neskelbtą, moksliškai pagrįstą mokslinį darbą. Savo taikomą gydymo metodą lietuvės pristatė ir Europos vaikų akių gydytojams, kur sulaukė didelio susidomėjimo. Tais pačiais 2005 m. JAV įvyko oftalmologų kongresas, kuriame susidarė neformalus organizacinis komitetas.

"Visą žiemą su gydytoja R. Sirtautiene organizavome šį kongresą. Nepaprastai sunku gauti lėšų. Laimei, pagelbėjo mūsų Vyriausybė bei privatūs rėmėjai," - pasakojo gydytoja R. Bagdonienė.

Kongreso dienotvarkė buvo labai įtempta. Dalyviams per dvi dienas teko išklausyti 60 pranešimų bei 17 paskaitų. Kongreso organizatoriai gavo net 120 dalyvių tezes, todėl dalį šių tezių panaudojo stendiniuose pranešimuose. Pranešėjai dalijosi informacija, pateikė faktų apie retinopatiją jų valstybėse. Dalyviai galėjo palyginti šios ligos gydymą kitose valstybėse.

Kongreso organizatoriai pritaikė ir naujovę - tai pusryčiai su ekspertu. Pusryčiauti kiekvienas dalyvis galėjo prie tam tikro stalo, prie kurio sėdėjo ekspertas ir neformalioje aplinkoje galėjo gauti atsakymus į jam rūpimus klausimus.

Kongrese buvo ir praktinių užsiėmimų. Norintys galėjo pasidarbuoti su akių dugną fotografuojančia kamera. Ji naudojama retinopatijai diagnozuoti.

 

Trumpai apie retinopatiją

Kasmet Lietuvoje apie 6 proc. naujagimių gimsta neišnešioti. O tai didelė rizika susirgti retinopatija. Laiku jos negydant vaikas apanka.

"Ši liga nėra seniai žinoma - ji aprašyta tik praėjusio šimtmečio viduryje. Vakarų šalyse jau senokai dirbama šioje srityje, gydomi neišnešioti naujagimiai, o Rytų šalyse, taip pat ir pas mus, šios ligos ilgą laiką niekas nežinojo. Nebuvo nei įrangos, nei informacijos apie tai, kaip ją gydyti. Informacijos apie neišnešiotų naujagimių retinopatiją atsirado tik po 1991 metų, ir mudvi su dr. R. Sirtautiene buvome pirmosios iš buvusios Sovietų sąjungos, kurios pradėjome šią ligą gydyti. Iš pradžių dirbti buvo sunku. Trūko elementariausios informacijos. Kartais dvejodavome ar nustatėme teisingą diagnozę, nes vadovaujantis amerikiečių rekomendacijomis, šia liga serga vaikai, sveriantys 1 kg 200 gramų, o mes aptikdavome tų pačių simptomų pas vaikus, sveriančius 2 kg. Šios ligos išskirtinumas - laikas. Gydant negali delsti, kiekviena prarasta minutė naujagimį artina prie tamsos," - teigė R. Bagdonienė.

Dar ne taip seniai nemažai tokių kūdikių susirgdavo retinopatija ir apakdavo, nes nebūdavo sąlygų jiems auginti. Neišnešiotų naujagimių retinopatija išsivysto tik per anksti gimusiems naujagimiams, ir toli gražu ne visiems.

Pati kūdikio akis pradeda vystytis nuo pirmų moters nėštumo savaičių, o tinklainės kraujagyslės ima formuotis tik nuo ketvirto nėštumo mėnesio ir iki gimimo pasiekia tinklainės periferiją. Jei vaikelis gimė neišnešiotas - 6-7 mėnesių - dalis tinklainės yra be kraujagyslių. Prieš augančią kraujagyslę, primityviai šnekant, "bėga" tarsi pranašai - ląstelės, kurios rodo, kuria linkme turi augti kraujagyslė. Tačiau, jei kūdikis gimsta pirma laiko, jis staiga patenka į visiškai kitą aplinką ir kelrodės ląstelės sutrinka, pradeda kauptis vienoje vietoje. Vis dėlto jos išskiria kraujagyslių augimo veiksnį - skatina naujų kraujagyslių augimą, todėl kraujagyslės taip pat pradeda kauptis vienoje vietoje. Susidaro labai ryški riba tarp tos tinklainės vietos, kur yra kraujagyslės, ir tos, kur jų nėra. Laikui bėgant ir kraujagyslėms dar labiau augant tarp jų atsiranda jungiamasis audinys, ir ta mažytė tinklainė, kuri jau buvo išsivysčiusi, atšoka, suauga, surandėja - vaikas apanka. Nieko nedarant procesas, kai tinklainė negrįžtamai surandėja, išsivysto per 2-3 mėnesius po kūdikio gimimo. Tačiau tai visada atsitinka iki turėjusio būti normalaus gimimo laiko. Todėl reikia neišnešiotus naujagimius tikrinti ir atrinkti tuos, kurie gali susirgti šia liga - reikia nepraleisti kritinio momento, kai kūdikį būtina pradėti gydyti. Kai kuriems vaikams retinopatija lyg ir pradeda vystytis, bet gerosios kraujagyslės nugali ir liga savaime išnyksta. Tačiau kitiems liga progresuoja ir, jei nesuspėjama gydyti, kol tinklainė dar neatšokusi, vaikas apanka. Neišnešioti ir retinopatija susirgę kūdikiai gydomi lazeriu arba šalčiu. Nereikalingos kraujagyslės išnyksta, o tos, kurios turėjo augti normaliai, lieka.

 

Lietuviai išgydo retinopatiją

Su neišnešiotais kūdikiais pradėjusios dirbti oftalmologės dr. R. Bagdonienė ir dr. R. Sirtautienė vadovavosi tarptautinėmis gydymo rekomendacijomis, kurios buvo patvirtintos dar 1988 metais ir kuriomis vadovaujasi viso pasaulio medikai. Lietuvoje neišnešiotų kūdikių retinopatijos gydymo metodikos nebuvo. Medikės pastebėjo, kad ne visada tas rekomenduojamas gydymas padeda apsaugoti kūdikius nuo apakimo, tad nusprendė šiek tiek pakoreguoti garsių mokslininkų rekomendacijas. Pradėjo naują gydymą ir pastebėjo, kad rezultatai daug geresni nei iki šiol buvusio gydymo. "Mūsų gydymas mažai kuo skiriasi nuo taikomo pasaulyje. Mes su gydytoja Rasa nepatingėjome ir įsigilinome į šios ligos gydymo istoriją. Vadinamą "racionalų grūdą" surinkome iš daugelio gydytojų taikytų metodų," - pasakojo R. Bagdonienė.

Pagal galiojančias rekomendacijas buvo draudžiama gydyti vadinamą keterą - vietą tarp sveikos ir nesveikos tinklainės, nes tada kyla komplikacijų, kraujavimų ir kt. Gydytojos nutarė, kad reikia tą vietą "paliesti". Vėliau paaiškėjo, kad toje akies vietoje būdavo viskas nuostabu - ji puikiai gijo. Žodžiu, buvo įeita į draudžiamą zoną. Kadangi oftalmologės matė, kad ankstesniais metodais gydomi vaikai vis tiek apanka, tai, neturėdamos ko prarasti, pabandė daryti kitaip ir nenusivylė.

"Tada pradėjome visus vaikus gydyti lazeriu vadinamoje "draudžiamoje" vietoje. Rezultatas buvo netikėtas - taip gydant, paneigiant visus iki šiol galiojusius gydymo standartus, pavyko pasiekti puikių rezultatų," - pasakojo R. Bagdonienė.

Naujas gydymo metodas pagrįstas moksliškai, skaičiais, rezultatais. Tačiau sulaukti pripažinimo iš Vakarų specialistų nėra paprasta. Norint pasaulyje pritaikyti R. Bagdonienės bei R. Sirtautienės retinopatijos gydymo metodą reikia atlikti multicentrinius tyrimus, t. y. vieną mažylio akį gydyti senu metodu, kitą - nauju. "Kongrese mums siūlė atlikti šį tyrimą. Mudvi su gydytoja Rasa kategoriškai atsisakėme. Mūsų gydytojų etikos samprata neleidžia pakenkti ligoniui. O gydant senu būdu vaikas viena akimi nematytų. Mūsų metodas išsaugo abiejų akių regėjimą. Kongrese lyg ir susitarėme su JAV medikais, jog jie šį multicentrinį tyrimą atliks savo ligoninėse. Tada mūsų gydymo metodas bus rekomenduotas visoms pasaulio šalims," - džiaugėsi R. Bagdonienė.

Vilniuje vykusiame neišnešiotų naujagimių retinopatijos problemoms skirtame kongrese nuspręsta tokius forumus rengti dažniau. Tik dalijantis patirtimi galima įveikti šią klastingą ligą.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]