VIRŠELIS

R. GARBAČIAUSKAS. AKLAS ANGELAS

Šiuolaikinis lietuvių dailininkas Ričardas Garbačiauskas prieš keletą metų aliejumi nutapė nedidelį paveikslą, kuriame pavaizdavo aklą angelą. Patraukliame jūros pakrantės fone stovi šiek tiek gunktelėjęs, balta pelerina ir rusvai margais rūbais su raiščiu ant akių, pasirėmęs dešine ranka į lazdą ir pasukęs veidą į žiūrovą nejaunas angelas. Nuo nosies iki lūpų kampučių įsirėžusios dvi gilios raukšlės. Aukšta kakta taip pat išvagota raukšlių. Iš po akių raiščio matosi tamsūs ratilai paakiuose - nuovargio, o galbūt ir sielvarto ženklai. Tik rusvi, suglausti sparnai ir vos įžiūrima aureolė rodo jo šventumą.

Pats dailininkas sako, kad aklo angelo tema neatsirado "iš niekur". Pirminis pasąmonės vaizdas, pasak autoriaus, iš kurio toliau vystėsi aklo angelo tema, buvo kraujuojanti aptvarstyta žaizda, užrištos akiduobės. Tvarstis, sukrešėjęs kraujas - tai reikšmingas įvaizdis, kuris lėmė tokio paveikslo atsiradimą. Angelo aklumas - pavargusio veikėjo tragiška būtis. Autoriui buvo svarbu pasakyti, kad net galingi šventieji yra vieniši, bejėgiai. Visas angelo figūros siluetas su nuleistais sparnais dvelkia liūdesiu. Veido sustingusi išraiška ir nuo troškulio suskirdusios lūpos tarsi liudija amžiną, nenumaldomą kančią.

Neretai neregio paveikslu ar aklumu dailininkai išreikšdavo abstrakčias sąvokas. Jei anglų dailininko Viljamo Bleiko (1757 - 1827) paveiksle "Geras ir blogas angelas" aklumu išreiškiamas blogis, tai Ričardo Garbačiausko aklasis angelas simbolizuoja kančią.

Vytautas GUDONIS

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]