MUMS RAŠO

Nijolė MAJERIENĖ

IR ŠVENTĖS, IR KASDIENYBĖ


Jaukiuose, saulėtuose rašytojo Juozo Grušo namuose Kaune beveik pusę metų po kelis kartus per savaitę rinkdavosi būrys bendrijos "Akių šviesa" narių - regėjimo negalės vaikų, jaunuolių ir jų tėvų. Visi šie skirtingo amžiaus žmonės susidomėjo jiems pasiūlyta įvairiarūše projektine veikla - kultūriniais renginiais, susitikimais su kūrybos žmonėmis, edukaciniais užsiėmimais tėvams ir visai šeimai, ekskursijomis, meno terapijos užsiėmimais ir kt. Rašytojo muziejuje jau penktus metus veikia Kauno aklųjų ir silpnaregių vaikų globos bendrijos Laisvalaikio užimtumo centras.

Bendrija "Akių šviesa" šį pusmetį vykdė kultūros projektą "Menas - širdies kalba", socialinį projektą "Laisvalaikio užimtumo centras Kauno regėjimo negalės vaikams ir jų šeimoms", rengėsi vaikų vasaros poilsio ir moksleivių viešųjų darbų ir nusikalstamumo prevencijos, visuomenės sveikatos programoms.

Organizacijos bendruomenė dalyvavo ekskursijoje į senąją Lietuvos sostinę Kernavę, kurios archeologinė vietovė 2004 m. liepos 2 d. Kinijoje, Suzhou mieste, vykusioje 28-ojoje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Nuostabu, kad Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje saugomas ir naudojamas visas kultūros paveldo objektų kompleksas, kuriame yra 18 nekilnojamųjų kultūros vertybių. Tarp jų - Kernavės piliakalniai, Kernavės senojo miesto vieta, Kernavės senosios bažnyčios vieta, Kernavės senovės gyvenvietė, Kriveikiškio piliakalnis ir kapinynas bei kitos. Ekskursijos dalyviai sužinojo, kad šioje unikalioje archeologijos ir istorijos vietovėje randama kultūrinių pėdsakų, kuriuos paliko žmonės, gyvenę joje prieš 11 tūkstančių metų. Šis faktas ypač sujaudino vaikus. Jie dar nebuvo girdėję, kad šalia Kernavės piliakalnių, Pajautos slėnyje, yra buvęs medinis viduramžių miestas, kad Kernavė pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1279 m. Hermano Vartbergės bei eiliuotoje Livonijos kronikose kaip Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Traidenio (1269-1282) valda. O XIII a. Kernavės tvirtovė ir miestas buvęs vienas svarbiausių Lietuvos ekonominių ir politinių centrų. Įdomus gidės Irenos Šapirienės pasakojimas sužadino keliauninkų smalsumą ir šie, nepabūgę vasaros kaitros, užkopė ant visų penkių piliakalnių. Visus sužavėjo seniausias-Aukuro kalnas, buvęs apgyvendintas I tūkstantmetyje prieš Kristų. Pakeliui aplankyta Elektrėnų šv. Mergelės Marijos - kankinių karalienės bažnyčia bei Kelių muziejus. Muziejaus vadovas - vienas jo įkūrėjų ir aktyvus puoselėtojas, kelininkas veteranas, kelių inžinierius Juozas Stepankevičius su įkvėpimu pasakojo apie savitą ekspoziciją. Tai tiltų, viadukų, sankryžų, autobusų stočių, gamybinių bazių ir kt. statinių maketai, kelių tiesimo ir tvarkymo senieji įrankiai, mašinos, vežimai, kelio ženklai. Tai ir senasis akmenskaldžio apavas "čempės" kojoms apsaugoti nuo kūjo smūgio skaldant akmenis, garsioji "kalamaška", savivartis vežimas, pagrindinis Žemaičių plento tiesimo mechanizmas, ir daugelis kitų unikalių eksponatų. Originalios formos metalinių konstrukcijų paviljone eksponuojama prieškarinė ir pokarinė kelių tiesimo ir priežiūros technika, pradedant arkliniu skreperiu ir dvivagiu plūgu, baigiant milžinišku rotoriumi - sniego valytuvu. Vaikams patraukliausias pasirodė uolienų, mineralų, kristalų pavyzdžių bei medžioklės ir ekologijos skyrius, kurio eksponatus jie galėjo paliesti, paglostyti, net apsikabinti.

Ypatinga ir nauja bendrijos nariams veikla - Kauno jogos studijos vadovo Vitalijaus Zabulėno netradicinės medicinos pagrindų programa bei jogos terapijos kursas. Anot V. Zabulėno, "joga - tai fizinio, protinio ir dvasinio tobulėjimo sistema, atsiradusi Indijoje prieš daugelį tūkstančių metų. Tai ne religija, ji neturi šventyklų, apeigų nei dogmų. Tai savęs pažinimo būdas, kuris prasideda kūno tobulinimu, o baigiasi dvasios tobulinimu. Tai nėra sektantų užsiėmimas, o tik būdas geriau pažinti savo kūną, gerinti sveikatą, įgyti naujos patirties. Svarbu patikėti, kad fizinė ir dvasinė gerovė 99 procentais priklauso tik nuo paties tavęs. Net ir negalė negali atimti gyvenimo džiaugsmo."

Užsiėmimus lankiusiųjų amžius - nuo 9 iki 65 metų. Visi dalyviai domėjosi ne tik teorinėmis paskaitomis, bet ir jogos terapija. Susipažino su pratimais kūnui lavinti, jų atlikimo principais ir taisyklėmis. Bendrijos nariai mokėsi pratimų gulėdami, sėdėdami, stovėdami, išmėgino jėgas atlikdami judrumo, tempimo, kvėpavimo pratimus, siekė išmokti akių jogos pagrindų. Ši veikla ypač aktuali silpnaregiams, nes stiprina akių ir akių vokų raumenis, padeda koncentruoti žvilgsnį, palengvina trumparegystę ir toliaregystę, tobulina akių vokų formą, gydo akių ašarojimą bei paraudimą, valo ašarų liaukas.

V. Zabulėno programoje dalyvavę skirtingo amžiaus ir patyrimo žmonės turėjo progos įsitikinti, kad siekdami fizinės ir dvasinės harmonijos, jogai ir sudarė kūno bei dvasios pratybų sistemą, kurioje į žmogų žvelgiama kaip į fizinę, moralinę, protinę ir dvasinę visumą. Net fiziniai pratimai yra visapusiai ir apima visa, ko reikia žmogaus sveikatai gerinti: taisyklingą kvėpavimą, fizinį krūvį, dietą, kūno ir sąmonės atsipalaidavimą, higieną. Sužinojome, ką reikia daryti norint išlikti jaunatviškiems, kaip būti žvaliems, judriems, kad ir kiek metų turėtume, kaip reguliuoti svorį, išvengti raukšlių, išsaugoti glotnią odą ir skaistų veidą.

Kultūros programoje įvyko keletas koncertų, poezijos ir muzikos vakarų, susitikimas su organizacijos bičiuliu, parodų akliesiems iniciatoriumi skulptoriumi Robertu Antiniu, knygos "Tokie panašūs ir skirtingi" autore Gražina Siderevičiene, su aktore Doloresa Kazragyte. Skaitovėms Zitai Klibavičienei, Romai Girnienei, smuikininkei Jurgitai Gelūnaitei, pianistei Loretai Haidari gražiai antrino bendrijos "Akių šviesa" jaunieji muzikantai - akordeonininkas Mindaugas Dvylaitis ir birbynininkas Giedrius Plukis. Meno terapijos programų dalyviai surengė kelias savo darbų parodas, pristatė jas ne tik bendruomenės nariams, bet ir Kauno visuomenės atstovams.

Pagrindinis vykdomų programų uždavinys - formuoti vaikų ir jaunuolių meninį skonį, skiepyti etninės ir klasikinės kultūros vertybes, padėti vaikams pažinti meninės kūrybos džiaugsmą, susiburti į bendraminčių klubą, skiepyti fizinės ir dvasinės sveikatos tobulinimo nuostatas, pagaliau - nesijausti visuomenės gyvenimo užribyje. Visi programų dalyviai ketina ir toliau dalyvauti panašioje veikloje, džiaugiasi įgiję naujos, vertingos patirties.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]