SEMINARAI, KONFERENCIJOS

 

ŠVIETIMO REIKALAIS - Į PASAULIO KRAŠTĄ


161 milijonas mūsų planetos žmonių turi regėjimo problemų. Iš jų - 37 milijonai yra neregiai. Pasaulyje priskaičiuojama 6 milijonai ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų (iki 15 metų). Daugiau nei 90 proc. vaikų su regėjimo negalia gyvena Afrikoje, Azijoje, Pietų Amerikoje, Okeanijoje. 90 proc. besivystančių šalių neregių vaikų neturi galimybės mokytis.

Šiuos duomenis galima rasti interneto svetainėje, kuri pristato norinčią padėti vaikams su regėjimo negalia nevyriausybinę organizaciją, - Tarptautinę žmonių su regėjimo negalia švietimo tarybą (International Conucil for Educacion of People with Visual Imapairment). Sutrumpintai ši organizacija vadinama ICEVI. Ji įkurta 1952 metais. Šiuo metu vienija per 170 pasaulio valstybių. Su ja bendradarbiauja UNESCO, UNICEF ir Pasaulinė sveikatos organizacija.

Šių metų liepos 16-21 dieną Malaizijos sostinės Kuala Lumpuras dangoraižiai dvyniaiMalaizijos sostinėje Kuala Lumpure įvyko 12-oji pasaulinė ICEVI konferencija. Jos darbe dalyvavo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro kompiuterių technikos taikymo skyriaus vedėjas Vitas Purlys. Jis sutiko atsakyti į kelis "Mūsų žodžio" klausimus.

 

"Mūsų žodis". Pradžioje gal keletą žodžių apie Malaiziją.

Vitas Purlys. Malaizija - Pietryčių Azijos valstybė. Jos kaimynai - Tailandas ir Indonezija. Šalies plotas - 329 tūkst. kv. km. Sostinė - Kuala Lumpuras. Jame gyvena per vieną milijoną, o visoje Malaizijoje - apie 24 mln. gyventojų. Tokia, kokia yra dabar, šalis tapo 1963 metais.

"M. Ž." Kas tai yra ICEVI?

V. P. ICEVI lietuviškai galėtume išversti - Žmonių su regėjimo negalia mokytojų tarptautinė taryba. Ji vienija su aklaisiais ir silpnaregiais dirbančius viso pasaulio pedagogus. Visi jie suskirstyti į septynis regionus. Lietuva priklauso Europos regionui. Kiekvienas regionas turi savo vadovą, o kiekviena to regiono šalis - atstovą. Kas ketveri metai rengiamos ICEVI pasaulinės konferencijos.

XII ICEVI konferencija įvyko Malaizijos sostinėje Kuala Lumpure. Į ją susirinko per 1200 dalyvių iš 96 šalių. Kiekvieną konferencijos dieną be plenarinių posėdžių vyko ir apie dvidešimties sekcijų posėdžiai.

Konferencijoje ICEVI prezidentu dar vienai kadencijai išrinktas Lawrence Campbell. Jis taip pat vadovauja EENAT projektui, kurio vienas iš partnerių yra Lietuva. L. Campbell su mūsų šalies specialistais bendrauja jau nuo 1996 metų. Prezidento pavaduotoju išrinkti Birmingamo universiteto profesorius Steve McCaal ir žurnalo "Educator" vyr. redaktorius Harry Svenson. Šis žurnalas rašo aklųjų ir silpnaregių švietimo temomis. Šioje konferencijoje ICEVI Europos padalinys tapo asociacija.

Pasaulio švietimo, sveikatos apsaugos ir socialiniais reikalais besirūpinančių organizacijų vadovai bendromis jėgomis vykdo programą "Vision 2020". Jos tikslas - siekti kiekvienam vaikui su regėjimo negalia sudaryti galimybę matyti. Pasaulio aklųjų sąjunga PAS ir ICEVI yra paruošusios didžiulę programą "Education for all" ("Švietimas visiems"). Konferencija būtent šią programą paskelbė "Vision 2020" dalimi. O šios programos tikslas - kiekvienam aklajam ir silpnaregiui vaikui suteikti galimybę mokytis. Šiuo metu iš 45 milijonų aklų ir silpnaregių vaikų ir jaunuolių net 7 milijonai neturi galimybės mokytis. Nieko nekeičiant 2020 metais pasaulyje aklųjų ir silpnaregių turėtų būti jau per 75 milijonus. Didėjimo tendencijos ryškiausios besivystančiose šalyse. Neturinčių galimybės mokytis aklųjų ir silpnaregių turėtų dar pagausėti. Todėl veikti reikia pradėti jau dabar.

Kiekvienas iš septynių ICEVI regioninių padalinių yra apsibrėžęs problemų ratą ir numatęs jų įveikimo būdus. Tačiau programoje "Švietimas visiems" daug vietos skiriama ir regionų bendradarbiavimui. Nors mes neseniai įsijungėme į ICEVI ir Europos pedagogų organizacijų veiklą, tačiau kitų pasaulio regionų, ypač Azijos ir Afrikos šalims, galime būti labai naudingi, nes turtingos pasaulio šalys jau yra gerokai primiršusios tas problemas, kurias mes išsprendėme. Tačiau daugelis besivystančių šalių dar net nepradėjo jų spręsti. Norintiems bendradarbiauti reikėtų atidžiau sekti ICEVI informaciją.

"M. Ž." Ar mūsų kaimynai taip pat dalyvavo konferencijoje?

V. P. Bendravau su Lenkijos ir Rusijos atstovais. Pabaltijo šalims (Lietuvai, Latvijai ir Estijai) atstovauti teko man. Tačiau Europa konferencijoje atstovauta gana negausiai. Matyt, daugelį sulaikė didžiulis atstumas ir didelės kelionės išlaidos.

"M. Ž". Ar konferencijoje buvo pastebimas Lietuvos atstovo dalyvavimas?

V. P. Man teko vadovauti informacinių technologijų sekcijai. Jos darbe skaitytuose pranešimuose tematika labai plati, tačiau vyravo mintys apie brailio raštą: vietnamiečiams trūksta popieriaus rašyti brailio raštu, vadovėlių - raštui mokyti, danai sprendžia elektroninių tekstų automatinio paruošimo spaudai brailio raštu problemas. Kalbėta ir apie optikos naujoves. Nagrinėti kompiuterių ir kitos technikos pritaikymo mokant akluosius ir silpnaregius būdai, programų kūrimas.

"M. Ž." O ką lietuviška pateikėte konferencijoje?

V. P. Konferencijoje pristačiau tris Lietuvoje sukurtas programas: programą "BrlPaint", skirtą taktilinei grafikai kurti, vaikų mokymo programą naudojant prietaisą "Intellikeys" bei mokymosi dirbti kompiuterio klaviatūra programą. Jos sulaukė didelio konferencijos dalyvių iš Kinijos, Indijos, Afrikos šalių, Australijos, Japonijos dėmesio. Remiantis EENAT projektu šiomis programomis galima naudotis nemokamai. Todėl susidomėjimas ir buvo ypač didelis. Konferencijoje net pritrūkau informacinės medžiagos apie Lietuvos švietimo sistemą, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių gyvenimą. Po programų pristatymo dienos buvau pakviestas pranešimą perskaityti dvidešimties Kinijos aklųjų ir silpnaregių mokyklų direktoriams. Pusantros valandos užtrukusiame lietuviškų programų pristatyme dalyvavo ir ICEVI prezidentas Lawrence Campbell.

"M. Ž." Kodėl pasaulis domisi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių švietimu? Ar mes "pigūs", ar labai geri?

V. P. Nei labai "pigūs", nei labai geri. Tačiau mes esame sukaupę labai vertingos patirties. Švietimo srityje mūsų kelias - nuo visiškos neregių segregacijos iki jų integracijos pradžios. Taip pat esame sukaupę perėjimo iš vienos santvarkos į kitą patirties. Mes jau esame išsprendę nemažai problemų, kurias kiti dar tik ruošiasi spręsti. Mūsų sprendimai gana nauji. Turtingos valstybės tai atliko gerokai anksčiau ir dabar sprendžia kitas, dažnai besivystančioms šalims net nesuprantamas problemas. Mes galime būti tarpininkai tarp vienų ir kitų. Aišku, negalime sakyti - jau viską Lietuvoje esame padarę. Problemų yra dar labai daug, tačiau ir kitiems jau šį tą galime patarti.

"M. Ž." Gal konferencijoje sužinojote apie projektus, kurių rezultatais galės pasinaudoti ir Lietuvos neregiai?

V. P. Danų projektu "Robo Braille" galėsime pasinaudoti ir mes. Jų sumanymas yra paprastas ir labai vertingas: neregys susiranda jam reikalingą tekstą ir elektroniniu paštu nusiunčia danams, jie automatizuotai sutvarko taip, kad šis tiktų spaudai aklųjų raštu ir atsiunčia jį teksto savininkui - belieka tekstą atsispausdinti. Taigi ateityje bus galima gauti ir įgarsintų tekstų. Ir teksto paruošimas spaudai brailio raštu, ir įgarsinimas bus automatizuoti. Žmogui nereikės pirkti brangios programinės įrangos, žinoti spaudos brailio raštu subtilybes. Pakaks, kad elektroniniu paštu neregys nusiųs tekstą ir tai, ko jis pageidavo, bus automatiškai padaryta.

Daugelis konferencijoje kalbėjusiųjų pasisakė už integruotą neregių mokymą. Baigiamojoje konferencijos dalyje nuskambėjo tokia legenda: pajūriu vaikščiojo senas žmogus ir mėtė kažką į vandenį. Prie jo priėję du jaunuoliai pamatė, kad senolis mėto per naktį į krantą išmestas jūros žvaigždes. Jie ir klausia: "Ką tu darai?" "Gelbėju jūros žvaigždes". "Ant kranto jų milijonai ir tu nieko nepakeisi..." Senolis paėmė vieną žvaigdutę, įmetė į jūrą ir pasakė: "Šitai žvaigždutei pasikeitė visas gyvenimas". Šią istoriją galima palyginti su neregių vaikų švietimu. Kiekvienas vaikas su regos negalia - tai tarsi viena iš daugelio jūros žvaigždučių, ir mes turime siekti, kad jo gyvenimas būtų kur kas geresnis...

Dabar pasaulyje didžiulis dėmesys skiriamas Azijos ir Afrikos akliesiems ir silpnaregiams. Norima suteikti jiems galimybę mokytis. Ypač rūpinamasi mergaitėmis, nes jomis islamo ir kitų Rytų religijų šalyse rūpinamasi mažiausiai. Šių problemų sprendimui bus kuriamos programos, joms bus skiriamos lėšos. Į šį procesą galėsime įsijungti ir mes. Buvo laikas, kai mums padėjo kitų šalių specialistai. Manau, kad atėjo laikas, kai galėsime padėti kitiems.

"M. Ž." Ar konferencijoje nedalyvavę žmonės gali susipažinti su jos darbu?

V. P. Taip, konferencijos organizatoriai žadėjo visus pranešimus paskelbti internete.

"M. Ž." Ar teko susitikti su Malaizijos neregiais?

V. P. Konferencijos dalyviams ir svečiams surengta paroda apie Malaizijos neregių gyvenimą. Nemažai neregių dirba masažuotojais. Taip pat populiarus pynėjo amatas.

"M. Ž." Vaikščiojant po Ispanijos sostinės Madrido centrą tiesiog negalima nepamatyti loterijos bilietus pardavinėjančių neregių. Ar Malaizijos aklieji pastebimi miestų gatvėse?

V. P. Gatvėse loterijos bilietus pardavinėjančių ar kitokia veikla besiverčiančių neregių nepastebėjau. Beje, šaliai pažinti ir laiko beveik neliko. Man pasisekė, nes sutikau konferencijoje savanoriu dirbusį Kuala Lumpure gyvenantį kinietį. Jo padedamas, vietinio gyventojo akimis pamačiau šalies sostinę. Teko lankytis jūros gyvūnų akvariume, paukščių parke. Taip pat didelį įspūdį paliko ir Kuala Lumpuro turgus su egzotiškais Malaizijos vaisiais ir daržovėmis.

"M. Ž." O nematantis žmogus Kuala Lumpure ką gali patirti?

V. P. Konferencijoje kalbėję Malaizijos švietimo ministras ir Statybos ministro pavaduotojas minėjo, kad jų šalyje dabar labai daug dėmesio skiriama fizinei aplinkai pritaikyti. Tai teko pamatyti ir man: veikia garsinė informacija, yra taktiliškai pažymėti peronų kelkraščiai, įėjimai į pastatus, sankryžos ir kitos vietos. Susidariau įspūdį, kad Malaizijoje daug dėmesio skiriama žmonėms su negalia. Manau, kad puikiai bendradarbiauja Malaizijos aklųjų sąjunga ir šalies vyriausybė. Apie tai galima spręsti ir iš valdžios atstovų dėmesio ICEVI konferencijai. Ją parėmė Malaizijos švietimo ministerija, Kuala Lumpuro merija. Konferencijos dalyviams priėmimą surengė Kuala Lumpuro meras.

Malaizija yra Kinijos, Indijos, Didžiosios Britanijos kultūrų ir gyvenimo būdo sintezė. Todėl Malaizijoje yra visko: gausybė kvapų, skonių, spalvų, garsų. Malaizija yra tropikų zonoje. Todėl ten gausu vaisių, kurių net lietuviškų pavadinimų nežinau, o ką jau kalbėti apie skonį. Net ir mums gerai žinomi vaisiai - arbūzai, bananai, ananasai - Malaizijoje yra šiek tiek kitokio skonio.

"M. Ž." Ačiū už pokalbį.

 

INFORMACIJA INTERNETE

www.mab.org.my - Malaizijos aklųjų sąjungos svetainė.

www.icevi.org - ICEVI svetainė.

www.vision-2020.org - programos "Vision 2020" svetainė.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]