PROJEKTAI

Renata AIŽINAITĖ

SOFI PROJEKTAS SUOMIJOJE


Šių metų birželio 17 - 22 dienomis Suomijoje, Espoo mieste, vyko seminaras "Social skills at the working life". Tai socialinių įgūdžių mokymo programa, skirta akliesiems ir silpnaregiams, bei su jais dirbantiems mokytojams. Išbandyti, kokie įgūdžiai reikalingi realiame gyvenime ir kaip efektyviau jų mokyti ir pritaikyti žmonėms, turintiems regėjimo negalią, - pagrindinis Sofi projekto uždavinys.

Seminare dalyvavo mokiniai, studentai bei jų treneriai iš penkių šalių: Bulgarijos, Estijos, Olandijos, Lietuvos ir Suomijos. Matome, jog tai ne tik socialinių įgūdžių tobulinimo programa, bet ir puiki galimybė pažinti kitų šalių kultūrą, mokytis tolerancijos ir pristatyti savo šalį. Tokį išbandymą patyrė ir nedidelė lietuvių grupelė.

 

Sveika, Suomija!

Lietuviai nepaprasto grožio Suomilinn salojePo puikaus pusantros valandos skrydžio lėktuvas leidosi Helsinkio oro uoste. Džiaugėmės, kad mus pasitiko karšta vasaros saulė, nes žinojome, jog dar prieš sunkų darbą suomiai paruošė ypatingą programą, kad pailsėtume, pabendrautume ir, žinoma, nors šiek tiek pažintume suomių gyvenimą. Dar važiuojant į "Arlos" institutą pastebėjome, jog prie kelio stovi berželiai, aukštos pušys, tačiau abiejose pusėse stūkso didžiulės įvairių spalvų uolos. Tai buvo pirmas dalykas, privertęs suprasti, jog mes iš tiesų ne Lietuvoje. Vėliau pamatėme ir kitų skirtumų, tačiau dabar pradėkime iš pradžių.

Apsigyvenę nuostabiame vasaros viešbutyje netrukus puolėme ruoštis vakarui, kur kiekvienos šalies atstovai turėjo pristatyti savo kultūrą. Dar Lietuvoje nupirkome varškės sūrio, juodos duonos, gabalėlį rūkytos šoninės ir kelis šakočius. Tiesa, nepamiršome svogūnų bei česnakų. Visi susidomėję klausinėjo, ar mes kiekvieną dieną tai valgome, paragavo po gabalėlį, tačiau paimti daugiau niekas nesiryžo. Viena olandė sakė: "Nieko negali būti keisčiau nei valgyti cepelinus, - tai kažkas baisaus, ką lietuviai mėgsta". Bulgarai dovanojo rožių aromato kvepalus, olandai dalino tušinukus su vėjo malūnais ir tulpėmis, o suomiai, žinoma, rodė kaip panaudoti vantą pirtyje. Ypatingą vakarą pabaigėme prisikimšdami pilvus lašišos, mažų keptų žuvelių ir neįprasto skonio mėsos kukuliukų.

Kitą rytą, kupini jėgų, keliavome į nepaprasto grožio Suomilinn salą. Žiūrėjome filmą apie Suomijos istoriją, vėliau pietavome ant jūros kranto, kur ramybės nedavė išalkusios žuvėdros. Reikėjo pailsėti, nes vakare laukė tarptautinė šokių pamoka, kur teko neblogai pajudinti klubus šokant sambo, salsą ir labai greitą suomių šokį.

 

Prasidėjo darbas

Prasidėjo tarptautinė šokių pamokaPirmadienio rytą susikaupėme rimtai dirbti. Tiesa, po kelių valandų vėl reikėjo valgyti ir taip, rodos, nepakilome nuo stalo visą dieną. Ne, netiesa, kad mes nieko neveikėme, pavyzdžiui, panevėžietis Vilmantas, lietuvių grupės atstovas, turėjo vaidinti piktą vaikiną, kuris norėjo išsinuomoti butą. Beje, besišypsantis vaikino veidas staiga surimtėdavo ir pasirodė, kad būti suirzusiam kur kas lengviau nei neturėti tvirtos nuomonės ir bandyti visus taikyti. Ieškojome alternatyvos, kaip susitarti, nerodyti savo įtūžio, nors pašnekovas buvo neteisus. Tai buvo socialinė drama, kurioje naudojome įvairius bendravimo stilius. Taip pat darėme gerų manierų testą, tačiau rezultatai nedžiugino. "Nieko, dabar jūs tiesiog žinosite, ką darote ne taip," - ramino mus seminaro organizatoriai. Vėliau klausėmės mokytojos iš Bulgarijos paskaitos apie tai, kaip reikėtų akliesiems ir silpnaregiams apibūdinti daiktus, kurie yra muziejuje po stiklu, arba yra tokio dydžio, jog negalima jų paliesti. Naudingų ir įdomių dalykų išmokome, tačiau pirma darbo diena išsekino.

Svetingi suomiai išnuomojo sauną nacionaliniame parke, ant ežero kranto. Keista, tačiau penkiems suomiams tenka viena sauna. Vadinasi, visi gyventojai vienu metu galėtų kaitintis pirtyje. Taip pat suomės perspėjo, jog pagal tradiciją į pirtį jos eina visiškai nuogos, tačiau mes, kuklios lietuvaitės, taip ir neišdrįsome nusirengti maudymosi kostiumėlių. Po valandos su vaikinais apsikeitėme vietomis. Sėdi saunoje ir žvelgi į ežerą, o lauke girdisi gitara ir profesionalaus dainininko neregio olando balsas. Argi gali būti kas nors nuostabesnio? Deja, po geros suomiškos pirties lietuviams reikėjo šio to užkąsti. Jūs nepatikėsite - visos parduotuvės devintą valandą vakaro uždarytos, o iki artimiausios degalinės - keli kilometrai. Nepatingėjome nueiti, tačiau kainos čia tikrai nelietuviškos. Bandelė su dešrele kainuoja apie 8 litus, bet ir tos tik kelios likusios. Paragavome tik juodų ledų su anyžiais ir laimingi keliavome miegoti.

Kitą rytą mūsų laukė naujos užduotys. Kaip išsilaikyti ant "skraidančio kilimo" ir kaip jį ore apversti nenukritus žemyn. Turėjome daug idėjų, tačiau atlikti užduoties niekaip nepavyko. Svarbiausia tai, kad stengėmės dirbti drauge, išklausyti vienas kito. Vėliau išbandėme savo kūrybinius gebėjimus rankdarbių pamokoje. Suomiai mums padovanojo rėmelius nuotraukai, tačiau juos papuošti buvo mūsų uždavinys. Įvairiaspalviai dažai, pušų šakelės, gėlių lapeliai, smėlis ir mažyčiai akmenukai - viskas buvo paruošta mums, kad galėtume kuo gražiau padabinti rėmelius ir įsidėti savo nuotrauką, kurią mums padovanojo suomių fotografas.

Paskutinį vakarą viena iš įdomesnių užduočių - tarptautinis dainų konkursas. Nugalėjo estai. Mes irgi labai stengėmės, traukėm dainą "Ant kalno mūrai", tačiau gavome tik aštuonis balus iš dvylikos: et, nieko jie neišmano apie lietuvių liaudies dainas. Neteko ilgai liūdėti, nes seminaro organizatoriai paruošė nuostabų atsisveikinimo vakarą. Padėkojome suomiams už puikų priėmimą, palinkėjome vieni kitiems sėkmės ir perdavėme estafetę olandams, kurie rugsėjo mėnesį organizuos šio projekto tęsinį.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]