GYVENIMO AKTUALIJOS

 

TEN, KLAIPĖDOJE


Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Klaipėdos ir Telšių apskričių tarybai priklauso Klaipėdos miesto bei rajono, Kretingos, Mažeikių, Plungės, Skuodo, Šilutės, Telšių rajonų organizacijos. 2006 m. liepos 1 d. šiose organizacijose užregistruota 1218 sąjungos narių. Iš jų I grupės - 519, II grupės - 594, III grupės - 105 asmenys. Darbingo amžiaus neįgaliųjų yra apie 500. Didesnė neregių ir silpnaregių dalis gyvena miestuose ir miesteliuose. Kaimuose gyvena tik 298 asmenys, turintys regėjimo sutrikimų. 94 regos negalios žmonės, kurių regėjimo likutis prilyginamas I-II invalidumo grupei, - ne LASS nariai. LASS Klaipėdos ir Telšių apskričių tarybos darbuotojai pažymi kelias veiklos sritis: tai rūpinimasis žmonėmis su regos negalia, nuolatinis jų lankymas, kokybiškų socialinių paslaugų teikimas, aplinkos pritaikymas ir t.t.

Apie LASS Klaipėdos ir Telšių apskričių organizacijos veiklą, problemas bei ateities vizijas "Mūsų žodis" teiravosi pirmininkės Nijolės Klepikienės.

 

"M.Ž." Kokius išskirtumėte per pastaruosius metus nuveiktus darbus?

N. K. Svarbiausias darbas - dienos centrų steigimas. Jų įsteigėme keturis: Kretingoje, Mažeikiuose, Skuode, Plungėje. Tai skirtingi dienos centrai su savitomis paslaugomis. Štai Mažeikių rajono bendruomenės centrą įkūrė keturios neįgaliems žmonėms atstovaujančios visuomeninės organizacijos. Čia yra didžiausia socialinių paslaugų įvairovė. Kiti dienos centrai siūlo mažiau paslaugų. Teikdami paslaugas atsižvelgiame į mūsų sąjungos narių pageidavimus.

Kita svarbi veiklos sritis - regos negalios žmonių mobilumas. Svarbu ne tik išmokyti patį žmogų judėti, bet ir sudaryti palankią aplinką. Nė vienoje Klaipėdos ir Telšių apskričių savivaldybėje nėra sistemingos aplinkos pritaikymo regėjimo negalios žmonėms programos. Tačiau pati savęs dažnai klausiu: ar pajėgūs esame kompetentingai siekti savo tikslų ruošdami ir teikdami tokio pobūdžio projektus ir pasiūlymus? Klaipėdos mieste aplinkos pritaikymo klausimai yra sprendžiami. Vien įmonės "Regseda" ir jos teritorijos aplinkos pritaikymo darbams darbo birža skyrė 155 tūkst. litų. Įrengti orientyrai, signalizatoriai, suremontuotas bendras koridorius ir kita. Klaipėdos savivaldybės administracijos transporto tarnyba nutarė, kad miesto ūkio departamentas papildomai įrengtų garsinį šviesoforą Kretingos ir Panevėžio gatvių sankryžoje. Du garsiniai šviesoforai yra įrengti Taikos prospekte, ties "Akropoliu" ir Taikos - Dubysos gatvių sankryžoje. Tikimės paruošti bendrą akliesiems ir silpnaregiams aplinkos pritaikymo projektą.

"M.Ž." Ar viskas sklandžiai sekasi?

N. K. Apie nesėkmes kalbėti sunkiausia. Jas norisi nugrūsti į toliausią atminties kertelę. Deja, jas būtina analizuoti ir iš jų pasimokyti. Štai Telšiuose norėjome įsteigti darbo terapijos dienos centrą. Į pagalbą pasitelkėme kitas neįgaliųjų organizacijas. Gaila, šis projektas žlugo, nes patalpos, kuriose norėjome įsikurti, yra Sveikatos ministerijos nuosavybė. Jas pasiūlė nuomotis konkurso tvarka. Savo turimomis lėšomis lenktyniauti nėra prasmės.

Kita opi problema - neregių įdarbinimas. Visi pritaria, kad juos būtina įdarbinti. Kai ateina laikas tai daryti, visos gražios kalbos, pažadai užmirštami. Tenka darbdaviams įrodinėti, jų prašyti.

"M.Ž." O ką pasakytumėte apie jūsų vadovaujamą apskričių tarybą?

N. K. Tik ką pasibaigė LASS suvažiavimas. Jis suteikė nemažai peno apmąstymams. Jame nurodytos pagrindinės mūsų organizacijos veiklos kryptys. Apie tai ir kalbėsiu. Pirmiausia turime tapti neformaliu valdžios institucijų partneriu kurdami įvairaus pobūdžio programas, formuodami regos negalios žmonių bendruomenės politiką susitarimų ir sutarčių pagrindu, bendraudami su savivaldybėmis ir kitomis valdžios institucijomis, atlikdami socialinio tarpininkavimo vaidmenį, informuodami apie spręstinas aklųjų ir silpnaregių problemas ir siūlydami galimus jų sprendimo būdus. Kita svarbi veiklos sritis - specialiųjų paslaugų teikimas regos negalios žmonėms. Šiame veiklos bare būtina bendradarbiauti su savivaldybių specialiųjų poreikių nustatymo komisijomis, perteikti aklųjų ir specifinių poreikių tenkinimo, paslaugų teikimo patirtį ir žinias aprūpinant tiflotechnika, nes jos įvairovė - nuo adatos iki kompiuterinės technikos. LASS apskričių, miesto ir rajonų tarybos, dienos centrai turi būti pagrindinė regėjimo negalios žmonių poreikių, paslaugų, paklausos, pasiūlos, galimybių tyrimo ir formavimo grandis. Dar viena svarbi veiklos kryptis - gerinti regos negalios žmonių socialinę padėtį, jų užimtumą, neformalų mokymą, ugdymą, plėsti, įvairinti organizacijų centrų paslaugas, užtikrinti apskričių, savivaldybių institucinę paramą ir finansavimą nuolat įrodinėjant, kad tokių centrų veikla yra prasminga regos negalios žmogui. Būtina įsteigti dienos, užimtumo centrus Telšių, Šilutės rajonuose ir Klaipėdos mieste iki 2008 metų.

"M.Ž." Pakalbėkime apie dienos centrus ir socialines paslaugas.

N. K. Apie dienos centrus nenorėčiau plačiau kalbėti. Akcentuosiu jų sąsają su gyvenimu ir neregiais. Staiga ar palaipsniui silpnėjantis regėjimas keičia žmogaus, jo šeimos gyvenimo būdą, vertybes, elgseną, emocijas ir daugelį kitų dalykų. Išryškėja specifinių paslaugų svarba. Šiandieninis gyvenimas reikalauja naujo požiūrio, mąstymo. To ir siekiame teikdami paslaugas regos negalios žmogui.

Žmonių lankymas - tai viena svarbiausių paslaugų. Rajonų seniūnijose dirba socialinio darbo organizatoriai, jie yra arčiausiai gyventojų, todėl apskričių tarybos socialiniai darbuotojai, 8 tarybų pirmininkai, centrų vadovai stengiasi bendrauti, gauti reikalingą informaciją ir kartu spręsti kilusias problemas. Be lankymo, bendravimo, informavimo, konsultavimo, tarpininkauja nukreipdami į reikalingas institucijas. Norėdami pagelbėti neregiams rašome įvairias programas: ugdymo, viešosios aplinkos pritaikymo, mobilumo mokymo, aprūpinimo pagalbinėmis priemonėmis, užimtumo, aprūpinimo skaitovu, materialios paramos programas.

"M.Ž." Ar neįgalieji patenkinti šiomis paslaugomis?

N. K. Kartais išvirsta ir kita medalio pusė, atsiranda išankstinė nuostata: žmonės pamano, kad jais privalome ne tik rūpintis, bet ir tarnauti. Socialinių paslaugų įstatymas apibrėžia socialinių paslaugų tikslus, finansavimo šaltinius ir formas. Iškyla uždavinys išaiškinti žmonėms apskričių tarybos, centrų, organizacijų, savivaldybių ir kitų institucijų galimybes. Paanalizuosiu atskiras sritis. Visiems aktuali sveikata, su ja susijusi visa žmogaus gyvenimo kokybė. Aklumą ar silpną matymą kartais lydi ir kitos negalios. Mums rūpi, kur begyventų - mieste ar kaime - regos negalios žmogus gautų kvalifikuotą medikų pagalbą, nors akivaizdu, kad to nėra. Mažėja galimybė gydytis Palangos reabilitacijos centre, kuriame žmonėms su regėjimo negalia kas mėnesį buvo skiriamos 22 vietos. Centro tarybos vadovai ne kartą šią problemą sprendė, tačiau pasikeitimų nematyti.

Neaplenkia mūsų ir socialinės atskirties problemos, viena jų - skurdas. Skurstančiais vadinami tie žmonės, kurių pajamos ir kiti ištekliai yra tokie menki, kad neatitinka Lietuvos visuomenei įprastų gyvenimo standartų. Skurstantys žmonės negali dalyvauti veiklos srityse, kurios laikomos įprastomis kitiems visuomenės nariams. Tiek rajonų centruose, tiek Klaipėdos mieste skurstančių regos negalios žmonių atsiranda dėl įvairių priežasčių: mažų pensijų, ligų, butų praradimo, šeimų iširimo, suaugusių bedarbių, vaikų ir anūkų išlaikymo ir kitų. Paminėsiu tik vieną pavyzdį: Skuodo rajone, vienkiemyje, gyvena vienišas apleistas 36 metų visiškai aklas, sergantis diabetu žmogus. Turėjo butą Klaipėdoje, dirbo įmonėje, išsiskyrė, žmona išvyko į užsienį, jo vardu turėtą butą paliko savo motinai, prižiūrinčiai vaikus, ši už butą visų mokesčių nemoka. Iš jo pensijos atskaitomi alimentai, skolos už butą, lieka vos 15 litų. Panašių pavyzdžių yra ir daugiau. Kuo padėti? Tiek, kiek turime galimybių, padedame. Paskirti pašalpą iš materialios rėmimo programos - išsigelbėjimas. Vargstančių mūsų organizacijos narių yra, tačiau badaujančių nėra. 21 žmogus gyvena senelių globos namuose. Turime visą būrį rėmėjų: Klaipėdos labdaros-paramos fondas "Jaunimo misija", Lietuvos diabeto asociacija, Muzikinis ir Dramos teatrai, AB "Šilutės durpės", Seimo narys Eugenijus Domarkas, paramos-labdaros fondas "Ronning", Plungės rajono deputatas Vitas Klimas, Plungės miesto garbės pilietis Horst Laugner iš Švedijos, Plungės dailės mokykla, Telšių muzikos mokykla, Kretingos kultūros rūmai, verslininkė I. Narmontienė ir daugelis kitų. Neregiui Nerijui Jasui iš Mažeikių, dalyvavusiam televizijos laidoje "Žmogaus garbė" ir laimėjusiam optimisto nominaciją dovanojo dviratį tandemą ir kišeninį gyvą šuniuką. Premjeras A. Brazauskas skyrė piniginę premiją. Verslininkas iš Vilniaus nepaskelbęs savo pavardės padovanojo kompiuterį.

"M.Ž." Daugeliui galvos skausmu tapo UAB "Regseda" pokyčiai. Koks jūsų požiūris ir ko turėtų tikėtis darbuotojai?

N. K. Kol kas "Regseda" dar dirba. Deja, įmonė dirba nuostolingai. Gamina 50 metų senumo gaminius. Metaliniai dangteliai stiklainiams uždaryti ir skambiai pavadintos "segtuvų mašinėlės" - tai tokie geležiukai dokumentams bylose susegti. Jie rinkoje nėra populiarūs. Įmonei koją pakišo ir komerciniai dalykai. Daug kas norėjo, kad čia neliktų neregių. Laimei, laiku įsikišo LASS centro taryba. Šiuo metu įmonėje dirba 38 žmonės su regos negalia. "Regsedos" silpniausia vieta - gaminių realizavimas. Gaminius nėra lengva parduoti. Įmonės nestabiliam darbui turėjo įtakos ir nuolatinė direktorių kaita. Per paskutinius penkerius metus pasikeitė trys direktoriai. Paskutinis išdirbo vos 8 mėnesius. Daug vilčių sieju su nauju direktoriumi. Jis įmonėje dirbo nuo pat jaunystės. Tai labai sąžiningas ir doras žmogus.

"M.Ž." Tik ką baigėsi LASS suvažiavimas. Pasidalinkite įspūdžiais.

N. K. LASS suvažiavimuose dalyvavau vienuolika kartų. Kiekvienas suvažiavimas palikdavo vis kitokius įspūdžius. Vieni buvo blankesni, kiti "karštesni". Šis suvažiavimas - tykus. Daugiausia diskusijų kilo dėl LASS turto išsaugojimo. Suvažiavimo rengėjai labai gerai pasiruošė darbui. Prieš tai buvo susitikimai apskrityse. Rūpimais klausimais diskutavome vietoje. Pagaliau labai gerai paruošti suvažiavimo teisiniai dokumentai. Šiame suvažiavime atsirado naujovė. Antrą dieną delegatai susitiko su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais, kurie atsakė į rūpimus klausimus.

"M.Ž." Linkime sėkmės! Ačiū už pokalbį.

 

Kalbėjosi Henrikas STUKAS

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]