SUVAŽIAVIMUI ARTĖJANT

 

ŠIAULIEČIAI GYVENA SAVO RITMU


Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šiaulių ir Tauragės apskričių tarybai priklauso Akmenės, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šilalės, Tauragės, Šiaulių miesto bei rajono organizacijos. 2006 m. sausio 1 d. šiose organizacijose užregistruota 1298 sąjungos nariai. Iš jų pirmosios grupės - 565, antrosios - 628, trečiosios - 105. Ne LASS narių - 88 asmenys. Šiaulių ir Tauragės apskrityse gyvena 135 vaikai, turintys regos sutrikimų.

LASS Šiaulių ir Tauragės apskričių tarybos pirmininkas Alfoncas NavickisAlfoncas Navickis - ne naujokas. Jis apskričiai vadovauja jau penkiolika metų. Pirmininkas džiaugėsi, jog jo vadovaujamos organizacijos nekamuoja darbuotojų problema: daugelis rajonų pirmininkų yra veiklūs, iniciatyvūs, dirba prisitaikydami prie naujų darbo sąlygų ir reikalavimų.

Organizacijos pirmininko A. Navickio "Mūsų žodis" teiraujasi apie LASS Šiaulių ir Tauragės apksrityse gyvenančius neregius, jų kasdienybę, šventes bei rūpesčius.

 

"M.Ž." Apskričiai vadovaujate ne pirmus metus, kaip jums pasiseka laviruoti tarp besikeičiančių socialinių, politinių, ekonominių srovių?

A. N. Šiemet birželio 3 d. sukako penkiolika metų, kai vadovauju LASS Šiaulių ir Tauragės apskričių tarybai. Savo, kaip vadovo, karjerą pradėjau labai netinkamu laiku - valstybėje buvo didelių pokyčių metas. Mūsų sąjunga irgi negalėjo likti nuošalyje. Niekam nebuvo paslaptis, kad LASS apskričių, rajonų tarybose dirbo per daug žmonių. Tiek darbuotojų tikrai nereikėjo - jiems išlaikyti trūko lėšų. Daugeliui darbuotojų teko įteikti atleidimo lapelius. Patys suprantate, koks tai "malonus" darbas. Sukandęs dantis šį "malonų" darbą atlikau. Kita, dar nemalonesnė, problema - darbo sumažėjimas. Kalbu apie tuometiniuose kombinatuose dirbusius žmones - daugelis dirbo namudininkais. Deja, pasikeitus laikui, jų nereikėjo. Atmenu tuometinius ataskaitinius-rinkiminius susirinkimus. Anksčiau namudininkai kalbėjo apie detalių kokybę, po kelerių metų prašė "bet kokia kaina" išsaugoti namudinį darbą. Deja, kaip visi gerai žinome, jo neliko. Tada ir užsigrūdinau kaip vadovas. Kiekvienais metais mokiausi laviruoti, prisitaikyti prie naujų reikalavimų. O tai daryti buvo ne taip paprasta. Reikėjo įtikinti ne tik save, bet ir kolektyvą, mokyti naujoviškai mąstyti. Man pravertė pedagogo praktika, mokėjimas bendrauti.

"M.Ž." Paminėkite svarbesnius nuveiktus darbus.

A. N. Apie organizacijos gerovę galima spręsti iš nekilnojamojo turto. Turėtas turtas padidėjo - nupirkome patalpas Joniškyje, Akmenėje, Tauragėje. Iš Kelmės savivaldybės dvidešimčiai metų išsinuomojome patalpas. Jas suremontavome ir įsteigėme aklųjų ir silpnaregių centrą. Dabar visos mūsų rajonų pirminės organizacijos turi patalpas.

Kitas pasiekimas - LASS rajonų pirmininkai, jų kvalifikacija. Visi pirmininkai yra darbingo amžiaus, atitinka visus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos keliamus reikalavimus. Moka bendrauti ir pasirengę reikiamu momentu ištiesti pagalbos ranką.

Nemažai neregių labui yra nuveikta pritaikant aplinką. Pirmiausia - garsiniai šviesoforai. Jie veikia Akmenės, Kelmės, Radviliškio, Šiaulių, Tauragės ir kitų miestų judriausiose sankryžose. Aplinka akliesiems ir silpnaregiams pritaikyta prie LASS rajonų tarybų. Įsigydami naujas patalpas stengiamės, kad jos būtų netoli autobusų stoties. Tada iš kaimo atvažiavusiam neregiui ar silpnaregiui nereikia kulniuoti per visą miestą. Patalpas perkame namuose, o jeigu nuperkame daugiabutyje, tai tik pirmame aukšte, kad mūsų žmogui būtų patogiau susigaudyti.

Vienoje aplinkos pritaikymo srityje mes atsiliekame - tai visuomeninis transportas. Nuolat bendraujame su Šiaulių miesto autobusų parko vadovybe. Deja, mūsų prašymai neveiksmingi. Anksčiau miesto autobusų numeriai buvo spalvoti. Kiekvienas maršrutas turėjo savo spalvą. Dabar liko tik kai kuriuose maršrutuose. Dėl garsinės informacijos taip pat nesusitariame: autobusų parko vadovai sako, kad labai brangu. Vis žadama, bet, deja, pažadais sotus nebūsi. Tenka apsišarvuoti kantrybe ir derėtis toliau.

"M.Ž." Anksčiau jūs kritiškai žiūrėjote į dienos centrų steigimą. Gal jau pakeitėte savo nuomonę?

A. N. Centrų yra įsteigta daug, bet dar niekas neatliko išsamios analizės, ką gero jie davė LASS kaip organizacijai. Esu įsitikinęs, jog pirma finansinė injekcija patalpoms įrengti būtina, vėliau dienos centras turėtų veikti savarankiškai ir darbuotojus išlaikyti iš savo uždirbtų lėšų. Dienos centrą įsteigti galima greitai, o kas toliau? Įsteigtą reikia ir išlaikyti iš programinių lėšų. Reikia papildomų direktoriaus, buhalterės etatų. Tai neūkiška. Mūsų apskrityje įsteigti vos keli dienos centrai - jie kol kas neduoda trokštamų rezultatų. Neblogai tvarkosi Kelmėje įsteigtas dienos centras. Jį išlaiko vietinė savivaldybė. Taip turėtų būti visuose rajonuose. Deja, daugelis savivaldybių nenori "dėtis apynasrio". Todėl sulaukiame formalių miestų merų atsakymų, kuriuose sakoma - nėra lėšų.

"M.Ž." Ne kartą savo kalbose akcentavote žmogiškąjį faktorių. Kaip rūpinatės paprastais sąjungos nariais?

A. N. Kiekvienas vadovas privalo galvoti apie paprastą savo organizacijos narį. Mūsų sąjungoje daugiausia senyvo amžiaus žmonių. Jiems itin svarbus dėmesys. Kiekvienam malonu ką nors gauti. Taigi jau seniai mūsų apskrities darbuotojai, rajonų pirmininkai bendradarbiauja su verslininkais. Kitais žodžiais tariant, renka labdarą. Galiu drąsiai kalbėti apie tam tikras tradicijas, susiklosčiusias renkant labdarą. Štai kaip mus rėmė verslininkai: 2002 m. - 41 980 Lt, 2003 m. - 43 205 Lt, 2004 m. - 33 974 Lt. - 2005 m. - 47 978 Lt. Kiekvienas rajonas turi savo nuolatinius rėmėjus. Vykstant kokiam nors renginiui, jau nereikia skirti pinigų arbatai, kavai ar vaišėms. Tuo pasirūpina rėmėjai. Štai Joniškyje yra graži tradicija: kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį renkasi rajono organizacijos nariai, geria arbatą, kavą, aptaria būtiniausius reikalus.

"M.Ž. Kasdienine duona sotus nebūsi. Kaip neregiai ir silpnaregiai dalyvauja apskrities kultūriniame gyvenime?

A. N. Kultūrinis gyvenimas yra neatsiejama neregio ar silpnaregio egzistencijos dalis. Kultūrinėje veikloje dalyvaujantys neregiai ir silpnaregiai yra aktyvesni, lengviau suvokia save ir aplinką, išsiugdo geresnius savarankiškumo, kūrybiškumo įgūdžius. Mūsų apskrityse veikia aštuoni meno saviraiškos kolektyvai. Per ketverius metus rajonuose suorganizuoti 856 kultūriniai renginiai. Paminėsiu paskutinį, įvykusį Joniškyje gegužės 26 d. Renginys buvo skirtas LASS 80-mečiui paminėti. Jame dalyvavo daugiau nei 400 žmonių. Net atvykę populiarios muzikos atstovai nesulaukia tokio dėmesio. Renginyje dalyvavo visa miesto valdžia ir rėmėjai. Mes jiems įteikėme padėkos raštus. Susirinkusius linksmino žinoma estrados atlikėja Vitalija.

Meno mėgėjų būreliai visuomenei surengė 171 koncertą. Be saviveiklos, organizuojame ekskursijas po Lietuvą. Žmonėms jos patinka.

"M.Ž." Artėja suvažiavimas. Kaip jam ruošiatės?

A. N. LASS suvažiavimas yra labai svarbus įvykis mūsų gyvenime. Jam turime ruoštis rimtai. Prieš suvažiavimą turime kuo daugiau diskutuoti. Aišku, siūlyti galima daug ką. O ar iš tų naujovių bus naudos? Čia derėtų tartis su teisininkais. Man labai patiko suvažiavimo rengėjų pozicija. Jie aplanko visas apskritis ir diskutuoja. Štai mes diskutavome keliais klausimais: dėl LASS struktūrinių pokyčių ir dėl neįgalių darbuotojų socialinėse įmonėse procento.

"M.Ž." Linkime sėkmės, ačiū už pokalbį.

 

Kalbėjosi Henrikas STUKAS

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]