NAUJOS TECHNOLOGIJOS

Adolfas VENCKEVIČIUS

LAŠINIAI IR MP3 GARSINĖ KNYGA

Vieną balandžio dieną užsukau į Lietuvos aklųjų biblioteką, į knygų leidybos skyrių. Nešiausi visą pundą klausimų. Iš tikrųjų tai tebuvo tik klausimėliai, palydintys vieną didelį klausimą, - kodėl aš be trukdžių kartais negaliu iki galo perskaityti kompaktinėje plokštelėje įgarsintos knygos. Aš tą reikalą buvau svarstęs tai su vienu, tai su kitu, aišku, tiek pat teišmanančiu žmogumi. Ir padariau išvadą, net įsitikinau, kad įrašas vis dėlto nekokybiškas. Galėjo būti kaltas ir grotuvas, bet jo kaltės negalėjau surasti. Maniau - knygų leidybos skyriaus vadovą priremsiąs prie sienos.

Susiskambinau, susitariau, kad priims, ir, sakykime, pravėriau skyriaus vedėjo kabineto duris. Ką ten pravėriau! Aš kabineto durų nebūčiau suradęs, jei vyriausiasis inžinierius skyriaus vedėjas Jonas Kažukauskas nebūtų prie koridoriaus durų pasitikęs. Vis dėlto seniai po penktą aukštą bevaikščiojau. Čia daug kas pasikeitę. Nebėra nei garso įrašų namų, nei garso įrašų studijos, o atsiradęs knygų leidybos skyrius turbūt sujungė knygų įgarsinimą ir brailio raštu leidybą.

Vos tik susėdę, ėmėmės reikalo. Aš atėjau, aš ir pradėjau:

- Aš čia atsinešiau dvi plokšteles, kurių sklandžiai perskaityti negalėjau. E. Uldukio "Mirtininkų legionas" ir A. Berne "Poncijaus Piloto atsiminimai". Aš nežinau tų technikos dalykų ir nesuvokiu, kas čia galėjo atsitikti ir kas atsitinka.

- Technika čia tokia, - sako J. Kažukauskas, vyriausiasis inžinierius ir dar knygų leidybos skyriaus vedėjas, - plokštelėje yra takeliai taip pat kaip ir gramofono plokštelėje. Tik vietoje gramofono adatėlės čia informacija nuskaitoma lazerio spinduliu. Skaitymas prasideda nuo centro ir eina tolyn, tolyn į kraštą. Kokie nors maži įbrėžimai neturi reikšmės, nes lazerio spindulys fokusuojamas gilyn į kitą plokštelės paviršių. Didelis įbrėžimas ar įskilimas kliūtis būtų, bet ir tai dažnai peršokama kliūtis. Blogiausia, kai didelė dalis paviršiaus yra užteršta, - tada spindulys šoka į kitą vietą, stringa ir panašiai. Aš kaip tik dabar turiu iš vieno filialo gautas 22 plokšteles, kurios blogai skaitomos. Čia visokių problemų yra: tai prikibusi kokia didelė dulkė ar nešvarumas, yra nemažai suterštų pirštais. Net sunku įsivaizduoti, kokiais pirštais buvo čiupinėta ta plokštelė. Galima pamanyti, kad kažką valgiusiam vaikui į rankas buvo patekusi ir apčiupinėta, kol tėvai pamatė ir atėmė. Iš tų dvidešimt dviejų yra ir tokių, kur tik tuščios dėžutės. Matyt, plokštelė liko grotuve, o dėžutė buvo tuščia grąžinta. Kas paskui su plokštele nutiko, spėlioti nėra prasmės. Viena plokštelė yra, matyt, savo jėgomis atkurta, o visos kitos - teršalų aukos. Jei tokios plokštelės grąžinamos į biblioteką, tai kaip atrodo grotuvas, - juk jis taip pat nesaugomas. Grotuvo opiausia vieta yra optika. Ji atvira ir "žiūri" į plokštelę iš apačios. Paliesta nešvariomis rankomis gali išsimurzinti, o tada jau bėda - trikdžiai ir visa kita. Optiką galima paliesti išimant ar įdedant plokštelę, nes ji yra, kaip jau minėjau, tam pačiam plote. Problemų gali turėti ir tie skaitytojai, kurie naudojasi pirmosios partijos grotuvais. Pirmieji buvo ne iš pačių patikimųjų.

- Paimkite štai šitą plokštelę ir pasakykyte, kuo ji kalta ar nekalta, - ir padėjau ant stalo atsineštą "Mirtininkų legioną", bet J. Kažukauskas tuoj pat plokštelės apžiūros nesiėmė, o tęsė pradėtą šneką:

- Dar šį tą reikia pakalbėti apie plokštelę, apie technologiją. Viena plokštelės pusė turi apskritimo formos, netoli nuo centro nutolusį griovelį. Jis lengvai užčiuopiamas piršto nagu. Ši plokštelės pusė dedama į viršų - čia viršutinė pusė. Ji nėra opi, nėra tokia jautri užterštumui. Nors iš esmės įrašas daromas į tą sluoksnį, kuris yra šitame paviršiuje. Todėl viršutinė pusė yra jautri subraižymams, o apatinė - visokiems užteršimams. Geriausia - nė vienos pusės nei subraižyti, nei užteršti.

Tada J. Kažukauskas ėmėsi mano ant stalo padėtos plokštelės. Apžiūrėjęs pasakė, jog nieko įtartino nematąs. Tada aš ėmiau belsti savo:

- Plokštelę nuo pirmo iki paskutinio žodžio buvo galima klausytis be trikdžių. Aš ne dėl to ją ir pasiėmiau. Ji turi kitą kaprizą - uždėta nenori pradėti. Pabumsi kelis sykius ir neina, sakytum, neužkimba ar neužsikabina. Klausydamasis plokštelės, kur įgarsinta Luizo Perez-Revertės "Būgno oda", turėjau bėdų. Tokios ten bėdos - negalėjau knygos užbaigti. Trys penki skirsniai liko neperskaityti. Bibliotekininkė apžiūrėjusi plokštelę pasakė, jog ji su taukuotais pirštais apčiupinėta. Pamaniau, kad apčiupinėtas gali būti ir "Mirtininkų legionas", jei skaityti nepradeda, todėl paėmęs nosinę diskelio paviršių nušluosčiau. Vėl uždėjus plokštelę, grotuvas skaitė kuo puikiausiai. Taip turėjau daryti kiekvieną kartą, kai norėdavau knygos klausytis toliau. Negalėjau suprasti, kaip per dieną, kelias dienas ar net per kelias valandas plokštelė būdama grotuve užsiteršia. Kas čia yra?

- Sunku pasakyti, bet manyčiau, kad taip atsitinka dėl uždėjimo - kažkas nesutampa. Uždėjus antrą kartą išsilygina, išsitaiso. Tokių dalykų pasitaiko.

Pasirodo - technika mėgsta šunybes. Gerai, kad tų šunybių kokia viena tebūtų, o dabar kartais vienu sykiu reikia kelias mįsles įminti. Man taip buvo su kita plokštele. Aš ją taip pat atsinešiau. Tai Anės Berne romanas "Poncijaus Piloto atsiminimai". Šioje plokštelėje trukdžiai atsirado apie vidurį knygos, ne, jau į pabaigą. Pirma pradėjo praryti žodžius, paskui pasako dalį sakinio ir tuoj jį visą pakartoja. Tada visai užstrigo. Nežinodamas ką ir bedaryti, pabandžiau skaityti greituoju tempu - pasisekė. Knygą užbaigiau. Nepažindamas technikos, nežinodamas technologijos negali suprasti, kodėl, užsikirtus skaitymui lėtu tempu, greitu tempu gali be trukdžių perskaityti arba kodėl nei iš šio, nei iš to ima mikčioti. Ir šis dalykas J. Kažukausko buvo paaiškintas.

- Užteršta, apčiupinėta, - pasakė apžiūrėjęs ką tik čia apkalbėtą plokštelę. - Perskaityti greituoju tempu galėjote todėl, kad užterštą vietą peršokote. Plokštelės įrašymas ir skaitymas eina nuo centro į pakraštį. Pirma yra įrašoma lėto skaitymo dalis, o už jos, toliau į pakraštį, - greitesnio skaitymo. Taip varijuojant galima ir teršalais sugadintą diskelį perskaityti. Aš jums diskelį nuvaliau. Nė netikrinu - žinau, kad trikdžių nebus.

Rankioju savo diskelius, deduosi ir galvoju, ko čia dar paklausus. Apie grotuvų remontą klausiau ir išgirdau, jog jų remontuoti neapsimoka, nes kainuotų bemaž tiek pat kiek ir naujas. Tokia žinovo nuomonė, tik klausimas, kaip tą naują gauti? Šito klausti reikėtų jau nebe čia. Galvoje vis sukasi mintis apie plokštelių valymą. Vadinasi, jas galima nuvalyti ir kokio nors kitokio taisymo nereikia. Bet niekas to nežino - net bibliotekininkai. Jei jie tai žinotų, į knygų leidybos skyrių nučiupinėtų plokštelių negrąžintų kaip sugadintų.

- O kaip vis dėlto tas plokšteles nuvalyti? Man jūs čia nuvalėte. Vadinas, nuvalyti galima.

- Galima. Sakyčiau tik, jog ne visiems to reikėtų imtis. Koks valytojas iš to, kuris ją nučiupinėja. Valyti reikia apatinę plokštelės pusę, nes skaitoma ji iš apačios. Geriausia valyti vienkartine nosinaite, sudrėkinta spiritu. Tinka "babatukas" - langų valiklis. Plokštelę reikia pasidėti ant minkšto pagrindo viršutine puse į apačią. Tinka tiesiog ant popieriaus. Nuvalius, kita vienkartine nosine reikia nušluostyti. Viršutinės plokštelės pusės valyti nereikia, nes spiritas tirpins užrašą.

Dabar jau pamaniau, jog iš tikrųjų viską sužinojau, dėl ko atėjau. Beliko atsisveikinti, bet čia J. Kažukauskas prakalbo:

- Jeigu jau susitikom, tai galime kalbėti ir apie naujoves. Knygas plokštelėse garsinam MP3 formatu, bet jau naudojame ir kitą formatą - WMA. Šis formatas geriau tinka grotuvams su Flash atmintine, nes įrašas užima mažiau vietos. Tarp jaunimo tokie grotuvai labai populiarūs. Pasirodo ir mobilūs telefonai, kurie gali atkurti įrašus MP3 ar WMA formatais. Šie grotuvai be kompaktinio diskelio. Juose tik elektroninė, taip vadinama Flash, atmintinė. Štai aš turiu tokio grotuvo atmintinę, kurioje galima sutalpinti 1000 megabaitų informacijos. (Į plokštelę - tik 700). Žmogus turėdamas grotuvą, kurio atmintinė 1000 megabaitų, atėjęs pas mus gali įsirašyti 3-4 knygas. Tokių grotuvų LASS kaip tiflotechninės priemonės šiuo metu neperka. Jį reikėtų pačiam žmogui įsigyti. Jie nėra brangūs - kainuoja nuo 200 - iki 500 Lt. Mes čia juos vadinome grotuvais, o iš tikrųjų tai skaitmeninis ausinukas, kuris be ausinių nenaudojamas, nors kompiuterines garso kolonėles prie jo galima prijungti. Pas mus WMA formato knygų yra - norintys gali ateiti į interneto skaityklą ir įsirašyti. Kviečiu atsilankyti, o skaitančiuosius MP3 formatu plokštelėse įgarsintas knygas gerbti, neišmurzinti, neišteplioti.

Po šių žodžių buvau vyriausiojo inžinieriaus knygų leidybos skyriaus vedėjo Jono Kažukausko iki durų palydėtas.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]