SUVAŽIAVIMUI ARTĖJANT

NESĖDĖJOM RANKŲ SUDĖJĘ

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kauno ir Marijampolės apskričių tarybai priklauso Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Marijampolės, Prienų, Raseinių, Šakių bei Vilkaviškio rajonų tarybos. 2006 m. sausio 1 d. šiose organizacijose užregistruota 1778 sąjungos nariai. Iš jų pirmosios grupės - 889, antrosios grupės - 799, trečiosios grupės su rizikos faktoriumi - 90. Tik apie 200 šiuose rajonuose gyvenančių, regos negalią turinčių žmonių nepriklauso LASS organizacijai.

Artėjant LASS suvažiavimui visose apskričių tarybose vyko ataskaitinės-rinkiminės konferencijos. LASS Kauno ir Marijampolės apskričių tarybai po šios konferencijos vėl vadovaus Stasys Babonas. Ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje pirmininkas S. Babonas akcentavo apskrityje vykstančią aktyvią informacinę, kultūrinę bei visuomeninę veiklą. Kaune neseniai pradėjo veikti vienintelė šalyje neįgaliųjų radijo stotis "Tavo balsas". Pirmininkas džiaugėsi prakalbintu miesto visuomeniniu transportu bei bankomatais. Deja, apskritį kamuoja ir opios, neatidėliotino sprendimo reikalaujančios problemos: vadovaujančių kadrų, socialinių darbuotojų, LASS rajonų pirmininkų ir kitos.

Apie problemas, su kuriomis susiduria LASS Kauno ir Marijampolės apskričių tarybos, jų džiaugsmus, ateities planus bei apie pasiruošimą artėjančiam LASS suvažiavimui "Mūsų žodis" teiravosi šios organizacijos pirmininko Stasio Babono.

"M. Ž." LASS Kauno ir Marijampolės apskričių tarybai vadovausite antrą kartą. O ką per ankstesnius vadovavimo metus pavyko nuveikti neregių labui?

S. B. Šiuos ketverius metus nesėdėjome rankų sudėję. Paminėsiu tik kelis nuveiktus svarbesnius darbus. Pagaliau pavyko įkurti Kauno aklųjų ir silpnaregių centrą. Jis dar glaudžiau suburia žmones su regos negalia. Centre teikiamos paslaugos džiugina ne vieną neregį.

Mūsų sena svajonė - įsitvirtinti informacinėje erdvėje. Informacinę erdvę suprantu kaip nepriklausomą bendravimą su sveikųjų pasauliu. Mūsų siekis - papasakoti sveikiesiems apie šalia jų esantį neįgalų žmogų bei jo pastangas gyventi ir kurti. Todėl įsteigėme radijo stotį "Tavo balsas".

Kitas svarbus darbas - informacinės aplinkos pritaikymas. Pasiekėme, kad būtų pakeistas Kaune, Savanorių ir Taikos prospektuose esančių visuomeninio transporto stotelių pavadinimas. Stotelę "Aklųjų kombinatas" pavadinome "Aklųjų ir silpnaregių centras". Manome, kad tai naudinga informacija ne tik mūsų žmonėms, bet ir sveikiesiems. Išgirdęs šį sustojimo pavadinimą sveikasis susimąsto apie neįgaliuosius. O tai jau gerai. Mes tampame ne egzotika, o tokiais pat miestiečiais kaip ir sveikieji.

Negaliu nepaminėti visuomeninio miesto transporto pritaikymo žmonėms su regos negalia. Kaune, kaip ir Vilniuje, jau "prakalbo" troleibusai. "Kalbantys" troleibusai miesto gatvėmis pradėjo važiuoti šių metų pradžioje. Veikimo principas yra paprastas. Virš troleibuso pirmų (vairuotojo) durų įtaisytas garsiakalbis. Jis yra pakreiptas į troleibuso antrąsias duris. Sustojus troleibusui keleivis išgirsta garsinę informaciją: stotelės pavadinimą, troleibuso numerį, maršrutą. Man atrodo, tokia sistema yra universalesnė negu vilniečių. Kiekvienas mūsų miesto svečias girdi būtiną informaciją. O Vilniuje iš kito miesto ar kaimo į sostinę atvykęs neregys negali naudotis visuomeniniame transporte įdiegta garsine informavimo sistema, nes neturi specialaus pultelio, kurį spustelėjus išgirstama garsinė informacija.

Kita svarbi veiklos terpė yra aplinkos pritaikymas. Yra tvarkomi ir tiflotizuojami neregių labiausiai gyvenami rajonai. Mūsų centro fojė grindys yra pritaikytos neregiams. Šios grindys visus į pastatą užsukusius lankytojus "informuoja" - čia vaikšto nematantys žmonės.

"M. Ž." Kaip kadrų politika derinasi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos keliamais reikalavimais?

S. B. Atėjęs dirbti neskubėjau keisti senos darbuotojų komandos. Dalis darbuotojų yra kvalifikuoti, dirbantys ne pirmą dešimtmetį. Aš pats iš jų turėjau ko pasimokyti. Tik pradėjęs dirbti susidūriau ir su naujų žmonių, ir lyderių stoka. Mūsų struktūroje senieji darbuotojai neruošia sau deramos pamainos. Nutariau šią ydingą praktiką pakeisti. Teko daug diskutuoti ir įrodinėti savo tiesą. Dabar mes į savo apskrities tarybą renkame jaunus žmones. Norėdami neatsilikti nuo laiko reikalavimų privalome vieni su kitais konkuruoti. Jaunimas tai puikiai sugeba daryti. Man, kaip ir daugeliui apskričių vadovų, LASS rajonų pirmininkų likimas yra lyg danties sopulys. Rajonuose renkant LASS rajono tarybos pirmininką didelio pasirinkimo neturime. Renkame iš vietinių gyventojų. Kartais rajonų pirmininkas neatitinka reikalavimų. Todėl dažnai kitų visuomeninių organizacijų, rajono socialinio skyriaus darbuotojai užgožia mūsų pirmininkus. Štai Šakiuose pirmininkė buvo priversta išeiti iš darbo. Mes jos neturėjome kuo pakeisti. Teko kviesti vieną iš mūsų sąjungos veteranų. Tai tikrai laikinas sprendimas, bet ką daryti? Išeitį matau vieną - socialiniais darbuotojais ir rajonų pirmininkais galėtų dirbti ne tik regos negalią turintys asmenys, bet ir sveikieji. Šia tema ketinu pasisakyti artėjančiame LASS suvažiavime.

"M. Ž." Ko siekėte steigdami Kauno aklųjų ir silpnaregių centrą?

S. B. Tai mūsų senos svajonės išsipildymas. Šios viešosios įstaigos steigėjai yra LASS ir Kauno miesto savivaldybė. Aklųjų ir silpnaregių centro pagrindinis tikslas - regėjimo negalios kompensavimas akliesiems ir silpnaregiams teikiant bendrąsias ir specialiąsias socialines, kultūrines ir užimtumo paslaugas. Šio centro veikla apima Kauno mieste gyvenančius LASS narius. Centras yra įsikūręs buvusių kultūros namų ir apskričių tarybos patalpose. Tai labai patogi strateginė vieta. Čia geras susisiekimas bei nemažai prekybos centrų. Kol kas centre dirba du socialiniai darbuotojai. Neregiai ir silpnaregiai gauna įvairias paslaugas. Iš specifiškesnių paminėsiu radijo stotį, garso įrašų studiją, neregių bei silpnaregių atstovavimą valstybinėse įstaigose. Jokia čia paslaptis, jog biurokratai su paprastu, negalią turinčiu žmogumi nelinkę bendrauti ir jo išklausyti. O mums pateikus užklausimą, jie privalo atsakyti. Su šiuo centru sieju dar vieną lūkestį. Viename veiklos bare kol kas atsiliekame - rinkdami labdarą. Čia sąstingis. Anksčiau turėjome net atskirą etatą. Po reformų jo neliko. Tikiuosi, kad labdaros rinkimo tradicijas atgaivins šio centro darbuotojai.

"M. Ž." Jūs aktyviai informuojate visuomenę apie neįgaliuosius. Kokiomis priemonėmis tai darote?

S. B. Dar dirbdamas kultūrinį darbą puoselėjau svajonę - įsteigti neįgaliųjų radiją. Senieji radijo taškai nebeveikia, be to, jų klausydavosi nedaug žmonių. Svajojau, kad mūsų, neįgaliųjų, balsą išgirstų ne tik patys neįgalieji, bet ir sveikieji. Žmonėms su negalia informacija yra gyvybiškai svarbi. Šia idėja dalinausi su visais. Pradžioje daugelis ją vertino atsargiai. Tačiau mūsų apskrities darbuotojai šiai minčiai pritarė. Mes parašėme projektą ir jį laimėjome. Jau nuo pernai metų kauniečiai gali klausytis radijo stoties "Tavo balsas". Tikimės, kad ir kiti miestai išgirs mūsų balsą. "Tavo balsas" automatiniu režimu veikia visą parą. Tarp muzikinių kūrinių skamba ir neregių bei silpnaregių dainininkų, muzikantų atliekami kūriniai. Darbo dienomis 12 ir 16 val. transliuojamos autorinės laidos. Prieš šias laidas suskamba B. Grincevičiūtės atliekama daina "Žvaigždutė". Šią dainą leidžiame dėl to, kad neregiui ar silpnaregiui būtų lengviau surasti mūsų radijo stotį. Po šios dainos transliuojamos žinios, po jų - autorinės laidos. Šiais metais radijo stoties "Tavo balsas" eteriu nemokamai gali naudotis visos neįgaliųjų organizacijos. Kitais metais eterio paslaugos bus apmokestintos.

Be minėtos radijo stoties esame įsteigę garso įrašų studiją. Turime patalpas, technika beveik visa supirkta. Trūksta kompiuterio, kuris kainuotų apie 16 tūkstančių litų. Dėl šios priežasties garso įrašų studija nedirba visu pajėgumu. Kol kas tenkiname tik savo poreikius.

"M. Ž." Kauniečiai nuo seno garsėja intensyviu kultūriniu gyvenimu. Ar šios tradicijos yra puoselėjamos?

S. B. Kultūrinis gyvenimas (nesvarbu, kur jis - kaime, ar mieste) suburia pačius aktyviausius žmones. Jie yra nenuoramos, mėgsta diskutuoti, neslepia savo nuomonės, o tai - postūmis tolimesniems darbams. Negaliu nepakartoti jau banalios frazės - "Menas išgelbės pasaulį". Mūsų apskrityje iš tiesų kultūrinis gyvenimas yra labai aktyvus. Vidutiniškai per savaitę įvyksta keli kultūriniai renginiai. Kiekvienais metais Kultūros ministerijai bei Kauno miesto kultūros skyriui pateikiame numatomų renginių projektus. Gavę lėšų, juos realizuojame. Štai esame gavę lėšų surengti tarptautinį akordeono muzikos festivalį "Akordeono muzikos paslaptis". Per ketverius metus parengėme 21 projektą reikšmingiems kultūros įvykiams. Neregiai ir silpnaregiai mielai dalyvauja meno saviveikloje. Veikia keli saviveikliniai kolektyvai.

"M. Ž." Ar neatsiejama kultūrinio gyvenimo dalimi taps ir Prano Daunio menė?

S. B. Dar tais senais laikais LASS sistemoje buvo madinga kurti muziejus. Aš Kaune rinkau medžiagą, susijusią su neregiais. Eksponatų pririnkau nemažai. Juos laikėme buvusioje įmonėje. Kada ji bankrutavo, paprašiau, kad eksponatus priglaustų Aklųjų biblioteka. Surinkti eksponatai dulka be naudos. Todėl nutarėme juos atgaivinti antram gyvenimui. Reikėjo tik pasirinkti, kaip tai padaryti. Muziejai nėra populiarūs. Todėl nutarėme įsteigti Prano Daunio vardo menę. Šiam tikslui patalpos jau yra skirtos. Menėje bus ne tik eksponuojama paroda, bet ir vyks įvairiausios konferencijos bei renginiai.

"M. Ž." Artėja LASS suvažiavimas. Kaip jam ruošiatės ir kokias problemas kelsite?

S. B. Artėjančio suvažiavimo leitmotyvas turėtų būti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos tęstinumas. Nereikėtų revoliucijų. Derėtų aptarti ir nubrėžti ateities gaires, kurias įgyvendinti būtų galima evoliuciniu keliu. Mūsų sąjungą įsivaizduoju kaip vienalytę organizaciją, apimančią visą šalį, tęsiančią senas tradicijas. Per šį suvažiavimą taip pat vertėtų diskutuoti dėl sąjungos pavadinimo. Esu įsitikinęs, jog LASS pavadinimas turėtų būti ne toks griozdiškas. Pribrendo ir LASS organizacijos struktūriniai pakeitimai. Reikėtų griežtai nusistatyti takoskyrą tarp politinės ir administracinės linijos. Koks bus pasirinktas modelis tarp centro ir rajoninių organizacijų? Ar reikalingos dabar esančios tarpinės grandys? Toliau - pareigybių klausimai. Pagaliau suvažiavimo metu vyks LASS centro tarybos pirmininko rinkimai. Iki šiol rinkimai vykdavo pakankamai chaotiškai. LASS, kaip ir visose rimtose organizacijose, kandidatus į pirmininko postą derėtų skelbti iš anksto. Tada suvažiavimo delegatas turėtų pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Manau, jog ir LASS centro taryboje turėtų dirbti regionų atstovai.

"M. Ž." Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Henrikas STUKAS

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]