TURINT LAIKO

Giedrė REČIŪNIENĖ

IŠ KUR ATSIRANDA DULKĖS

Namuose praleidžiam daugiau kaip pusę savo gyvenimo. Tačiau ne visuose namuose vienodai jauku ir gerai jaučiamasi ir tai priklauso ne nuo brangių baldų.

Iš aplinkos į namus patenka dulkių, kieto kuro dalelių, automobilių išmetamųjų dujų, augalų žiedadulkių, sporų, įvairių mikroorganizmų. Paradoksas, bet miestiečiui atverti langą kartais pavojingiau nei gyvent nevėdinant namų.

Vis dėlto daugiausiai teršalų sukuriama namie: ruošiant maistą, kūrenant pečius, židinius, remontuojant, naudojant buitinės chemijos priemones, purškiamuosius dezodorantus, rūkant kambariuose. Apie 80 proc. namų dulkių sudaro negyvos odos ląstelės (per parą nuo žmogaus nubyra vidutiniškai 1,5 g negyvos odos), kurios išdžiūvusios sklando ore ir nusėda ant daiktų paviršių. Šiomis dalelėmis minta dulkių erkutės. Viename grame dulkių gali būti iki 500 erkučių. Maždaug kas antras žmogus alergiškas dulkių erkutėms arba jų išmatoms. Alergiškiems žmonėms dulkių erkutės gali sukelti kvėpavimo takų ir odos alergijas.

Neretai patalpos kampus papuošia nežinia iš kur atsiradę voratinkliai. Priplėkęs ir užterštas patalpos oras gali sukelti įvairių negalavimų: dažnai skauda galvą, jaučiamas nuolatinis nuovargis, mieguistumas, odos niežėjimas ir pleiskanojimas. Pažeidžiamiausi yra vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai.

Tvarka ir švara namuose - tai kasdieninis mūsų rūpestis, reikalingas kaip maistas ir vanduo kiekvieną dieną. Dažnai nuo to priklauso ir mūsų nuotaika bei savijauta. Dulkes reikia valyti ne tik nuo grindų ir baldų, bet ir nuo radiatorių, užuolaidų, gėlių lapų, sienų, paveikslų rėmų.

Gėlėms ypač patiks drėgna šluostė, o vieną kartą per metus nuplaukime dulkes, nusinešę gėlę į vonią, po drungnu dušu. Stenkimės plauti tik lapus, nepilkime vandens ant šaknų. Keletą kartų per metus būtina valyti dulkes nuo visų paviršių: lubų, langų, šviestuvų, durų ir kt., ir tai atlikti naudojant kuo mažiau cheminių preparatų, minkšta drėgna šluoste suvilgyta muilo tirpale. Grindims šluostyti ir plauti naudokime specialius guminius šepečius, jie puikiai surenka visas dulkes, augintinių kailių plaukelius ir smulkias šiukšles. Galima nusipirkti specialių vienkartinių šluosčių, skirtų įvairiems paviršiams valyti (baldams, stikliniams paviršiams), kuriomis šluostant, dulkės tiesiog prilimpa prie servetėlės, jos ypač tinka televizoriaus ar kompiuterio ekranui nuvalyti.

Odinių baldų negalima valyti šlapia šluoste, naudokime odai valyti skirtus valiklius.

Keletą kartų per metus išskalbiamos užuolaidos, staltiesės, minkšti žaislai, išdaužomos ir išvėdinamos dekoratyvinės pagalvėlės, išplaunami langai, dulkių siurbliu išsiurbiami minkšti baldai. Išsiurbiamos visos kambario pakampės, lubos. Kai nėra dulkių siurblio, minkštus baldus galima išdaužyti, bet prieš tai juos reikia apdengti drėgna paklode. Daužant visos dulkės nusėda ant drėgno audinio ir nepasklinda kambaryje.

Saugantis erkučių, lovos skalbinius reikia keisti kas savaitę, patalynę vėdinti atvirame ore, saulės atokaitoje. Erkutės nemėgsta šviesos ir sauso oro. Tinginiams gera žinia - grupė mokslininkų nustatė, kad neklotoje lovoje erkutės žūna greičiau negu sulankstytoje ir į lovos dėžę sudėtoje patalynėje (patalynė nesivėdina, joje pakanka erkutėms reikalingos drėgmės). Tačiau tuo nepiktnaudžiaukime, tiesiog, jei yra galimybė, nors retkarčiais paklokim lovą nelankstydami antklodžių ir užklokim natūralaus audinio užtiesalu. Lova atrodys tvarkingai ir, be abejo, "kvėpuos" ir vėdinsis patalynė.

Kilimai turėtų būti natūralaus pluošto, kuo trumpesnio plauko. Sintetiniai kilimai traukia dulkes. Jiems valyti verta įsigyti plaunantį dulkių siurblį, nes išvalius patalpas įprastiniu dulkių siurbliu, dulkės ore sklando dar kelias valandas.

Jeigu namuose yra alergiškų žmonių, reikia atsisakyti kilimų, kiliminių dangų, sunkių užuolaidų. Tam geriau įrengti žaliuzes ar užuolaidas iš antistatinių audinių.

Kambariuose turi būti kuo daugiau saulės šviesos, nes saulė naikina mikrobus.

Kambarius būtina vėdinti, kad patalpose būtų normali anglies dvideginio ir deguonies koncentracija. Iš dalies tai vyksta natūraliai, orui cirkuliuojant pro atviras orlaides, ventiliacines angas, duris bei langų ir durų plyšelius. Tačiau geriau trumpam atverti visą langą nei ilgam atidaryti mažą orlaidę. Dar geriau - trumpai sudaryti skersvėjį atidarius langus ar duris priešingose pusėse.

Geriausia, jeigu namuose yra medinės grindys, parketas ar laminato danga. Kad sienos "kvėpuotų", nereikėtų jų dengti plastikinėmis dailylentėmis.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]