NEREGYS IR VISUOMENĖ

Henrikas STUKAS

MUGĖ SNIEGO PATALUOS

Kiekvienais metais ankstyvą pavasarį į sostinės senamiestį suvažiuoja amatininkai iš visos Lietuvos. Tradicinė Kaziuko mugė lyg savotiškas pavasario šauklys pažadina Vilnių iš žiemos snaudulio.

Kaziuko mugė šurmuliavo kovo 3-5 dienomis. Dėl nebaigtų Rotušės aikštės rekonstrukcijos darbų mugės rengėjai buvo priversti ieškoti naujos prekybos vietos. Kadangi Rotušės aikštė remontuojama, amatininkai sugužėjo į neseniai atgaivintą sostinės Tymo kvartalą, besidriekiantį ties dailininkais, amatininkais, poetais garsėjančiu Užupiu. Jeigu į mugę būtume pažvelgę iš lėktuvo skrydžio, tai ji būtų priminusi gigantišką gyvatę, besiraitančią Vilnios krantu. Prasidėjusi Savivaldybės aikštėje Gedimino prospekte, mugė vingiavo pro Katedrą, lankstu užsukdama į Pilies gatvę, sugrįždama į Barboros Radvilaitės, Maironio gatves ir baigėsi Tymo kvartale. Kaziuko mugė nusidriekė kelis kilometrus. Šiemet miesto svečiams bei vilniečiams nereikėjo alkūnėmis skintis kelio prie prekybos stalų. Jie galėjo laisvai apžiūrėti ir išsirinkti patikusius amatininkų gaminius. O rinktis buvo iš ko.

Šioje Kaziuko mugėje dalyvavo ir keli silpnaregiai amatininkai: pynėjas Virgilijus Šlipaitis, keramikas Gediminas Rutkauskas, tautodailininkas Algimantas Verseckas bei jo mokinys Juozas Valentukevičius.

"Mūsų žodis" paprašė silpnaregių mugės dalyvių pasidalinti įspūdžiais apie šią pavasario šventę.

Daugeliui ši mugė ne pirma

Kaunietis pynėjas Virgilijus Šlipaitis Kaziuko mugėje - senbuvis. Savo pintais gaminiais jis prekiauja jau keliolika metų. Dar besimokydamas pynimo paslapčių V. Šlipaitis dalyvavo Kaziuko mugėje, kuri vyko tuometiniame Dzeržinskio turguje (dabar Kalvarijų turgavietė). "Kaziukas" Virgilijui tapo savotišku ritualu. Pynėjas mugei ruoštis pradeda prieš kelis mėnesius. Kada ateina laikas su pintais gaminiais iškeliauti į Vilnių, Virgilijus savo žmonos paprašo "ištraukti kojinę". "Kojine" jis vadina ryškiaspalvę trikotažinę kepurę. Ji jam atnešanti sėkmę. Ją dėvi tik per Kaziuko mugę. Su šia kepure nesiskiria jau penkiolika metų.

Silpnaregis pynėjas mugėje prekiauja dideliais pintais daiktais: krepšiais, krepšeliais, pintinėmis, skalbinių dėžėmis, kačių nameliais ir t.t. Tokiais dirbiniais amatininkas prekiauja neatsitiktinai, nes smulkius gaminius labai pamėgę ilgapirščiai, o didelį daiktą nugvelbti sunkiau. Tiesa, Virgilijus į mugę atvažiuoja ne vienas, kartu su kompanija. Jį visuomet lydi žmona, taip pat pynėja, kuri mugėje prekiauja smulkiais dekoratyviniais dirbiniais. Paklaustas, kiek atveža parduoti pintų gaminių, silpnaregis pynėjas nedvejodamas atsakė: "Vežu tiek, kiek telpa į krovininį autobusiuką. Tiesa, į mugę nevežu pintų baldų. Per keletą metų įsitikinau, kad tai - ne "Kaziuko" prekė. Ji nėra paklausi ir mašinoje užima daug vietos. Mugėje pintiems baldams tik priimu užsakymus. Kaziuko mugėje labai paklausios prekės yra įvairios smulkmenos: gėlytės, saldaininės, įvairaus dydžio krepšeliai, pintinėlės, servetėlės."

V. Šlipaitis, lygindamas įvairių metų Kaziuko muges, pastebėjo, jog anksčiau visas prekes parduodavo per pusdienį. Grįžęs per naktį pindavo, o ryte vėl skubėdavo į turgų. Dabar tenka prekiauti kelias dienas. Jo nebaugina neparduoti gaminiai. Kai kurie kolegos, mugėje pardavę visus savo dirbinius, pasišaipo. Jiems Virgilijus atkerta, jog nėra kuo džiaugtis, nes jeigu pritrūksti gaminių - blogai pasiruošei mugei. "Pirkėjai dažniausiai nepastebi, jog esu silpnaregis. Juos domina mano gaminiai. Jie vertina ne mane, o pintos prekės kokybę. Štai šioje mugėje pirmą prekę pardaviau dar nesuspėjęs įrengti taip vadinamos vitrinos. Kalbant apie Kaziuko mugės organizavimą, manęs labiausiai netenkina išankstinių vietų paskirstymas. Anksčiau buvo vadovaujamasi principu: kas pirmesnis, tas gudresnis. Tik pradėjus prekiauti mugės organizatoriai rinkdavo pinigus. Dabar, gavęs išankstinę prekybos vietą, nežinai, kas bus tavo kaimynai. Gali sutapti, kad kaimynas prekiaus tais pačiais pintais gaminiais. Kaip žinia, šiems gaminiams reikia daug vietos. Todėl anksčiau stengiausi, kad kaimynas būtų keramikas. Jam vietos reikėdavo nedaug," - samprotavo pynėjas V. Šlipaitis.

Silpnaregis keramikas Mindaugas Rutkauskas yra įsteigęs "Amatininkų gildiją". Šiemet Kaziuko mugėje jis prekiavo kaip šios gildijos narys.

Kaziuko mugėse Mindaugas dalyvauja daugiau nei dvidešimt metų. Keramikas juokavo, jog senstąs, nes anksčiau jam ir mugės, ir moterys buvo gražesnės, šiltesnės, patrauklesnės. Surimtėjęs M. Rutkauskas pasakojo: "Kaziuke" stengiuosi dalyvauti kiekvienais metais su naujais gaminiais. Man Kaziuko mugė - ne tiek verslas, kiek pramoga. Čia randu naujų kūrybinių idėjų, keliems mėnesiams - gerą nuotaiką. Pirkėjams stengiuosi pateikti ne kasdieninę produkciją. Žmonėms ne tiek svarbu pats siūlomas daiktas, kiek prisiminimas apie šią mugę. Aišku, mes prekiaujame įvairiausiais keraminiais dirbiniais - pradedant švilpuku, baigiant kokliais. Šioje mugėje prekiauju molinėmis vištomis. Dar pats nežinau, kodėl vištomis? Matyt, įkvėpė žmonėse tūnanti paukščių gripo baimė."

Silpnaregis keramikas mugėje prekiavo keliose vietose. Jam padėjo "Amatininkų gildijos" nariai bei duktė. Šioje mugėje Mindaugas pasigedo linksmumo. Anksčiau amatininkams rūpėjo ne tiek pelnas, kiek pasigyrimas savo originaliais darbais. Dabar mugė tampa prieduru prie atlyginimo. Nyksta gaminių originalumas. Daugelio amatininkų gaminiai prarado savitumą, tapo kičiniai. Netgi ant gaminių užrašai ne lietuviški, o užsienio kalbomis. "Pagaliau neliko įprastų mugei garsų: švilpukų, skambaliukų, medinių skudučių, kaimiškų kapelų. Prieš kelerius metus grįžus iš mugės, jos garsai galvoje skambėdavo dar kelias dienas. Dar kartą pasikartosiu: šiemet pasigedau tikro, savito mugės garso," - įspūdžiais dalijosi silpnaregis keramikas G. Rutkauskas.

Tautodailininkas Algimantas Verseckas Kaziuko mugėje dalyvauja nuo 1984 metų. Iš pradžių prekiavo paveikslais, po to - dirbiniais iš molio, vėliau - pintais. Šių metų mugėje prekiavo gaminiais iš medžio. Pirkėjai galėjo nusipirkti iš medžio drožtų angelų, švilpynių, medinių lėkštučių, skrynelių ir skrynių. Kaip Algimantas juokavo, skrynias gamino, kad būtų kur susidėti eurus. "Man nepatinka pasikeitęs amatininkų požiūris. Mugėje pardavėjas stengiasi įsiūlyti savo prekę. Tai yra labai blogai. Tuo prarandama "Kaziuko" dvasia. Tavo rankomis sukurtas menas prilyginamas serijiniam gaminiui. Dabar pirkėjas tapo išrankesnis. Jam nesvarbu tautinės tradicijos - ieškoma šoko. Labiausiai perkami šokiruojantys gaminiai. Ypač tai sakytina apie jaunimą. O užsieniečiai vertina originalius, tautišku stiliumi padarytus daikčiukus. Jie mūsų šalyje ieško savo krašte prarasto liaudiškumo," - pasakojo A. Verseckas.

Juozas Valentukevičius Kaziuko mugėje dalyvavo pirmą kartą. Juozas pirkėjams siūlė medinius angeliukus, paukščiukus, stovelius, nuotraukų rėmelius, skudučius ir t.t. J. Valentukevičius pasakojo: "Mugėje dalyvauju nesivaikydamas pelno. Man svarbu nauji įspūdžiai. Čia visi pardavėjai geranoriški. Prireikus ištiesia pagalbos ranką. Svarbiausia mugėje - gera nuotaika".

Kaziuko mugė šėlo tris dienas. Gera nuotaika ji užkrėtė net didžiausius bambeklius. Silpnaregiai amatininkai džiaugėsi sėkminga prekyba. Tikiuosi, jog kitais metais pagausės Kaziuko mugėje regos negalią turinčių amatininkų.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]