SUVAŽIAVIMUI ARTĖJANT

NAUJOVĖS IR REZULTATAI

Šių metų kovo 2 d. įvyko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Vilniaus ir Alytaus apskričių XX ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Joje buvo renkamas apskričių pirmininkas, nauja taryba bei revizijos komisija. Taip pat delegatai į LASS XVII suvažiavimą. Ši konferencija buvo įdomi tuo, kad jau keletą metų LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių taryboje - permainų laikas. Pasikeitė nemažai socialinių darbuotojų. Senųjų vietą užėmė tik ką socialinius mokslus baigę, naujai mąstantys, kvalifikuoti socialiniai darbuotojai. Vilniaus ir Alytaus apskričių taryboje dirbantys specialistai itin siekia profesionalumo. Tai ne užgaida, ne noras pasipuikuoti, o būtinybė išlikti. Reiklumas ir naujovių taikymas jau subrandino pirmąjį derlių. 2005 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vykusiame pirmajame Lietuvos socialinių paslaugų čempionate (konkurse) Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybos pateiktas projektas "Vilniaus visuomeninio transporto pritaikymas žmonėms su regos negalia" užėmė antrąją vietą.

Į "Mūsų žodžio" klausimus apie pasibaigusią konferenciją, įvykusias permainas bei jų rezultatus LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių taryboje atsako jos pirmininkas Sigitas Bilevičius.

"M.Ž." Vilniaus ir Alytaus apskričių organizacijos dvidešimtoji ataskaitinė-rinkiminė konferencija vyko labai korektiškai. Netgi nesulaukta griežtesnių pasisakymų? Kodėl?

S. B. Šioje konferencijoje mes atsiskaitėme už per ketverius metus nuveiktus darbus. Anksčiau vilniečiai mėgo aštriau pasisakyti. Šioje konferencijoje norinčių pasisakyti taip pat buvo daug. Konferencijos delegatų kalbos buvo konstruktyvios, pasisakyta aktualiomis temomis.

"M.Ž." Jus išrinko pirmininku. Ar rengiamuose naujuose LASS įstatuose keisis apskričių pirmininkų statusas?

S. B. Kaip ten bebūtų, iki suvažiavimo sena tvarka galioja. Dar neaišku, ar suvažiavimo delegatai pritars, kad būtų pakeisti įstatai. Yra sumanyta LASS apskričių tarybas naikinti ir suteikti joms metodinių galių. Apskričių pirmininkai bus ne renkami, o skiriami. Tai savalaikiškas sprendimas, kuriam pritariu.

"M.Ž." Konferencijos metu kalbėjote apie permainas, jomis likote patenkintas, o gal ne visus sumanymus pavyko įgyvendinti?

S. B. Reformos nėra paprastas dalykas. Jų neišvengiamai reikėjo griebtis. Aišku, kiekviena reforma turi savo privalumų bei trūkumų. Ypač man buvo skaudu atsisveikinti su senaisiais darbuotojais. Su vienais išsiskyrėme geruoju, kiti iki šiol nešioja akmenį užantyje. Dabar galiu tik džiaugtis, kad įvyko tokios kolektyvo permainos. Pasiekti rezultatai teikia daug vilčių. Pats teigiamiausias poslinkis - visuomeniškumas. Tai reiškia, kad miesto ar rajono organizacijos pirmininkas dirba visuomeniniais pagrindais. Iš pirmo žvilgsnio tokie pokyčiai mums atrodo keistai, bet Europos Sąjungos šalyse tai norma. Anksčiau ar vėliau mes visuomeniškumo neišvengsime. Smagu, kad šį principą suvokė naujai išrinkti pirmininkai. Jie sėkmingai įrodinėja miestų, rajonų savivaldybėms, jog mes, kaip visuomeninė organizacija, esame reikalingi ir būtini. Be mūsų, neregiams ir silpnaregiams jokia kita organizacija nesuteiks kokybiškų ir kvalifikuotų specifinių socialinių paslaugų. Kitas akstinas - vietos savivaldybės. Kiekviena apskrities savivaldybė turi savo specifiką. Mūsų organizacija turi prisitaikyti prie vietinės savivaldybės keliamų reikalavimų.

"M.Ž." Eilinius mūsų sąjungos narius labiausiai džiugina dėmesys jiems. Tai irgi reformos išdava?

S. B. Socialinis darbuotojas pirmiausia turi turėti didelę širdį. Jeigu jis neatjaustų nelaimių ar ligų prislėgto žmogaus, tada jam tektų ieškotis kito darbo. Kiekvienam žmogui yra malonu, kada jam rodomas dėmesys. Dėmesio formų yra įvairių. Ši sritis yra socialinio darbuotojo kūrybinė sfera. Vieniems užtenka tik skambučio, kitiems - pakvietimo į renginį, tretiems - bilieto į teatrą. Neslėpsiu, daugeliui yra svarbi apčiuopiama materiali pagalba. Vien kompensacinės technikos nepakanka. Daugelis nekantriai laukia labdarinių drabužių siuntų. Mes gauname ne tik dėvėtų drabužių, bet ir naujų. Mus remia UAB "Lelija". Jos dėka neregiai ir silpnaregiai pasipuošė naujais kostiumais, kelnėmis, striukėmis, palaidinukėmis.

Kita svarbi paramos forma - du procentai gyventojų pajamų mokesčio. Visus metus dirbome agituodami žmones pervesti šiuos procentus į mūsų sąskaitą. Kai kas iš mūsų šaipėsi, kiti pritarė. Padedant Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybai priklausantiems rajonams mums per metus pavyko surinkti keliolika tūkstančių litų. Ilgai tarėmės, kaip tinkamai panaudoti gautus pinigus. Po ilgų diskusijų nusprendėme metinių švenčių proga maisto krepšeliais nudžiuginti tris šimtus mūsų sąjungos narių. Be to, papildomų lėšų šios idėjos įgyvendinimui surinkome dalyvaudami "Maisto banko" akcijoje. Mūsų darbuotojai dvi dienas praleido Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone esančioje "Iki" parduotuvėje ir pirkėjų prašė maisto produktais paremti mūsų sąjungos narius. Pirkėjų jautrumas mūsų neapvylė: žmonės noriai pirko aliejų, kruopas, cukrų bei kitus maisto produktus. Šios akcijos rezultatas - penkiasdešimčiai sunkiausiai gyvenančių neregių bei silpnaregių buvo išdalinti maisto produktų paketai. Šie žmonės Kalėdas bei Naujuosius metus tikrai sutiko ne gurgiančiais pilvais. Šiemet, prieš šventes, tikimės taip pat maisto krepšeliais nudžiuginti mūsų sąjungos narius.

"M.Ž." Norint išgyventi tenka dalyvauti įvairiuose projektuose. Kaip jums sekasi?

S. B. Dalyvavimas įvairiuose projektuose jau tapo kasdienybe. Nerašydami projektų mes neišgyventume. Vienur pasiseka, gauname lėšų, kitur - nepasiseka. Noriu pasidžiaugti mūsų dalyvavimu Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos, Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vilniaus miesto savivaldybės surengtame Lietuvos socialinių paslaugų čempionate (konkurse). Šis čempionatas surengtas norint propaguoti socialinių paslaugų gerosios patirties pavyzdžius šalyje. Iš viso jame dalyvavo 53 projektai, kurie rungėsi atrankos turuose apskrityse. Į finalą pateko 17 projektų iš 8 apskričių. Mūsų apskritis pateikė projektą "Vilniaus visuomeninio transporto pritaikymas žmonėms su regos negalia". Projektą teko pristatyti asmeniškai. Reikėjo apginti jo būtinumą. Čempionato vertinimo komisiją mūsų argumentai įtikino. Iš pradžių patekome į finalą, o vėliau iškovojome antrą vietą. Aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kad aklųjų organizacijos vardas nuskambėjo visoje šalyje. Šiais metais vėl dalyvausime čempionate. Gal ne vilniečiai, o koks kitas rajonas. Svarbu, kad mūsų teikiamos socialinės paslaugos yra labai kokybiškos ir neatsilieka, o kartais net pralenkia konkurentus. Šiems metams mes įvairiems projektams įgyvendinti gavome apie 100 tūkstančių litų.

"M.Ž." Teko skaityti, jog Vilniaus visuomeniniame transporte bus įdiegta elektroninė bilietų sistema. Neįgaliam keleiviui visa informacija bus pateikta garsiniu pavidalu. Ar jūsų vykdomas projektas turės prasmės?

S. B. Elektroninis bilietas bus naudojamas įlipus į troleibusą ar autobusą. Mūsų propaguojamas pultelis yra naudojamas prieš įlipant į visuomeninio transporto priemonę. Smagu, kada Vilniaus miesto savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" darbuotojai diegia tokias pažangias technologijas. Jos tikrai palengvins keliones neįgaliesiems. O tai ir mus skatins imtis naujų idėjų, mąstyti ir veikti, kad mūsų žmonėms būtų dar geriau. Kaip sakoma, tobulėjimui ribų nėra.

"M.Ž." Šiais metais varganai gyvenančių vienišų neregių bei silpnaregių laukia maloni staigmena, kokia ji?

S. B. Nuo šių metų kovo pradžios keli vargingiausiai Vilniuje gyvenantys neregiai bei silpnaregiai gaus nemokamus pietus. Jiems niekur nereikės eiti. Šiltą maistą tiesiai į namus pristatys idėjos įgyvendintojai Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro darbuotojai. Šis sumanymas nėra jokia naujovė. Mūsų šalyje veikiančios įvairios visuomeninės šalpos organizacijos tai daro jau ne vieneri metai. Mes, dar 1998 m. steigdami socialinių paslaugų centrą, tikėjomės taip pat imtis šio darbo. Tačiau maisto pristatymo idėja pradedama įgyvendinti tik po septynerių metų. Iš pradžių ši paslauga nebus visuotinė. Kol kas atrinkome penkis neįgaliuosius. Jiems tris kartus per savaitę bus tiekiamas karštas maistas.

"M.Ž." Kokių naujovių dar gali tikėtis neregiai ir silpnaregiai?

S. B. Pirmiausia rengiamuose naujuose mūsų sąjungos įstatuose numatyta visų apskričių reorganizacija. Manoma, kad keisis jų pavadinimai. Pati mūsų veikla susiaurės, mes specializuosimės tik tam tikrose srityse. Viena žinau - po pasikeitimų mūsų žmonės tikrai nenukentės.

"M.Ž." Linkime sėkmės, ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Henrikas STUKAS

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]