SUVAŽIAVIMUI ARTĖJANT

Giedrius STOŠKUS

PIRMIEJI ĮSTATAI

Šiuo metu rengiami nauji Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) įstatai, apie kurių projektą buvo rašyta 2005 m. "Mūsų žodyje" Nr.12. Šia proga būtų įdomu prisiminti pačius pirmuosius mūsų organizacijos įstatus. Juolab kad šiemet liepos mėnesį sukanka 80 metų nuo Lietuvos aklųjų sąjungos (LAS) įsteigimo ir jos pirmųjų įstatų patvirtinimo.

Dr. V. V. Toločkos knygoje "Skleidęs šviesą tamsoje" nurodoma, kad įstatų projekto parašymui P. Daunys pakvietė Joną Barštį. Įstatus patvirtino I aklųjų suvažiavimas, vykęs 1926 m. liepos 24 - 25 d., o įregistravo Kauno miesto ir apskrities viršininkas.

Pirmieji LAS įstatai - tai gana nedidelės apimties dokumentas. Juos sudaro tik 32 punktai. Įstatai suskirstyti į 5 stambesnius skyrius:

I. Bendrieji dėsniai;

II. Nariai, jų pareigos ir teisės;

III. Sąjungos tvarkymasis;

IV. Sąjungos lėšos ir turtas;

V. Sąjungos likvidavimas.

Įstatų 1 punkte nurodoma, kad Lietuvos aklųjų sąjunga yra visuomeninė organizacija. Visuomenine organizacija vadinosi ir Lietuvos aklųjų draugija bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Taigi šis terminas yra senas ir Lietuvoje prigijęs, tačiau nuo 2004 m. vasario 14 d. įsigaliojus LR Asociacijų įstatymui, tokios juridinių asmenų teisinės formos kaip visuomeninė organizacija nebeliko, o visos visuomeninės organizacijos tapo asociacijomis.

Pirmieji įstatai steigiamai Lietuvos aklųjų sąjungai iškėlė tokius tikslus (cituojama pažodžiui):

"a) jungti krūvon visus Lietuvos akluosius, b) rūpintis jų moralės bei materialės buities pagerinimu, varge ar nelaimėje šelpiant bei teikiant jų keliamuose klausimuose patarimų, c) auklėti ir mokyti nepilnamečius akluosius".

Įstatų 2 p. nurodoma ir kokiais būdais šių tikslų siekiama:

"2. Atsiekti tikslui, užbrėžtam 1-me, sąjunga steigia aklųjų institutą, leidžia aklųjų laikraštį, ruošia koncertus, įtaiso bendrabučius, sanatorijas, prieglaudas, savišalpos kasas, kooperatyvus, krautuves, dirbtuves bei kitas įmones ir įstaigas."

Į sąjungą buvo priimami visi Lietuvos aklieji, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Tačiau nepilnamečiai iki 17 metų amžiaus buvo priimami tik gavus jų tėvų ar auklėtojų sutikimą. Be to, jie, priimant sprendimus, turėjo tik patariamąjį balsą. Apie silpnaregius įstatai nieko nekalba. Įstatuose taip pat nėra išaiškinta, kas laikytina akluoju. Tikriausiai dalis silpniau matančių silpnaregių galėjo būti prilyginti akliesiems ir tapti sąjungos nariais. Nors įstatų 7 p. nustatė, kad sąjungos nariai gali būti visi Lietuvos aklieji, tačiau 11 p. dalinai prieštaravo 7 punktui, nes nustatė, kad sąjungos nariais negali būti tokie asmenys, kuriems teismo keliu atimtos ar susiaurintos teisės, kurie yra buvę teismo bausti už dalyvavimą priešvalstybinėse organizacijose, bei kitus žeminančius garbę nusižengimus.

Įstatų 13 p. nustatė sąjungos narių pareigas. Kiekvienas sąjungos narys privalėjo būti doras, blaivus ir rodyti pavyzdį kitiems, o įstojęs institutan, bendrabutin, sanatorijon, prieglaudon ar kiton įstaigon, privalėjo griežtai laikytis šiose įstaigose nustatytų taisyklių ar instrukcijų. Įstatai įsakmiai numatė, kad tikrieji sąjungos nariai nemoka jokio nario mokesčio. Greta tikrųjų narių įstatai numatė ir garbės narius. 9 punkte sakoma:

"Asmens, žymiai pasidarbavę sąjungos naudai arba suteikę jai kartinės piniginės paramos 500 litų, visuotiniame suvažiavime gali būti pakeliami į garbės narius. Garbės narys turi sprendžiamąjį balsą ir gali būti renkamas į visus sąjungos organus".

Taigi regintys asmenys, pasinaudodami pacituotu punktu, turėjo galimybę tapę garbės nariais aktyviai dalyvauti sąjungos valdyme.

Vyriausiu sąjungos organu įstatai skelbė visuotinį suvažiavimą, kuris turėjo būti šaukiamas kas treji metai. Tačiau kilus reikalui ar pareikalavus LAS revizijos komisijai, suvažiavimai galėjo būti šaukiami ir dažniau. Suvažiavimas trejų metų laikotarpiui rinko LAS valdybą ir LAS revizijos komisiją. Įstatuose nurodoma, kad rinkimai vyksta pusiau slaptu balsavimu, tačiau niekur nėra išaiškinta, kaip tą pusiau slaptą balsavimą reikėtų suprasti. Įstatai tik įsakmiai nurodo, kad sudarant valdybą, pirmininkas renkamas atskirai. Valdyba buvo sudaroma iš 5 valdybos narių ir 3 kandidatų. Valdybos nariai užėmė tokias pareigas: pirmininkas, vicepirmininkas, sekretorius, iždininkas ir valdybos narys. Revizijos komisija buvo renkama iš 3 narių ir 2 kandidatų. Valdybos kompetencijai priklausė: atstovauti organizacijai, priimti į sąjungą naujus narius, šaukti LAS visuotinius suvažiavimus, tvarkyti LAS turtą ir lėšas, steigti LAS skyrius, įmones, įstaigas, ir tvirtinti jų instrukcijas ar kt. taisykles. Įstatai nustatė, kad LAS valdybos būstinė turi būti Lietuvos sostinėje, o kitur Lietuvoje gali būti steigiami LAS skyriai, (kalbant dabartiniais terminais - filialai). Skyriai galėjo būti steigiami, jei tam tikroje teritorijoje atsirasdavo bent 5 sąjungos nariai.

Įstatų 29 p. nurodė, kad sąjungos turtą ir lėšas sudaro:

a) sąmatos keliu duotieji pinigai,

b) valdžios, visuomenės ir savivaldybių pašalpos,

c) aukos - palikimai,

d) pelnas iš sąjungos įmonių, įstaigų, rinkliavų ir pramogų.

Lėšų klausimui skirtas ir įstatų 4 p., nors struktūriškai jis patalpintas ne lėšoms ir turtui skirtame įstatų IV skyriuje, o I skyriuje. Šiame punkte sakoma, kad lėšoms įgyti sąjunga ruošia vakarėlius, koncertus, paskaitas, viešąsias rinkliavas ir kitas pramogas.

Gana įdomus yra įstatų 26 p. Čia nustatyta, kad "sąjungos narių tarpe konfliktai rišami trečiųjų teismo sprendimu, kurio sprendimas galutinas." Deja, įstatai tik paminėjo trečiųjų teismą ir visiškai nenustatė, kokiais atvejais ir kokia tvarka šis teismas formuojamas, sudaromas, renkamas ar pan., kas skiria ar renka jo narius, kokie to teismo įgaliojimai. Kaip žinia, 1930 m. rugsėjo 21 d. LAS II suvažiavimo metu įvyko didelis konfliktas tarp LAS pirmininko Petro Šestakausko ir valdybos nario Prano Daunio, privedęs prie LAS iširimo, tačiau šiam konfliktui spręsti įstatų 26 punktu nebuvo pasinaudota ir nebuvo sudarytas joks trečiųjų teismas.

Į LAS įstatus labai panašūs ir 1930 m. lapkričio 7 d. įsteigtos Lietuvos akliesiems globoti draugijos (LAGD) įstatai. Kas įdomiausia, kad juose netgi išlikęs tikslas jungti krūvon visus Lietuvos akluosius. Nuo aptartųjų LAS įstatų kiek daugiau skiriasi tik LAGD įstatų 2 skyrius "Draugijos nariai". Čia nustatyta, kad LAGD nariais yra organizacinis LAGD komitetas ir jo kviestieji į steigiamąjį draugijos susirinkimą asmenys, sutikę būti draugijos nariais ir sumokėję nustatytą nario mokestį. Šio mokesčio dydis - 12 Lt per metus. Nauji nariai į LAGD galėjo įstoti taip. Stojantysis turėjo pateikti valdybai raštišką pareiškimą, jį turėdavo pasiūlyti (rekomenduoti) ne mažiau kaip du LAGD nariai, į narius priimdavo LAGD valdyba ir tvirtindavo visuotinis draugijos narių susirinkimas. Taigi LAGD turėjo būti gana uždara organizacija, vos ne masonų ložė. Dar vienas skirtumas tarp LAS ir LAGD įstatų toks, kad vietoj LAS įstatuose numatytų suvažiavimų LAGD įstatai numatė visuotinius narių susirinkimus, kurie turėjo rinktis kasmet. Kasmet buvo numatyta rinkti ir LAGD pirmininką, valdybą, revizijos komisiją.

1944 m. įkurtos Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) įstatai buvo keičiami gana dažnai. Pirmi jos įstatai buvo priimti 1947 m. Vėliau nauji LAD įstatai buvo priimami 1955 m., 1962 m., 1966 m., 1974 m., 1979 m. Šiame straipsnyje visų šių įstatų neaptarsime. Įdomu tik pastebėti, kad LAD iš esmės nebuvo savarankiška ir nepriklausoma visuomeninė organizacija. Ji buvo pavaldi tuometinei LTSR Socialinio aprūpinimo ministerijai. Įkurta LAD buvo 1944 m. spalio 4 d. LTSR Socialinio aprūpinimo liaudies komisarui pasirašius įsakymą dėl Lietuvos aklųjų draugijos organizacinio biuro sudarymo. Veikė ši organizacija ne vien tik pagal savo suvažiavimo patvirtintus įstatus, bet ir pagal LTSR Socialinio aprūpinimo ministro patvirtintus (t.y. "nuleistus iš viršaus") nuostatus. Be to, ir pačius LAD suvažiavimo priimtus įstatus dar tvirtindavo ir LTSR socialinio aprūpinimo ministras. LAD savarankiškumo lygį puikiai iliustruoja 1947 m. įstatai. Jų 2 p. sakoma:

"2. Lietuvos TSR Aklųjų draugija yra steigiama prie Lietuvos TSR Socialinio aprūpinimo ministerijos, veikia jos vadovaujama ir kontroliuojama, Lietuvos TSR socialinio aprūpinimo ministro patvirtintų draugijos nuostatų ir įstatų nustatytais pagrindais".

Tokia padėtis pasikeitė tik 1989 m., nes tais metais priimtuose įstatuose jau buvo įtvirtintas visiškas organizacijos savarankiškumas.

1989 m. Lietuvos aklųjų draugiją pervardijus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) jos įstatai buvo keičiami kiekviename suvažiavime (išimtis tik 1994 m. XIII suvažiavimas). Nauji įstatai buvo patvirtinti 1989 m., 1992 m. 1996 m., 1998 m. ir 2002 m.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]