LASS LITERATŲ KŪRYBA |
|
Vėlinių vakaras
Tyliai sėlina Vėlinių vakaras
Ir tamsa ant laukų.
Mirga, plevena žvakelės
Ant artimųjų kapų.
Tylu... Žvakės dega...
Ant lūpų sustingus malda,
Atleisk, Dieve geriausias,
Jei įskaudino kada Tave.
Ilsis mirusių vėlės,
Saugomos tavo šviesos,
Tik akmeniniai paminklai
Mena, kad gyveno čia kitados.
Vaikystė
Kas galėtų tėviškėn grąžinti
Ir vaikystę basą man primint,
Bet į praeitį vartai užrakinti -
Raktai nuskendo vaikiškoj širdy.
Apgaubta tylos, praeitis užmiega,
Sapnuose nekalta vaikystė lieka,
Pasiklydus tarp išvaikščiotų takų,
Tarp tikrų, nepameluotų tėviškės jausmų.
Kryžių kalnas
Stovi kryžiai didingi,
Prie jų glaudžias maži.
Kiek kančios, skausmo
Slepia jie praeity.
Prašymai Dievui sudėti -
Išsakyta malda...
Laukimas žmonėse pasilieka
Ir apraudota auka.
Algimantas KATILIUS
Vėlinės
Metai gervėmis skrenda į tolį,
Pasilieka širdy liūdesys,
Ir svajonė, linksmoji svajonė,
Apie tai, kai mes buvom jauni.
Kai nebuvo skaudžių praradimų,
Neturėjome metų naštos,
Kai atrodė, jog laimei užgimę,
Kai netildavo posmai dainos.
O šiandieną netilsta čia raudos,
Dega, dega žvakučių šimtai,
Ir nuo sielvarto žemei net skauda -
Tokie brangūs jos ilsis vaikai...
Tykiai verkia naktis rudeninė,
Tykiai verkia visa Lietuva,
O, Tėvyne, tu, mano Tėvyne, -
Tik per auką tapai tu laisva.
Teofilija ŽEMAITYTĖ
Man - devyniasdešimt,
Bet aš dar studentė.
Dar jaučiu: kūrenas
Dvasioj židinys,
Nors ir kalendoriaus
Vis lapeliai krenta,
Bet man dar atrodo,
Kad pirmyn eini...
Jeigu jau ugnelė
Baigiasi rusenti,
Reikia neišsemti
Pelenų karštų.
Tik degtukas vienas -
Sieloje vėl šventė:
Po pliauskelę meilės
Židinin metu.
"... išlaisvinkime gerumą..."
K.R.Doveika
Džiaugiamės mes laisve -
Įkūnyta idėja,
Įkalintas gerumas
Dūsta užmaršty.
Tik žaizdre karščiausiam
Geležis lankstėja,
Tik jame ir aukso
Priemaišos ištirps.
Užvaldyt mūs širdis
Tamsios jėgos skuba.
Meilės kibirkštėlę
Įpūsti reik skubėt,
Išlaisvinti gerumą
Iš beteisio rūbų -
Tegu nepaskęsta
Sumaiščių duobėj. |