IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

 


VILNIEČIO RAŠYTOJO JUBILIEJUS

Rugsėjo 3 d. vilniečiui Vaclovui Areimai sukanka 70 metų. Tai ilgametis spaudos darbuotojas, rašytojas. Šiuo metu tai vienas produktyviausių neregių literatų, kasmet skaitytojus pradžiuginantis vis nauja savo kūrybos knyga.

V. Areima gimė 1935 metais Bališkiuose, Pakruojo raj. 1941 m. susižeidė sprogmenimis, nusilpo regėjimas, o vėliau, vyresniame amžiuje, apako. 1947-1959 m. mokėsi Kauno aklųjų internatinėje mokykloje. 1959-1964 m. Vilniaus universitete studijavo istoriją. 1964 m. buvo išrinktas LAD Šiaulių tarprajoninės valdybos pirmininku. 1968 m. persikėlė gyventi į Vilnių ir pradėjo dirbti LAD leidykloje redaktoriumi. Nuo 1971 m. dirbo žurnale "Mūsų žodis" redaktoriumi, vėliau net 10 metų buvo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Parašė daug straipsnių įvairiais aklųjų gyvenimo ir veiklos klausimais.

V. Areima anksti pradėjo domėtis literatūra bei kūryba, dar būdamas moksleiviu pradėjo rašyti eilėraščius. Pirmasis eilėraštis spausdintas 1958 m. "Moksleivio" žurnale. Pastaruosius dešimt metų autorius aktyviai dirba poezijos ir prozos baruose. Galima drąsiai teigti, kad šiuo metu kūryba autoriui yra gyvenimo prasmė. Jau yra išleidęs dvylika autorinių knygų: penkias eilėraščių knygas, keturis romanus ir tris apsakymų knygas. Pirmoji eilėraščių knyga "Ką kalbėjo širdis" išleista 1987 m. 2003 metais Vaclovo Areimos poezijos knyga "Laiškai tylai" pripažinta tų metų neregių literatų kūrybos konkurse geriausia knyga. Šio žmogaus įvairiapusė kūryba yra mėgstama skaitytojų, o jo lyrinė ir nuotaikinga poezija sudomino ir muzikos kūrėjus. Daugiau kaip dvidešimčiai jo eilėraščių kompozitoriai sukūrė muziką ir jie tapo dainomis. Lietuvos aklųjų biblioteka, pasitikdama autoriaus gražų gyvenimo jubiliejų, išleido kompaktinę dainų plokštelę Vaclovo Areimos tekstais.

 

ŠVIESOS NEŠĖJAS NEREGIAMS

Rugsėjo 16 d. sukanka 105 metai, kai gimė Pranas Daunys, Lietuvos aklųjų švietimo pradininkas, lietuvių kalbai pritaikęs brailio raštą, rašytojas.

P. Daunys gimė 1900 metais Paneveržyje, Utenos apskr. Nuo 1919 m. - Lietuvos kariuomenės kūrėjas - savanoris. 1923 m. pradžioje kovose su lenkų partizanais prie Širvintų buvo sužeistas ir neteko regėjimo. 1925 m. karo invalidams šelpti komiteto buvo pasiųstas į Rygos aklųjų institutą mokytis. Latvijos aklųjų organizacijos įkvėptas, jis tapo pirmojo Lietuvos aklųjų suvažiavimo iniciatoriumi. P. Daunys buvo išrinktas Lietuvos aklųjų sąjungos centro valdybos nariu, labai rūpinosi Kauno aklųjų instituto steigimu. Šitame institute dvejus metus dirbo muzikos mokytoju.

P. Daunys vėliau taip pat buvo vienas iš Lietuvos kurčiųjų sąjungos steigimo iniciatorių, šios sąjungos valdybos narys. Periodinėje spaudoje yra paskelbęs nemažai straipsnių apie aklųjų ir kurčiųjų švietimą.

Rygos aklųjų institute, vėliau Kaune pas E. Herbek-Hanzen, J. Čiurlionytę, N. Martinonį mokėsi muzikos - fortepijono, harmonijos ir kt. Gyvendamas karo invalidų bendrabutyje, išmoko skambinti kanklėmis. Yra išlikę plokštelių, kur kanklėmis skambina jis ir kitas neregys, buvęs taip pat savanoris Jurgis Pratkevičius. P. Daunys buvo ir kompozitorius. Yra sukūręs dainų ir fortepijoninių kūrinėlių, išlikusių iki šių dienų.

P. Daunys parašė trejetą knygų: 1933 m. išleido prisiminimus iš kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės ir aklųjų gyvenimo "Vargo keliais", 1937 m. novelių rinkinį "Ties likimo sostu", 1940 m. pasirodė stambi apysaka "Benius Vanagas". Už nuopelnus Tėvynei 1928 m. P. Daunys Lietuvos Respublikos Prezidento buvo apdovanotas Vyčio Kryžiumi ir dviem medaliais. Sovietmečiu P. Daunys ir jo darbai buvo nutylimi ir netgi niekinami. Pokario metais, iki 1962 m., dirbo namudinį darbą Kauno aklųjų įmonėje.

Mirė 1962 m. liepos 13 d. Kaune.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę P. Daunys buvo prisimintas ir įvertintas.

1990 m. buvo plačiai paminėtas P. Daunio gimimo 90-tis. 1992 m. kovo 5 d. įsteigtas Prano Daunio fondas akliesiems remti. Šio fondo iniciatyva išleisti jo "Raštai", 2000-siais, švenčiant 100-ąsias gimimo metines, pasirodė prisiminimų knyga "Skleidęs šviesą tamsoje", atminimo vokas su P. Daunio atvaizdu ir užrašu brailio raštu. Gimtajame Paneveržio kaime pastatytas ir pašventintas jam atminti medinis koplytstulpis.

 

STASĖS KULBECKIENĖS JUBILIEJUS

Rugsėjo 16 d. vilnietei Stasei Kulbeckienei (Aidukonytei) sukanka 70 metų. Tai ilgametė LASS Vilniaus įmonės darbininkė ir šios įmonės neregių organizacijos pirmininkė, tautodailininkė.

S. Kulbeckienė gimė 1935 metais Tekoriškiuose, Panevėžio raj. Mokėsi Kurganavos mokykloje. Stasė augo gausioje vienuolikos vaikų šeimoje. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, tėvas buvo suimtas ir KGB nužudytas. Vaikams teko patiems užsidirbti duoną, todėl Stasė daugelį metų tarnavo pas pasiturinčius žmones. Jos regėjimas iš vaikystės buvo silpnas, todėl atlikti kai kuriuos darbus buvo sudėtinga. 1963 m. S. Kulbeckienė pradeda dirbti Panevėžio aklųjų įmonėje. 1964 m. pavasarį persikelia gyventi į Vilnių ir birželio 10 d. pradeda dirbti aklųjų įmonėje, kur dirba iki šiol. Per 40 darbo metų jai teko darbuotis įvairiuose cechuose prie plastmasės ir elektros instaliacijos gaminių.

S. Kulbeckienė yra aktyvi Vilniaus aklųjų įmonės pirminės organizacijos narė. Daugiau kaip dešimt metų vadovauja šios įmonės pirminei organizacijai. Kurį laiką buvo LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybos narė.

S. Kulbeckienė yra žinoma tautodailininkė. Dar vaikystėje išmokusi megzti, šį amatą puoselėja iki šių dienų. Kai 1981 m. LAD Vilniaus kultūros namuose įsikūrė rankdarbių ir kulinarijos būrelis, Stasė tapo nuolatine jo dalyve. 1996 m. Stasei Kulbeckienei Lietuvos tautodailininkų sąjunga suteikė tautodailininkės vardą. Šiuo metu ji aktyviai dalyvauja meninės saviraiškos moterų klubo "Vaivos juosta" veikloje. Su tautodailės darbais dalyvauja įvairiose parodose.

 

GRAŽI VILNIETĖS SUKAKTIS

Rugsėjo 20 d. vilnietei Stasei Petkevičienei (Vėlavičiūtei) sukanka 75 metai. Tai LASS veikėja ir ilgametė Vilniaus aklųjų įmonės darbininkė.

S. Petkevičienė gimė 1930 m. Ketūnuose, Mažeikių raj. Baigusi pradinę mokyklą, mokėsi progimnazijoje, bet dėl įgimto silpno regėjimo jos nebaigė ir 1950 m. atvyko į Kauno aklųjų internatinę mokyklą. 1956 m. šią mokyklą baigė. Pradėjo dirbti Švėkšnos aklųjų įmonėje. 1960-1961 m. buvo paskirta šios įmonės direktoriaus pavaduotoja. 1965 m. uždarius Švėkšnos įmonę persikėlė į Vilnių ir dirbo Vilniaus aklųjų įmonėje iki 1993 m. Visus darbo metus aktyviai dalyvavo šios įmonės gamybinėje ir visuomeninėje veikloje. Net dvidešimt metų - 1974-1994 m. - buvo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos centro valdybos prezidiumo narė. Dirbdama šį visuomeninį darbą S. Petkevičienė domėjosi neregių ir silpnaregių gamybinėmis ir buitinėmis sąlygomis, teikė įvarių pasiūlymų ir rūpinosi, kad gerėtų neregių gyvenimas. LAD X-asis suvažiavimas ją išrinko centro revizijos komisijos nare. Ji neabejinga ir meno saviveiklai. Šiuo metu S. Petkevičienė yra pensininkė, bet aktyviai dalyvauja LASS Vilniaus miesto ir rajono tarybos veikloje, domisi LASS veikla.

 

ILGAMEČIO VADOVO SUKAKTIS

Rugsėjo 22 d. Jonui Simaškai sukanka 75 metai. Tai LASS veikėjas, ilgus metus dirbęs vadovaujamą darbą LAD įstaigose ir įmonėse.

J. Simaška gimė 1930 metais Pesliuose, Anykščių raj. Trejų metų su tėvais persikėlė į Kavarską, lankė pradžios mokyklą, vėliau septynmetę. 1949 m. Kaune pradėjo mokytis Milicijos mokykloje. 1951 m. birželio 24 d. staiga neteko regėjimo.

Į Lietuvos aklųjų draugiją įstojo tais pačiais metais. 1954 m. pradėjo dirbti Kauno aklųjų įmonėje, trikotažo ceche. 1955 m. persikėlė gyventi į Vilnių ir dirbo Vilniaus aklųjų įmonėje darbininku, vėliau meistru. Nuo 1964 m. dirbo LAD Vilniaus tarprajoninės valdybos pirmininku. 1968 m. buvo paskirtas į Lietuvos aklųjų draugijos spaustuvę direktoriumi. 1973 m. balandžio 1 d. pradėjo vadovauti tik ką įsteigtiems LAD garso įrašų namams. 1978 m. paskirtas LAD Vilniaus aklųjų įmonės direktoriumi. 1979 m. J. Simaška baigė Šiaulių pedagoginį institutą ir tapo diplomuotu tiflopedagogu. Nuo 1979 m. jis buvo renkamas tuometinės Lietuvos aklųjų draugijos centro valdybos prezidiumo nariu. J. Simaška buvo sumanus gamybininkas, organizatorius ir iniciatyvus visuomenininkas.

Lietuvos aklųjų organizacijos sistemoje išdirbęs 40 metų, nuo 1994 m. yra pensininkas. Šiuo metu J. Simaška gyvena Kaune.

 

DANUTĖS JUBILIEJUS

Rugsėjo 30 d. Danutei Šmydek (Linkevičiūtei) sukanka 50 metų. Tai tiflopedagogė, žymi sportininkė.

D. Šmydek gimė 1955 metais Vilniuje. 1963 m. atvyko mokytis į Kauno aklųjų internatinę mokyklą. 1979 m. baigė Kislovodsko (Rusija) aklųjų masažuotojų mokyklą. 1981-1986 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute ir tapo diplomuota tiflopedagoge. Nuo 1990 m. porą metų studijavo Kauno kūno kultūros institute. D. Šmydek aktyviai sportavo. Dalyvavo įvairiose respublikos ir užsienio lengvosios atletikos varžybose. Tarp neregių yra pasiekusi gerų rezultatų. Dalyvavo parolimpinėse žaidynėse Seule 1988 m., Barselonoje 1992 m. tapo prizininke - iškovojo tris medalius. 1986-1989 m. dirbo trenere Vilniaus A. Jonyno aklųjų ir silpnaregių mokykloje. 1990-1991 m. Vilniaus medicinos mokykloje dėstė masažą būsimiems neregiams masažuotojams. 1991 m. su šeima išvyko gyventi į Vokietiją ir nuo lapkričio 18 d. iki šiol dirba Vernigerodės mokykloje su protiškai atsilikusiais ir turinčiais regėjimo negalią vaikais. Skaito pranešimus iš savo darbo patirties įvairiuose seminaruose ir kvalifikacijos kėlimo kursuose. Pranešimus iliustruoja iš asmeninio videomedžiagos archyvo. 1998 metais Lietuvoje LASUC suorganiuotoje mokslinėje praktinėje konferencijoje taip pat skaitė pranešimą iš savo sukauptos darbo patirties Vokietijoje.

D. Šmydek iki šiol domisi sportu ir muzika. 2003 m. Vernigerodėje baigė Aukštesniąją muzikos kolegiją, fortepijono klasę. Šios moters atkaklumas ir tikslo siekimas gyvenime stebina ir žavi aplinkinius iki šiol.

 

MINĖTINOS SUKAKTYS

Spalio 5 d. gimė Deni Didro (1713-1784), prancūzų švietėjas, rašytojas. 1749 metais išleido veikalą "Laiškas apie akluosius regintiesiems pamokyti".

Spalio 15 d. - Tarptautinė baltosios lazdelės (aklųjų) diena.

Spalio 19 d. sukanka 80 metų, kai gimė Jadvyga Taujanienė (1925-2001), pedagogė, ilgametė kauniečių tiflopedagogų ugdytoja.

Spalio 25 d. sukanka 90 metų, kai gimė Bronius Kondratas, poetas.

Spalio 26 d. įsteigta Pasaulio aklųjų sąjunga (1984).

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]