SUKAKTYS

Juozapas KAIRYS

NAUJAI PROFESIJAI - TRISDEŠIMT PENKERI

Dabar, kai artėja Lietuvos aklųjų choro "Vilnius" veiklos trisdešimtpenkmetis, manau, kad nemažam aktyvesnių Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos narių būriui turėtų būti įdomi šio kolektyvo atsiradimo istorija. Todėl ir ryžausi savo rašinyje glaustai ją pateikti.

1926 m. įvyko pirmasis aklųjų suvažiavimas - buvo įkurta Lietuvos aklųjų sąjunga. Ji įrodinėjo aklųjų švietimo būtinumą, kad šie likimo nuskriausti žmonės galėtų prasilavinti, išmokti amato, leidžiančio jiems pragyventi iš savo darbo.

1928 m. savo veiklą pradėjo Kauno aklųjų institutas, kuriame, be bendrojo lavinimo dalykų, auklėtiniai buvo mokomi amatų ir muzikos. Muzikiniam lavinimui buvo skirtas ypatingas dėmesys. Beje, jau 1941 m. rugsėjo 13 d. instituto pedagogų tarybos posėdyje buvo priimtas nutarimas: "Stengtis įsteigti profesionalinį muzikos orkestrą". Mintis buvo gera, bet, matyt, tokiam kolektyvui dar nebuvo atėjęs laikas.

Neregiams pradėjus dirbti jiems skirtose įmonėse, ten kūrėsi ir meno saviveiklos būreliai. Beatričės Grincevičiūtės pavyzdys ir kai kurių tuometinės Lietuvos aklųjų draugijos (toliau - LAD) meninės saviveiklos kolektyvų pasisekimas koncertuose bei įvairiuose konkursuose, tarp jų ir respublikinių dainų švenčių konkursuose, sudarė sąlygas regėjimo netekusiems žmonėms galvoti apie profesinių meninių kolektyvų, kurių nariais jie būtų, įkūrimą. Be to, Maskvoje ir Leningrade veikusių aklųjų muzikinių-estradinių susivienijimų pavyzdys tas mintis, o vėliau - siekimus, darė realiais, pas mus įgyvendinamais dalykais.

Štai dar prieš pirmąjį LAD suvažiavimą jos organizacinis biuras, turėdamas galvoje kauniečių meninę saviveiklą, kurios pagrindą sudarė buvę aklųjų instituto auklėtiniai, jau senokai svajoję apie artisto profesiją, pačioje savo veiklos pradžioje priima negirdėtai drąsų nutarimą, kurio konstatuojamąją dalį čia pateikiu.

Orgbiuro nutarimas Nr.6 dėl LTSR aklųjų draugijos meno ansamblio organizavimo: "Norėdama sutelkti meninį draugijos aktyvą, pagerinti aklųjų menininkų buities sąlygas ir pakelti jų kvalifikacijas, orgbiuras nutaria..."

Įsidėmėtina, kad šis nutarimas buvo priimtas 1944 m. gruodžio 8 dieną, kai dar vyko mūšiai, kai Aklųjų draugija egzistavo orgbiuro entuziastų Antano Jonyno ir Antano Baltramiejūno mintyse, nes nuo paties orgbiuro sudarymo buvo praėję tik du mėnesiai.

Laikui bėgant kauniečių meninė saviveikla vis tvirtėjo, kartu tvirtėjo ir siekimas sukurti profesinį aklųjų menininkų kolektyvą. Tas siekimas ypač ryškiai pasireiškė po 1946 m. įvykusios pirmosios respublikinės dainų šventės: mišrių chorų varžybose Antano Adomaičio vadovaujamas aklųjų choras laimėjo pirmąją vietą. Apie tai kalba aklųjų draugijos orgbiuro 1946 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas Nr.99 ir 1947 m. sausio 3 d. nutarimas Nr.119. Tas siekimas atsispindi ir pirmojo LTSR aklųjų draugijos suvažiavimo rezoliucijose. Konstatuodamas, kad aklieji visai sėkmingai gali būti įdarbinami meninės-estradinės veiklos srityje, suvažiavimas įpareigoja centro valdybą:

1) įsteigti draugijos koncertinį junginį,

2) išrūpinti ir paskirti jam atitinkamą finansinę dotaciją, būtinai reikalingą darbo pradžiai,

3) sudaryti sąlygas profesionalų aklųjų dainininkų, muzikantų ir meninio žodžio atlikėjų paruošimui.

Čia paminėta suvažiavimo rezoliucijos dalis tuo metu nebuvo įgyvendinta, nes nei LTSR kultūros ministerija, nei respublikos vyriausybė negalėjo finansiškai paremti neturinčių tvirtesnio profesinio pasiruošimo aklųjų meninės saviveiklos dalyvių siekimų. Turėjo praeiti dar ilgas laiko tarpas, kol, vykdydama teisingą tvirtos ekonominės bazės kūrimo politiką, LAD, įgyvendindama visapusiškos aklųjų reabilitacijos uždavinius, galėjo kurti profesinius aklųjų meninius kolektyvus.

Sudarant draugijos vystymosi aštuntojo penkmečio planus, be gamybos augimo, leidyklos, centrinės bibliotekos, tarprajoninių valdybų, tarprajoninių kultūros namų veiklos plėtimo, buvo numatytas ir atitinkamų vyriausybinių organų patvirtintas profesinio meninio kolektyvo, kurio pagrindą turi sudaryti aklieji artistai, sukūrimas. Taip aklųjų meninės saviveiklos mėgėjų ir rimtai besidominčių muzika aklųjų internatinės mokyklos mokinių svajonės įgijo realų pagrindą. Štai LAD centro valdybos prezidiumo nutarimas, atvėręs visiškai ar iš dalies regėjimo netekusiems žmonėms kelius į naują profesiją.

LAD prezidiumo šeštojo šaukimo nutarimas 1970 m. balandžio 24 d. Nr.47 "Dėl respublikinio LAD profesionalaus choro įsteigimo".

Vykdant LAD įstatuose numatytą programą ir siekiant sudaryti sąlygas sistemingai ugdyti draugijos narių, pirmos ir antros grupės regėjimo invalidų, muzikinius gabumus, LAD prezidiumas nutaria:

1) įsteigti respublikinį LAD profesionalų chorą nuo 1970 metų rugsėjo pirmos dienos Vilniuje,

2) ryšium su šiuo kolektyvo įkūrimu Vilniuje, pavesti centro valdybos pirmininkui padaryti atitinkamus pakeitimus Klaipėdos ir Vilniaus tarprajoninių kultūros namų sąmatose, etatų sąrašuose ir mokos fonde,

3) nustatyti, kad respublikinis Lietuvos aklųjų draugijos profesionalus choras veiks prie Vilniaus tarprajoninių kultūros namų,

4) nustatyti, kad LAD profesionalaus choro pagrindą sudarys pirmos ir antros grupių regėjimo invalidai,

5) rekomenduoti LAD tarprajoninių kultūros namų direktoriams pasiūlyti geresniems choristams keltis į Vilnių susikeičiant butais. Ateityje LAD profesionalaus choro dalyvius aprūpinti gyvenamuoju plotu iš Vilniuje esančio draugijos limito,

6) įpareigoti LAD Vilniaus gamybinio mokymo kombinato direktorių iki 1970 m. spalio 1 d. rekonstruoti Vilniaus tarprajoninių kultūros namų salę.

Skaitytojai, ko gero, atkreipė dėmesį į čia pateikto nutarimo antrąjį punktą: iš pradžių buvo galvojama profesionalų chorą įkurdinti Klaipėdoje, bet buvo padaryta teisinga išvada ir LAD kamerinis choras buvo kuriamas Vilniuje.

Kolektyvas savo veiklą pradėjo 1970 m. rugsėjo 16 d. kaip direktoriaus Stasio Stasiulio vadovaujamas Vilniaus tarprajoninių kultūros namų padalinys. Kamerinis choras buvo kuriamas Leokadijos Olšauskaitės vadovaujamo saviveiklinio mišraus choro pagrindu. Beje, šis choras 1970 m. respublikinėje dainų šventėje, masinių chorų kategorijoje, buvo laimėjęs pirmąją vietą.

Nematančius ir silpnaregius dainininkus ir keletą jų reginčių kolegų profesiniu keliu vedė pirmasis kamerinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Rimantas Zdanavičius.

Manau, kad apie Lietuvos aklųjų choro "Vilnius" nuveiktus darbus, jo ateitį ir perspektyvas šiais metais skaitysime ir kalbėsime dar ne kartą.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]