SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Gražina SIDEREVIČIENĖ

KŪRYBIŠKUMO PAMOKOS

Šventoji. Poilsio namai "Spindulys". Čia birželio 13 - 17 dienomis aklųjų ir silpnaregių sąjungos socialiniams darbuotojams ir sociokultūros nešėjams buvo surengtas seminaras "Muzikos terapijos ir teatrinių metodų taikymas darbe su aklaisiais ir silpnaregiais". Vargu ar galima įsivaizduoti kūrybiškesnį ir labiau kelių sričių specialistus jungiantį seminarą. Pradėjome nuo muzikos terapijos ir nustebome, kai tokios rimtos temos, kaip "Pagrindinės žmogaus reakcijos (fiziologinės, psichologinės ir kt.) į muziką" ar "Muzikos reikšmė žmogaus evoliucijai. Komunikacinio muzikalumo fenomenas" buvo pateikiamos lengvai ir suprantamai, per žaidybines situacijas, nuoširdų bendravimą. Daugelis net nepajutome, kaip buvome įtraukti į kūrybinį procesą.

Muzikos terapija grindžiama muzikos terapeuto ir kliento bendradarbiavimu ir yra svarbi sveikatinimo priemonė. Kaip ir kur gimė muzikos terapijos idėja? Jau seniai pastebėta, kad muzika padeda žmogui atsipalaiduoti, užsimiršti. Norint nugalėti skausmą karo ligoninėse buvo organizuojami koncertai. Jie padėdavo kariams atsigauti, nuteikdavo optimistiškai. Kilo mintis pradėti mokslinius tyrimus. Apie 1950 metus Amerikoje buvo įkurtos muzikos terapijos mokyklos. Vėliau jos atsirado Anglijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, Australijoje ir kitur. Gyvename pasaulyje, kuriame viskas taip greitai keičiasi ir vis dažniau žmogui reikia atsipalaiduoti. Muzika - emocijų kalba. Ji skatina kūrybiškumą, aktyvumą. Nuo kiekvieno žmogaus asmeninio nusiteikimo, noro bendrauti priklauso, ar įvyks pokalbis tarp muzikos terapeuto ir kliento. Bendravimas per garsus įprastas ir universalus žmogaus evoliucijai. Labai svarbu, kad bendravimas per muziką prasidėtų kūdikiui dar tebesant motinos įsčiose, tada motina ir kūdikis labiau jaustų vienas kitą. Pradžioje tai emocijos, vėliau - simboliai. Muzikoje koduojamos intonacijos. Muzika ne tik alternatyvi komunikacija, bet ir malonumų šaltinis.

Seminare buvo demonstruojami relaksaciniai afrikietiški muzikos instrumentai: bongas, lietaus vamzdis, įvairių formų barškučiai ir kt. Jais bandėme muzikuoti ir daugeliui tai patiko. Muzikos terapijai dažniausiai naudojami ritminiai instrumentai ar šiaip skambantys daiktai. Bandėme pagroti savo vidinę nuotaiką atitinkančias melodijas, išgirdome kolegų vertinimus. Buvo daug įdomių užduočių: pvz. užsimerkti, atsipalaiduoti, mintyse išauginti plaštakę. O štai improvizacinis pratimas "Skambantis petys", kai ratu susėda muzikantai savanoriai, o išrinktas dirigentas liečia petį to asmens, kurį nori išgirsti grojant. Dalyviai puikiai įsijautė į savo vaidmenis ir buvo smagu stebėti patį kūrybinį procesą.

Klausėmės seminaro dalyvių mėgstamos muzikos. Išskirtiniu akcentu tapo Vytauto Kubilinsko kūrinys iš kompaktinės plokštelės "Pasikalbėjimai", kurį vertinome, komentavome. Seminare buvo akcentuojamas komandinis žaidimas, kūrybiškumas. Trisdešimties žmonių grupė dalijama į dvi komandas, kuriančias sveikinimus viena kitai. Išradingai sujungus muzikos, poezijos ir vaidybos elementus gimė įdomus mini koncertas. Muzikos terapijos užsiėmimus vedė dr. Vilmantė Aleksienė, muzikos terapeutė ir VPU Socialinės pedagogikos katedros lektorė Diana Dainytė, muzikos terapeutė. Lektorės nauju aspektu pažvelgė į muzikos terapijos taikymo sritis, pagrindines formas ir metodus. Labai svarbus ir reikalingas buvo patyrimas, dirbant grupėse, praktinių užduočių aptarimas.

Su psichodramos metodo taikymu socialiniame darbe supažindino patyrusios specialistės Raimonda Medeišienė, teatro mokytoja ekspertė, ir Jūratė Kanapinskaitė, psichologė. Akimirksniu užvaldę auditoriją, lektorės šiuolaikiškai, per psichologinius, teatrinius žaidimus padėjo suvokti, kokios didelės interaktyvių teatrinių metodų taikymo galimybės komandoms pažinti ir formuoti, konfliktams spręsti.

Nors daugelis dalykų atrodė žinomi ir ne kartą naudoti sociokultūriniuose renginiuose, seminaras padėjo į juos pažvelgti naujai, atrasti sistemą ir suvokti esmę. Esame girdėję apie forumo teatrą, kurio įkūrėjas ir pagrindėjas - brazilų teatro vadovas A. Boalas. Jame žiūrovas įtraukiamas į vaidinimą ir padeda personažui spręsti jo problemą. Įsijungę į forumo teatro vaidinimą, pasijutome ir žiūrovais, ir aktoriais, ieškojome išeičių iš situacijų, kurių pasitaiko kiekvieno gyvenime.

Buvo daug emocijų, diskusijų, neliko pasyvių stebėtojų ir statistų. Visi mums pristatyti teatriniai žaidimai puikiausiai pritaikomi darbe su neregiais ir silpnaregiais. Tarkim, į vakaronę susirenka būrys mažai pažįstamų žmonių. Čia tiks žaidimas "Vardas - veiksmas": visi susėda ratu, pirmasis pasako savo vardą ir veiksmo pavadinimą iš tos pačios raidės kaip ir vardas; būtina tą veiksmą pademonstruoti (pvz., Povilas ploja), sekantis pakartoja vardą ir veiksmą, prideda savo vardą ir veiksmą ir t.t. Psichologiniai žaidimai skiriami atsipalaiduoti, savajam "aš" stiprinti. Man jie pasirodė sunkiau įveikiami. Matyt, kartais ir padedant psichologui, žmogui nelengva įveikti seniai susiformavusį "aš" ar visiškai atsipalaiduoti.

Smagus sujudimas lydėjo seminaro dalyvius per psichologinį žaidimą, kai ant balionų privalėjome užrašyti dvi gerąsias savo savybes ir jas išmainyti į tas, kurių mes neturime, bet norėtume turėti. Pasijutome kaip tikrame turguje, kur siūloma, deramasi, kyla aistros. Gerąsias, savas ar išmainytas savybes pasilikome sau, o balionus padovanojome vėjui, smėliui ir jūrai. Nespėjome apsidairyti, o įvairiaspalviai balionai jau suposi, lingavo vaikų rankose.

Seminare įgytos praktinės žinios - tai naujo požiūrio į socialinį darbą formavimas, kai kam gal netikėtas, tačiau žadinantis vaizduotę, skatinantis ieškoti savojo darbo metodų. Už šias kūrybiškumo pamokas sakome ačiū LASS centro tarybai ir šio projekto iniciatorei Danutei Cidzikienei.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]