IŠ KELIONIŲ SUGRĮŽUS

Daiva ŽIEMELIENĖ

APTARNAVIMAS ŠVEDIJOS BIBLIOTEKOSE


Pirmuosius pamatus tiltui dėl sutrikusio regėjimo žmonių integracijos į žinių visuomenę nutiesė Lietuvos aklųjų biblioteka, 2004 m. kovo 18-19 dienomis suorganizavusi tarptautinę konferenciją, kurioje dalyvavo ne tik trijų Baltijos šalių - Latvijos, Estijos, Lietuvos bei Rusijos Federacijos Kaliningrado krašto - aklųjų bibliotekų atstovai, bet ir 13 IFLA (tarptautinės bibliotekų federacijų asociacijos) narių iš 9 šalių.

Lietuvai įstojus į ES, svarbu ne tik pažinti, kaip kuriama informacinė visuomenė kitose šalyse, bet ir stengtis neatsilikti bei tobulinti šį procesą.

Lietuvių liaudies patarlė sako, jog geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti.

Švedija - šalis, jau 200 metų nedalyvaujanti jokiame kare. Švedai mums žinomi ir kaip lygiateisiškiausia pasaulio tauta, nepamiršusi neįgaliųjų bei jų teisių. Tai - gerovės valstybė, kurios stipri visuomenė tvirtai apsisprendė rūpintis savo piliečiais "nuo lopšio iki grabo lentos".

Stokholmo centrinės bibliotekos garsinių knygų skyriuje pokalbis apie DAISY knygasMano pirmoji dalykinė pažintis prasidėjo garso įrašų leidykloje "Talinspelningar", kuri susideda iš 2 garso įrašų studijų. Pirmojoje studijoje garsinamos knygos moksleiviams ir studentams, t.y. mokomosios literatūros garsinimas. Čia dirba 6 darbuotojai ir 20 garsintojų. 55 proc. literatūros garsinama anglų kalba. Antrojoje studijoje garsinamos grožinės literatūros knygos. Čia dirba 10 darbuotojų ir 20 skaitovų. Šios leidyklos direktorius Ove Surting bei mokslinės literatūros garso įrašų studijos direktorė Ulla Johansson mielai papasakojo apie savo veiklą. Vieni darbuotojai garsina knygas, kiti koreguoja tekstą, dar kiti - taiso technines klaidas, paruošia garsinę knygą išleisti ir išsiunčia užsakovui. Skaitovui čia keliami ypatingi reikalavimai, tikrinamas balsas. Už maždaug 15 val. garsintą knygą skaitovui mokama 200-300 kronų. Švedijos vyriausybės nutarimu, nuo 2005 metų skaitovas, garsindamas knygas, užsidirbs sau pensiją. Ši leidykla yra privati, įsikūrusi 1980 m. Visoje šalyje tokių leidyklų, kurios garsina knygas, dar yra 3-4.

Nekantriai laukiau apsilankymo Švedijos garsinių ir brailio knygų bibliotekoje (TPB). Kadangi pati dirbu viename iš LAB filialų, įdomu buvo pamatyti, sužinoti ir palyginti, kaip dirbama šios šalies aklųjų bibiliotekoje, kaip aptarnaujami aklieji skaitytojai, kokia darbo struktūra ir sistema. Apie tai man maloniai sutiko papasakoti ir parodyti ką tik iš Pietų Afrikos Respublikoje vykusios konferencijos sugrįžusi Švedijos garsinių ir brailio knygų bibliotekos direktorė Beatrice Christensen Skold.

1892 m. Švedijos aklųjų sąjunga įkūrė biblioteką, kurioje tuo metu buvo tik brailio rašto knygos. 1955 metais Švedijoje pasirodė pirmosios garsinės knygos, kurias galėjo skaityti ne tik aklieji ir silpnaregiai. 1960-ųjų metų pabaigoje aklųjų sąjunga siekė, kad biblioteka taptų valstybinė. Remiantis 1980 metų Parlamento sprendimu, 25 proc. per metus Švedijoje išleistų knygų turi būti tais metais išleistos kaip garsinės knygos. Tais pačiais metais vyriausybė perėmė aklųjų biblioteką, iki tol priklausiusią aklųjų sąjungai, ir taip atsirado TPB. Jos vaidmuo labai skiriasi nuo kitų bibliotekų, kadangi ji yra nacionalinė biblioteka, kuri atsakinga už specialaus pavidalo knygų leidybą, leidybos plėtrą bei skaitytojų aprūpinimą knygomis. TPB aptarnauja ne tik akluosius, bet ir kitus Švedijos piliečius, kurie dėl kokių nors priežasčių nesugeba skaityti reginčiųjų rašto knygų (dislektikai, turintys judėjimo negalią ir kiti). Nuo 1986 metų TPB nebeaptarnauja garsinėmis knygomis skaitytojų betarpiškai. Skaitytojai eina į artimiausią viešąją biblioteką, o jei negali vaikščioti, naudojasi namudiniu aptarnavimu. Tas pat galioja universitetų ir koledžų studentams. Jie garsines knygas gauna universitetų bibliotekose. Jei kokios nors knygos negauna, TPB ją išleidžia.

1992 metais TPB įsteigė DAISY (skaitmeninė informacijos prieinamumo sistema), kuri nuolat yra tobulinama, bendradarbiaujant su JAV. DAISY - kompiuterinė sistema panaši į MP3, tik joje galima naršyti, užsirašyti savo pastabas, šokinėti nuo skyriaus prie skyriaus, leidžia derinti tekstą, iliustracijas, garsą ir panašiai. DAISY knygos pirmiausia skirtos tiems, kurie mokosi ir dirba, - moksleiviams bei studentams. Šiuo metu švedai jau turi 17 tūkst. DAISY knygų. Bibliotekos skaitytojai nemokamai gauna specialią skaityti skirtą kompiuterinę programą.

TPB didžiuojasi tuo, kad yra vienintelė biblioteka, kuri dirba ir padeda sutrikusio intelekto žmonėms (pvz., su DAISY reguliuojamas garsinės knygos greitis).

TPB 1979 metais įsikūrė vaikų literatūros skyrius, kuriame koliažo būdu gaminamos knygelės su reljefinėmis iliustracijomis mažiems akliems ir silpnaregiams vaikams. Šios knygelės nuolat tobulinamos (medžiaga pjaustoma lazeriu). Tačiau detalės klijuojamos rankomis. Tai labai brangu, todėl direktorė rūpinasi, kad būtų pereita prie tokios gamybos, kur rankų darbo nereikėtų. Beje, pati pirmoji taktilinė knygelė buvo apie tai, kaip reikia kepti pyragus.

Švedijos bibliotekos didelį dėmesį skiria vaikams, jose dirba bibliotekininkų grupės, kurios nuolat stebi ir rūpinasi jų skaitomumu. Vaikai internetu gali bendrauti ir skaityti nemokamai. Atlikto tyrimo metu nustatyta, jog vaikų skaitomumas pakilo nuo 4 iki 15 proc. dėl to, kad tik su jais atskirai dirbo bibliotekininkai. Dabar TPB daug dėmesio skiria darbui su studentais - rašomi projektai, tobulinama veikla.

Garsinių knygų pagaminta: 2001 m. - 2607, 2002 m. - 3301, 2003 m. - 3196. 2003 m. buvo apie 2 mln. garsinių knygų (įskaitant ir DAISY, skaitomumas visoje šalyje).

Apie knygas brailio raštu TPB man papasakojo šio skyriaus vedėja Asa Danielsson. Aklieji bei kurtieji skaitytojai gali tiesiogiai jas pasiimti iš bibliotekos. Siekiant išsiaiškinti skaitytojų pageidavimus TPB atlieka tyrimus. Aklieji džiaugiasi turėdami galimybę skaityti įvairių sričių žurnalus brailio raštu, šiuo metu jų leidžiama 25. Be to, teikiama perrašymo į brailio raštą nemokama paslauga - aklieji užsisako brailio raštu perrašyti įvairius straipsnius ir kitokią medžiagą. Aklieji gali užsisakyti iki 1000 puslapių knygą, o klausos negalią turintys - kiek nori. TPB brailio raštu leidžia įvairaus turinio literatūrą, pvz., kaip reikia megzti, kaip naudotis įvairia technika, žemėlapius, natas. Vaikams knygelės brailio raštu leidžiamos su reljefiniais piešiniais. Teko matyti ir knygas, kurias gali skaityti ir aklasis, ir regintysis kartu (brailio raštas + reginčiųjų; garsinė knyga + reginčiųjų). Brailio raštu knygų skyriuje dirba 4 darbuotojai.

Knygų brailio raštu išleista: 2002 m. - 430, 2003 m. - 414.

Per 2003 m. TPB išdavė 22 185 knygas brailio raštu.

Iš viso TPB dirba 80 darbuotojų. Maloniai nustebino jų fizinė veikla - 10.30 val. TPB darbuotojai mankštinasi.

Kaip garsinė ar brailio rašto knyga patenka į Lietuvos skaitytojo namus, mes žinome. O kaip ji atkeliauja pas Švedijos skaitytoją, papasakojo TPB darbuotoja Lena Ljungqvist.

Teko ir pačiai pamatyti brailio rašto bei garsinės knygos kelią iš bibliotekos į užsakovo rankas. Knyga užsakoma: telefonu, faksu, elektroniniu paštu, tiesioginiu užsakymu.

Rasta knyga rezervuojama, tikrinama eilė skaitytojų, kuris ją užsisakė pirmiau. Užsakymo lapas pateikiamas bibliotekininkui, kuris ieško reikiamos knygos. Suradęs ją, kompiuterio skeneriu nuskaito knygos pavadinimą, autorių. Toliau kompiuteriu suranda užsakovą ir išspausdinęs jo adreso kortelę įdeda į knygą, kuri paštu pasiekia skaitytoją. Perskaityta knyga paštu grąžinama atgal į biblioteką. Su skeneriu nuskaitoma, panaikinamas adresas ir knyga grąžinama į fondą.

Didžiulis kultūros ir informacijos centras visoje Švedijoje - Tarptautinė biblioteka. 2000 metais Stokholme ją atidarė karalienė Silvija. Tai biblioteka visiems. Joje dirba 25 darbuotojai, pusė iš jų - skirtingų tautybių (italai, japonai, indai, rusai, lenkai, turkai, ispanai ir kt.). Tarptautinėje bibliotekoje galima rasti knygų 125 kalbomis. Elektroninis katalogas lotynų kalba. Fondas - 200 tūkst. dokumentų (natos, CD, DVD ir kt.). Biblioteką remia Stokholmo miesto kultūros komitetas. Daugiausia knygų išduodama persų, arabų, rusų, ispanų ir kinų kalbomis. Tarptautinė biblioteka nebūtų tarptautinė, jei nebūčiau radusi lietuviškų knygų lentynos. Sunkiausia padėtis su Afrikos žemyno knygomis, jų sunku gauti, nes nėra kontaktų, o be to prastas išsivystymo lygis. Bibliotekoje veikia užsakymų skyrius, yra skaitykla, kurioje galima rasti 12 tūkst. įvairių žurnalų, 196 pavadinimų laikraščių 60 įvairių kalbų. Karalienės Silvijos pageidavimu Tarptautinėje bibliotekoje neturi būti užmiršti neįgalieji (tarp jų - aklieji ir kurtieji).

Stokholmo centrinė biblioteka išsiskyrė savo įspūdingu architektūriniu pastatu, marmurinėmis, antikos laikus vaizduojančiomis sienomis ir laiptais. Biblioteka suskirstyta į atskiras sales, kur esama įvairios tematikos literatūros. Čia dirba 80 darbuotojų. Pagrindinėje didžiojoje salėje stovi šiuolaikiniai stalai, kurie reguliuojami pagal žmogaus ūgį. Veikia 200 vietų skaitykla. Biblioteka didžiuojasi savo vaikų skyriumi, kuriame galima rasti įvairiomis kalbomis vaikiškos literatūros įvairia tematika. Čia yra įrengtas "Pasakų kambarys" su senoviniais baldais. Jį labai pamėgo vaikai, nes čia jiems skaitomos pasakos, rodomi spektakliai. Centrinės bibliotekos patalpose įsikūrusi ir garsinių knygų biblioteka. Čia nemokamai gali skaityti aklieji ir silpnaregiai, dislektikai, ilgai sergantys, blogai girdintys, sutrikusio intelekto ir kitų negalių žmonės. Čia kaupiamas tik garsinės literatūros fondas (kasetėse, CD, DVD, video). Nuo 2005 m. kasetėse knygos nebegaunamos, bus tik CD, juos jau įprato skaityti ir pagyvenę žmonės. Ši biblioteka turi 15 filialų. Nupirko CD grotuvų ir juos nuomoja skaitytojams. Tiems, kurie negali atvykti į biblioteką, paštu nemokamai išsiunčiamos knygos į namus.

Grįždama į Lietuvą, mąsčiau, jog pasimokyti yra iš ko. Patikėkite, greitai ir pas mus taip bus. Gal dar net ir geriau. Tik Lietuvoje aklųjų biblioteka - ne tik informacijos, bet ir bendruomenės traukos centras. Čia nuolat organizuojami susitikimai su rašytojais, rengiamos vakaronės ir literatūriniai muzikiniai renginiai, parodos, kurių taip pasigedau Švedijoje.

Už suteiktą galimybę organizuoti stažuotę į Švediją, kurios tikslas - susipažinti su informacine aptarnavimo sistema Švedijos bibliotekose, esu dėkinga LR Kultūros ministerijai bei LAB direktorei Jadvygai Kuolienei. Už draugišką pagalbą aplankant Švedijos bibliotekas dėkoju TPB darbuotojai Evi Reilson.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]