KULTŪRINĖS VEIKLOS 40-MEČIUI

Adomas KAMŠA

MENO TILTAS

"Vykdant Lietuvos aklųjų draugijos V-ojo suvažiavimo nutarimus, Centro valdybos prezidiumas ėmėsi ryžtingų priemonių visą kultūrinę veiklą susisteminti ir pakelti į aukštesnį lygį. Įsteigti penki tarprajoniniai kultūros namai. Jie organizuos visą švietimo ir auklėjimo darbą kombinatų darbininkų ir periferijos aklųjų tarpe..."

Mūsų žodis, Nr. 6 (78)

1965 m. birželio mėn.

"Tai jūs sakot, kad jau praėjo 40 metų, kai man buvo patikėta mediniu dideliu raktu simboliškai atrakinti dar dažais kvepiančias šių namų duris? Tikrai, tas žmogaus gyvenimas it kalnų upelis. Atėjom jauni berniokėliai, o šit - visi kaip obelys nubalom!" - šelmiškai kraipė galvą pirmas Panevėžio kultūros namų direktorius Vytautas Merkys, pasveikinus jį su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenės organizuotos kultūrinės veiklos 40-mečiu.

Jubiliejinių renginių ciklas "Muzikos tiltas per Lietuvą", balandžio 9 d. prasidėjęs koncertu "Pabūkime kartu" Panevėžio aklųjų ir silpnaregių laisvalaikio užimtumo centre, baigėsi balandžio 29 d. Klaipėdos ir Telšių apskričių tarybos kultūros centre koncertu "Širdyje mes visad jauni". Dar "Nueitas kelias", "40 darbo pavasarių" ir "Išsvajotos gyvenimo spalvos" dainų ir muzikos akordais, šokių pynėmis, gražiausiais rankdarbiais papuošė vilniečiai, šiauliečiai ir kauniečiai. Vertinimo komisija: LASS centro tarybos pirmininko pavaduotojas Sigitas Armonas, kultūros ir informacijos patarėja Danutė Cidzikienė, LASUC muzikos mokytoja Rita Šidlauskaitė ir Vilniaus etninės veiklos centro vyriausioji specialistė Marija Liugienė atidžiai vertino švenčių dalyvių meninį lygį, rankdarbius.

Geriausiems kolektyvams LASS centro taryba nuties tikrą muzikos tiltą autobusais į Palangą. Tradicinis mūsų kolektyvinis koncertas vyks gegužės 28 dieną poilsio namų "Baltija" reabilitacijos centre.

1965 metais birželio mėn. išleistame "Mūsų žodyje" užfiksuoti uždaviniai LAD kultūros namams nelabai tesiskiria nuo šių dienų po 40 metų. Tikslas tas pats: neregių ir silpnaregių sociokultūra, užimtumas, integracija į bendruomenės kultūrinį, dvasinį gyvenimą. Dabar statistika byloja: akluosius ir silpnaregius jungia 98 įvairūs meno mėgėjų kolektyvai, amatų bei tautodailininkų būreliai, pomėgių klubai, kurių veikloje dalyvauja per 800 žmonių su regėjimo negalia. Per 40 metų LASS išugdė nemažai aukšto meninio lygio kolektyvų, aktyviai koncertuojančių ir dalyvaujančių Pasaulio lietuvių dainų šventėse, tarptautiniuose folkloro festivaliuose, miestų bei rajonų šventėse, konkursuose, varžytuvėse. Įsimintiniausia dovana LASS organizuotos kultūrinės veiklos 40-mečiui - Dainos Kavaliauskienės vadovaujamo Šiaulių aklųjų ir silpnaregių mišraus vokalinio ansamblio "Dermė" pelnytas geriausio vokalinio ansamblio prizas "Aukso paukštė".

Jubiliejinių renginių cikle "Muzikos tiltas per Lietuvą" dalyvavo per 400 meno mėgėjų. Iš jų - 248 LASS nariai. Gausiausi folkloro ansambliai išlikę visuose kultūros namuose. Juose dainuoja ir šoka 104 meno mėgėjai. Iš chorų likęs tik "Skroblas" Vilniuje. Kažkada visuose kultūros namuose garsėjusios liaudies kapelos dabar tebegyvuoja tik Klaipėdoje ir Šiauliuose. Daugiausia LASS narių jungia kanklių ansambliai Kaune ir Vilniuje. Iš 19 kanklininkių - 15 LASS narės.

Estradiniai ir populiariosios muzikos ansambliai Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje jau pripažinti ir visuomenės, o panevėžiečių ansamblis žengia dar tik pirmus žingsnius.

Savo nišą surado ir panevėžiečių Arvydo Markevičiaus ir Petro Simonaičio dainuojamosios poezijos duetas. Džiugina ir tai, kad jie pasirenka ir populiarina neregių poetų eiles. Visų kolektyvų nesuminėsime. Kas ieškos kaip duonos - tikrai suras savąjį. O mes dar pasidžiaukime tautodailininkų, amatininkų darbų parodėlėmis. Tradicinis neregių amatas - pynimas iš vytelių - domina vis daugiau neregių. Parodose savo pintinėles demonstravo 23 pynėjai. Sektinas kauniečio Virgilijaus Šlipaičio pavyzdys. Jis mokytis priima visus, kurie tik nori. Pynėjams Kaune sudarytos geros darbo ir kūrybos sąlygos. Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro moterų su regėjimo negalia meninės saviraiškos klubas "Vaivos juosta", vadovaujamas Linos Norkienės, neturi sau lygių ir tarp reginčiųjų. Klube - net keturios Tautodailininkų sąjungos narės.

Visuose šventiniuose renginiuose įdomiai pateiktos 40 metų kultūrinės veiklos istorinės parodos: nuotraukos, stendai, metraščiai, albumai.

Jubiliejaus proga LASS centro tarybos atstovai įteikė 76 padėkas. Liaudies kultūros centro padėkomis įvertintas Kauno kultūros namų renginių organizatorės Gražinos Siderevičienės darbas kultūros baruose. Respublikiniai apdovanojimai taip pat įteikti Klaipėdos liaudies kapelai "Vyra", Panevėžio folkloro ansambliui "Pajauta", Vilniaus chorui "Skroblas", folkloro ansambliui "Versmė", tautinių šokių kolektyvui "Šimtažiedis" bei Šiaulių folkloro ansambliui "Sedula".

Šventė baigėsi, šventė prasideda. Jei tu, malonusis skaitytojau, pavargai nuo statistikos ir pirmųjų įspūdžių, pasvarstykime kartu: kur ir kaip eisime į penktąją dešimtį?

Prieš rengiant jubiliejinius koncertus pagrindinis iki šiol vykusių apžiūrų organizatorius ir vertintojas kompozitorius Juozapas Kairys ir LASS CT kultūros ir informacijos patarėja D. Cidzikienė rekomendavo visur surengti diskusijas su savivaldybių tarybų atstovais, kultūros kuratoriais. Deja, šias rekomendacijas išgirdo tik Panevėžio ir Šiaulių neregių kultūrinio gyvenimo organizatoriai.

Į šventę "40 darbo pavasarių" Šiauliuose atvyko ir diskusijose dalyvavo Seimo narys Edvardas Žakaris, Šiaulių kultūros centro direktorius Virginijus Stonkus, miesto administracijos direktoriaus pavaduotojas Justinas Sartauskas, miesto tarybos narė Janina Tepliajeva, miesto kultūros skyriaus vedėja Patricija Bielskienė, miesto "Liūtų" klubų atstovai... Diskusija baigėsi pažadu iš miesto savivaldybės biudžeto skirti lėšų dar vienam aklųjų kultūros namų darbuotojui.

Į panevėžiečių šventę "Būkime kartu" atvyko ir diskusijose dalyvavo Panevėžio miesto vicemeras Kastytis Vainauskas ir kultūros skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė. Svečiai iš miesto savivaldybės ragino panevėžiečius drąsiau ir dažniau ieškoti paramos, teikti programas savivaldybei. Netrūko savivaldybių valdžios atstovų ir kituose miestuose. Deja, rimtesnės diskusijos taip ir nebuvo.

Visi scenos meistrai gerai žino, kad apie kolektyvo brandą liudija žiūrovų pilna salė. Džiugina tai, kad "Muzikos tilte per Lietuvą" visos koncertų salės buvo pilnutėlės žiūrovų, gėlių, apdovanojimų.

Aptariant jubiliejaus koncertus labai rūpėjo išgirsti LASS meno apžiūrų vertintojo, kompozitoriaus Juozapo Kairio mintis. Nors jis dėl ligos negalėjo dalyvauti šventėse, tačiau iš įrašų ir pokalbių patarimų dalyviams nestokojo.

J. Kairys apgailestauja, kad tyla chorinė daina. Vieninteliame likusiame Vilniaus chore "Skroblas" dainuoja 24 žmonės. Iš jų - 12 LASS narių, 11 žmonių jau perkopę šeštą dešimtį. Kokia šio kolektyvo perspektyva, jei neateis jaunimas? Daugelio meno mėgėjų solidus amžius primygtinai reikalauja meno saviraiškos kolektyvų reformos. Finansavimas per neįgaliųjų institucijas neleidžia mažinti neregių dalyvių skaičiaus. J. Kairys dar kartą priminė kažkada "Mūsų žodyje" skelbtą savo raginimą kurti muzikos, dainos, vaidybos, poezijos terapijos klubus. Terapiją reikėtų atskirti nuo aukšto meninio lygio kolektyvų, todėl būtina kuo greičiau įteisinti meno terapijos klubus. Tik geriausi kolektyvai galėtų siekti aukšto meninio lygio.

Vilniaus miesto etninės veiklos centro vyriausioji specialistė M. Liugienė:" Gausūs folkloro ansambliai visuose 5 miestuose - sveikintinas pavyzdys. Čia neregiai ir silpnaregiai gali geriausiai išreikšti save todėl, kad jiems arčiausiai širdies prigimtinė daina. "Versmė" - vienas stipriausių folkloro ansamblių Vilniuje, "Sedula" išraiškingai atkartoja Šiaulių krašto tradicijas, Panevėžio "Pajauta" džiugina išradingais pasakotojais. Folkloras dėl to ir traukia žmones, nes leidžia atskleisti kiekvieno jų galimybes. Puikūs Vilniaus, Kauno šokėjų kolektyvai, bet juose mažai neregių. Rekomenduočiau daugiau domėtis amatais, tautodaile. Pasigedau rištų sodų, verbų, liaudies skulptūros. Pynimas populiarus Kaune, kitur galėtų burtis kitokių amatų klubai. Neseniai man teko lankytis aklųjų bendruomenėje Indijoje. Ten nereginčius jaunuolius suveža į vieną centrą pusmečiui. Čia jie mokosi namų ūkio darbų. Stebino tai, kad šiame centre neregius mokė ravėti daržus. Jautriais pirštais jie atskiria piktžolę nuo pasėlių."

LASS centro tarybos pirmininko pavaduotojas S. Armonas: "Pasidžiaukime kartu, kad neišsibarstėme, išsaugojom senas tradicijas. Už nuoširdų darbą dėkoju visiems buvusiems ir dabar dirbantiems būrelių vadovams, aklųjų bičiuliams. Žmonės buriasi į pomėgių klubus, jiems reikia šokio, dainos. Mus vertina ir respublikos kultūros specialistai: sulaukėme Liaudies kultūros centro apdovanojimų, atskrido ir "Aukso paukštė".

Vienas iš strateginių uždavinių vykdant neįgaliųjų socialinės integracijos programą, kad kiekvienas LASS narys surastų klubą ar kolektyvą, kuriame galėtų save realizuoti per meną, kultūrą."

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]