IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

KETURIASDEŠIMT METŲ PRIE GARSINIŲ KNYGŲ

Balandžio 1 d. Vidai Reginai Mikaliūnienei sukanka 60 metų. Tai ilgametė Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotoja, jau keturiasdešimt trečius metus dirbanti prie garsinių knygų leidybos.

V. R. Mikaliūnienė gimė 1945 metais Ringeliuose, Ukmergės rajone. Nuo vienerių metukų su tėvais persikėlė gyventi į Vilnių. Sulaukusi septynerių metų pradėjo lankyti A. Vienuolio vidurinę mokyklą. Gyvenimo verčiama 16 metų pradėjo dirbti Vilniaus pedagoginiame institute sekretore. Po metų sekretorės darbą tęsė Lietuvos kurčiųjų draugijos centro valdyboje. 1963 m. vasario 5 d. pradėjo dirbti Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus įmonėje, garso įrašų studijoje, operatore. Pradėjo dirbti prie garsinių knygų leidybos. Čia dirbdama 1964 m. baigė vakarinę vidurinę mokyklą.

V. R. Mikaliūnienė yra vienintelė darbuotoja prie garsinių knygų leidybos dirbanti daugiau kaip 40 metų. Ji patyrė įvairias garso įrašų studijos reformas ir reorganizacijas: 1965-1973 m. dirbo tuometinėje Lietuvos aklųjų spaustuvėje; 1974-1990 m. - LAD garso įrašų namuose; nuo 1990 m. spalio 1 d. dirba Lietuvos aklųjų bibliotekoje. Per darbo metus teko dirbti su įvairia garso įrašymo aparatūra, stebėti jos tobulėjimą ir garsinių knygų leidybos kokybės kitimą. Ji yra garsinės knygos formos kitimo istorijos liudininkė - nuo garsinių knygų leidybos atviroje juostoje, kompaktinėse kasetėse, iki šiuolaikinės skaitmeninės knygos formos kompaktinėse plokštelėse. Per jos rankas neregius skaitytojus pasiekia tūkstančiai įvairios tematikos garsinių knygų ir žurnalų.

PIRMASIS MUZIKINIŲ KOLEKTYVŲ VADOVAS

Balandžio 3 d. sukanka 125 metai, kai gimė Ričardas Lechavičius, pedagogas, aklųjų muzikos mokytojas.

R. Lechavičius gimė 1880 metais Kaune. Nuo jaunų dienų mėgo muziką ir norėjo tapti muzikantu. Didelių pastangų dėka pateko į kunigaikščio Mykolo Oginskio muzikos mokyklą Plungėje. Mokėsi groti klarnetu, griežti smuiku, muzikos teorijos. Pasimokęs kunigaikščio dvare muzikos, kurį laiką dirbo Liepojos teatruose, vėliau griežė Maskvos Zimino operoje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, R. Lechavičius grįžo į tėvynę ir apsigyveno Kaune. 1921 m. jis tapo husarų pulko kapelmeisteriu ir Lietuvos valstybės teatro muzikantu - altistu. Šiame teatre grojo daugiau kaip dvidešimt metų.

1928 metais vasario 27 dieną Kaune pradėjus veikti Aklųjų institutui R. Lechavičius buvo vienas pirmųjų muzikos mokytojų. Institute dirbo 1928-1937 ir 1941-1943 metais. Su moksleiviais dirbo daug ir labai nuoširdžiai, nors darbas aklųjų institute ir nebuvo jo pagrindinis užsiėmimas. Pastebėjęs, kad moksleivis domisi muzika ir yra gabus jai, būtinai mokydavo groti ir stengdavosi priimti į ansamblius ir orkestrą. Mokykloje įsteigė pučiamųjų instrumentų orkestrą ir jam vadovavo, mokė groti styginiais instrumentais, padėjo tvirtus pagrindus tolesniam aklųjų muzikiniam lavinimui. Išpopuliarino visuomenėje aklųjų muzikinius sugebėjimus. Su moksleivių orkestru koncertuodavo Kauno visuomenei. R. Lechavičius į Lietuvos muzikinės kultūros istoriją įėjo kaip pirmasis aklųjų muzikinių kolektyvų kūrėjas ir vadovas, išugdęs ne vieną gabų neregį muziką ir atlikėją. Pokario metais jo išugdyti muzikantai turėjo didelę įtaką plėtojant meno saviveiklą Lietuvos aklųjų draugijoje.

R. Lechavičius buvo didelis Lietuvos valstybės patriotas. 1944 m. liepos 12 d. tragiškai žuvo Kaune.

PETRAS AVIŽONIS - NEREGIŲ GLOBĖJAS

Gimė 1875 m. balandžio 17 d. Pasvalyje. 1900 m. baigė Tartu universitete mediciną; dirbo akių gydytoju Ariogaloje, Žagarėje, Šiauliuose, Kaune.

P. Avižonis daug pasidarbavo, ruošdamas gydytojus okulistus Lietuvoje, parengė jiems reikšmingą leidinį "Akių ligų vadovas". Jau prieš Pirmąjį pasaulinį karą jis kruopščiai ištyrinėjo aklumą ir jo priežastis Šiaulių apskrities Lygumų ir Gruzdžių valsčiuose. Remdamasis šiais tyrimais, parašė ir 1914 m. Tartu universitete apgynė disertaciją, jam buvo suteiktas medicinos daktaro laipsnis. Pradėjęs gydytojo praktiką tėvynėje, jis susidomėjo aklųjų problemomis. 1923 m. pasirodė jo leidinėlis "Aklųjų globojimas kitur ir Lietuvoje." Knygelėje pirmą kartą argumentuotai buvo keliamas klausimas apie Lietuvos aklųjų švietimo būtinumą.

Jo idėjos netrukus susilaukė atgarsio. Aklųjų švietimo reikalų ėmėsi gydytojai, dvasininkai, Lietuvos karo invalidams šelpti komitetas, inteligentija.

P. Avižonis visą gyvenimą rūpinosi aklaisiais ir su jais bendravo.

1930 m. įkūrus Lietuvos akliesiems globoti draugiją, buvo jos garbės narys.

Įdomus faktas, kad P. Avižonis 1923 m. pirmą kartą pavartojo tiflopedagogo terminą, kuris dabar plačiai prigijęs.

Mirė 1939 m. spalio 17 d. Kaune.

MINĖTINOS SUKAKTYS

Gegužės 1 d. sukanka 40 metų, kai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose įsteigti LAD tarprajoniniai kultūros namai. Visuose šiuose miestuose iki šiol veikia kultūros įstaigos, tačiau jos pakeitusios pavadinimus, o kai kurios ir pavaldumą.

Gegužės 1 d. sukanka 85 metai, kai gimė Bronius Ibenskas, pedagogas, neregių šachmatininkų ir šaškininkų ugdytojas.

Gegužės 9 d. sukanka 75 metai, kai gimė Vytautas Petkevičius, ilgametis LASS Kauno įmonės darbininkas, išradėjas, dainos mylėtojas.

Gegužės 20 d. sukanka 75 metai, kai gimė Valerija Bitinienė, ilgametė LASS Panevėžio įmonės darbininkė, literatė.

Gegužės 21 d. sukanka 75 metai, kai gimė Valentinas Vytautas Toločka (dokumentuose - gimimo data 1930 06 21), socialinių mokslų daktaras, spaudos darbuotojas, tiflobibliografas, poetas.

Gegužės 22 d. sukanka 80 metų, kai gimė Antanas Baltramiejūnas (1925-1975), LAD veikėjas, tiflopedagogas, ilgametis Kauno aklųjų mokyklos direktorius.

Gegužės 22 d.sukanka 70 metų, kai gimė Kęstutis Staniškis, tiflopedagogas.

Gegužės 26 d. Sukanka 70 metų, kai gimė Gabrielius Stankevičius (1935-1993), LASS veikėjas.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]