SUSTIPRINĘS IR MŪSŲ TIKĖJIMĄ

Balandžio 2 d. savo žemiškąją kelionę baigė viena iš nuostabiausių pasaulio asmenybių - Šventasis Tėvas popiežius Jonas Paulius II. Tomis visuotinio gedulo dienomis daug kalbėta apie jo pastangas vienyti pasaulį, tiesti tiltus tarp įvairių religijų, apie jo apaštališką veiklą ir nuolatinį dėmesį jaunimui. Kažkas iš apžvalgininkų pastebėjo, kad Jonas Paulius II, kalbėdamas visiems, minioms, kartu tarytum ir kalbėdavo kiekvienam atskirai. Skelbdamas pasauliui Gerąją Naujieną, jis nepamiršo, kad tasai pasaulis susideda iš atskirų individų, iš jų grupių. Jonas Paulius II savo apaštališkąjį palaiminimą atsiuntė ir Lietuvos akliesiems. Buvo tai 1994 metais Katalikiškajam Prano Daunio fondui organizuojant pirmąją aklųjų maldos dieną Šiluvoje. Šventojo Tėvo palaiminimas padėjo: aklųjų maldos dienos vyksta kasmet, į jas susirenka žmonės iš visos Lietuvos, drauge meldžiasi, linksminasi, bendrauja. Dar nesivadindamas Jonu Pauliumi II, Karolis Voityla akliesiems yra paskyręs vieną iš savo eilėraščių. Taigi šis didis žmogus, šis XX ir XXI amžiaus apaštalas savo žemiškojoje kelionėje taip pat, kaip ir Kristus, nepraėjo pro neregį jo nepadrąsinęs, nesustiprinęs jo tikėjimo.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]