IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

NEREGYS IŠ MAŽOSIOS LIETUVOS

Šiais metais sukanka 490 metų, kai gimė Abelis Vilis (g. apie 1515 - m. apie 1583-93), protestantų dvasininkas, Prūsų raštijos kūrėjas, vertėjas. A. Vilis yra pirmas įžymus Mažosios Lietuvos neregys, paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Apie jo gyvenimą duomenų išliko labai mažai. Tikrai žinoma, kad jis gyveno Prūsų Lietuvoje, buvo silpnaregis, gyvenimo pabaigoje visiškai apako. Būdamas protestantų dvasininkas, 1561 metais su reginčiojo pagalba iš vokiečių kalbos į prūsų kalbą išvertė ir išleido Martyno Liuterio "Mažąjį katekizmą". Tai vertingiausias ir didžiausias iki mūsų dienų išlikęs prūsų kalbos rašytinis paminklas. A. Vilis minimas daugelio baltų kalbų tyrinėtojų moksliniuose darbuose ir gerai žinomas akademinėje visuomenėje.

Socialinių mokslų daktaras Valentinas Vytautas Toločka, tyrinėdamas istorinius šaltinius, aptiko įdomų faktą. A. Viliui verčiant "Mažąjį katekizmą" - "Enchiridijoną", jo diktuojamą tekstą užrašė raštingas baudžiauninkas Paulius Mėgota, kuris mokėjo prūsų, lietuvių, kuršių ir vokiečių kalbas. Šis faktas - tai istorinis paliudijimas, kad A. Vilis yra pirmasis mūsų neregys, dirbęs intelektualinį darbą su reginčio skaitytojo pagalba.

DAINŲ KARALIENEI - 150

Sukanka 150 metų, kai gimė Kristina Skrebutėnienė-Sekonytė, liaudies dainų atlikėja, pasakotoja. Etnologų, liaudies dainų atlikėjų ir muzikų ji dažnai vadinama dainų karaliene, nes jos dėka Lietuvos tautosakos institute yra išsaugota daugiau kaip 500 dainų (dauguma su melodijomis) ir kitos smulkiosios tautosakos iš Rytų Lietuvos regiono. Biografinių duomenų išliko nedaug. K. Skrebutėnienė gimė 1855 m. Sekonių kaime, Tverečiaus valsčiuje. Žinoma, kad anksti liko našlaitė, 25 metų ištekėjo už ūkininko ir muzikanto Skrebutėno, gyveno Kuksuose, Ignalinos rajone. Turėdama keturiasdešimt metų susirgo sunkia liga ir apako. Nors ir būdama neregė, dirbo ūkio darbus ir garsėjo kaip liaudies dainų atlikėja ir įvairių pasakojimų autorė. Būdama senyvo amžiaus, tautosakos rinkėjus stebino unikalia atmintimi ir ištverme. Galėdavo dainuoti ir pasakoti ištisas valandas. Jos palikimas - neišsenkamas šaltinis šių dienų tautosakos tyrinėtojams ir folkloro ansambliams. K. Skrebutėnienė mirė 1943 m., palaidota Pivorų kaimo kapinėse, Ignalinos rajone.

BRAILIO RAŠTUI - 180

Šiais metais sukanka 180 metų, kai buvo sukurtas brailio raštas akliesiems. Šį raštą 1825 metais sukūrė Paryžiaus aklųjų instituto mokinys Luji Brailis. Tuo metu jam buvo tik šešiolika metų. Šis genialus išradimas - šešių reljefinių taškų raštas yra pasaulio akliesiems pati didžiausia ir geriausia dovana, atvėrusi kelią į šviesą ir raštingumą. Tačiau kol šis raštas užėmė deramą vietą aklųjų švietimo sistemoje, jam teko nueiti ilgą ir sudėtingą pripažinimo kelią. Išradėjas buvo įsitikinęs naujojo rašto patogumu ir tinkamumu neregiams ir ilgus metus vis tobulino šešių taškų sistemą.

L. Brailiui pristačius savo sukurtą raštą Paryžiaus aklųjų instituto pedagogams ne visi buvo juo sužavėti, o kai kurie konservatyvių pažiūrų mokytojai net ignoravo ir rezgė įvairiausias intrigas, kad naujasis raštas būtų atmestas kaip netinkamas akliesiems mokyti. Praėjo net dvidešimt metų, kol naujasis aklųjų raštas buvo pradėtas dėstyti Paryžiaus aklųjų institute kaip privalomas dalykas.

Visuotinai brailio raštas buvo pripažintas jau po išradėjo mirties. 1878 metais Paryžiuje įvykęs tarptautinis tiflopedagogų suvažiavimas oficialiai pripažino šį raštą ir konstatavo, kad jis labiausiai tinkamas akliesiems mokyti. Brailio vardu pavadintas raštas pradėjo žygį per pasaulį. Netrukus jį pripažino ir įteisino Anglijos aklųjų institutas. Po metų Vokietijoje, Berlyne, vykęs šios šalies tiflopedagogų suvažiavimas oficialiai įteisino brailio raštą. Sankt Peterburge (Rusija) veikusiuose mergaičių ir berniukų aklųjų institutuose taip pat pradėta mokyti brailio rašto. Net tolimojoje Japonijoje 1890 metais buvo įvestas brailio raštas. Jungtinėse Amerikos Valstijose šis raštas įsivyravo tik 1919 metais. Lietuvių kalbai brailio raštas pritaikytas 1927 metais. Šio rašto Lietuvos neregiai pradėti mokyti 1928 metų pavasarį, pradėjus veikti Kauno aklųjų institutui.

LIETUVIŠKAJAI BRAILIO KNYGAI - 75

Šiais metais sukanka 75 metai, kai buvo pradėtos spausdinti knygos akliesiems Lietuvoje. 1930 metais Kauno aklųjų institutas įsigijo iš Vokietijos brailio rašto raidžių rinkimo mašiną ir knygų tiražavimo įrenginį. Tais pačiais metais išleista pirmoji spausdinta lietuviška knyga brailio raštu - Viktorijos Genytės elementorius akliesiems "Mūsų šviesa".

Knygos tiražas - 20 egzempliorių. Įsteigta Kauno aklųjų instituto spaustuvė ilgus metus buvo vienintelė, kuri spausdino knygas akliesiems mūsų šalyje. Nuo 1958 metų knygų spausdinimą perėmė Lietuvos aklųjų draugija. Kauno aklųjų įmonėje buvo įsteigta knygų brailio raštu spaustuvė. Nuo 1965 metų balandžio 16 dienos Vilniuje įkurta savarankiška įmonė - Lietuvos aklųjų draugijos spaustuvė. Ši spaustuvė veikė iki 1994 metų pabaigos. Pastaruoju metu knygas brailio raštu leidžia net šešios įstaigos ir organizacijos.

MINĖTINOS SUKAKTYS

Kovo 11 d. sukanka 80 metų, kai gimė Kostas Bankauskas, Lietuvos aklųjų draugijos veikėjas, ilgametis LAD Kauno tarprajoninės valdybos pirmininkas. Pirmininku išdirbo net 25 metus (1964 -1989).

Kovo 20 d. sukanka 60 metų, kai gimė Zenonas Sapkauskas, ilgametis LASS Anykščių rajono tarybos pirmininkas, aktyviai dirbantis anykštėnų neregių labui.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]