IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA

Šiaulietė Stanislava

Gruodžio 13 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1934) Stanislava Sabaliauskaitė-Kopūstinienė, pedagogė, profsąjungų veikėja.

Gimė Karšinaukos kaime, Panevėžio raj. Būdama trejų metų, susirgo smegenų uždegimu ir neteko regėjimo. Į Kauno aklųjų internatinę mokyklą atvyko 1946 m. Čia baigė penkias bendrojo lavinimo klases. 1953 m. įsidarbino Panevėžio aklųjų įmonės veltinių ceche darbininke. 1968 m. persikėlė į Šiaulius ir pradėjo dirbti aklųjų įmonės užuolaidų laikiklių ceche surinkėja. Baigė suaugusiųjų aklųjų vakarinę vidurinę mokyklą. Nuo 1972 m. kurį laiką dirbo meno vadove LAD kultūros namuose. Dirbdama suaugusių aklųjų mokyklos Šiaulių skyriuje mokytoja, tuo pačiu metu Šiaulių pedagoginiame institute studijavo tiflopedagogiką. Institutą baigė 1976 m. Suaugusių aklųjų mokytoja dirbo 1974 - 1991 m. LAD leidykla brailio raštu išleido jos parengtus elementorius "Šviesa" 1986 ir 1989 m.

1991 m. Stasė Kopūstinienė, grįžusi dirbti į Šiaulių aklųjų įmonę, ėmėsi profsąjungų darbo: buvo darbininkų sąjungos pirmininkė, nuo 2002 m. - profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė, respublikinės regėjimo invalidų asociacijos pirmininkė iki 2002 m. birželio, vėliau - šios asociacijos pirmininko pavaduotoja. Organizavo neregių darbininkų mitingus Vilniuje. Taigi ji - entuziastinga darbininkų reikalų gynėja.

Aklųjų instituto direktorius Jonas Bružas

Gruodžio 27 d. sukanka 105 metai, kai gimė (1899) Jonas Bružas, Kauno aklųjų instituto direktorius vokiečių okupacijos metais, mūsų nepelnytai pamirštas.

Jis gimė Senadvaryje, Zarasų raj. 1930 m. baigė Kauno mokytojų seminariją, 1937 - Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakultetą. Nuo 1941 m. rugsėjo 1 d. paskirtas Kauno aklųjų instituto direktoriumi, dirbo iki 1944 m. liepos 31 d. Kartu turėjo lietuvių kalbos ir gamtos pamokų. Buvo išrinktas (1943) Kauno specialinių mokyklų direktorių kolegijos pirmininku. Karo sąlygomis vadovauti aklųjų institutui buvo ypač sunku ir sudėtinga: pusę instituto mūrinio pastato buvo užėmęs vokiečių karinis dalinys, į likusią dalį 1943 m. dar buvo įkeltos trečioji ir aštuntoji gimnazijos, pamokos vykdavo trimis pamainomis. Trūko lėšų instituto auklėtiniams maitinti, aprangai ir avalynei. Direktoriui teko padėti pastangų švietimo vadyboje nuolat ginant instituto reikalus. Jo pastangomis institute kasmet buvo įsteigiama nauja aukštesnė klasė ir pradėtas ketverių metų amatų mokymas. 1944 m. birželį buvo išleista pirmoji aštuonių klasių laida. Jonas Bružas sudarė sąlygas auklėtiniui Antanui Jonynui mokytis mokytojų seminarijoje, ieškojo galimybių gabiems akliesiems mokytis muzikos konservatorijoje, ypač solinio dainavimo. Valstybiniame teatre atgavo iki karo turėtą ložę akliesiems.

Vokiečių okupacijos metais Vilniaus aklųjų įmonė vertėsi ypač sunkiai: trūko žaliavų gamybai, buvo sudėtinga realizuoti gaminius, nepritekliai slėgė darbininkus, nebuvo jokių kultūrinių renginių. Iš Kauno atkelti darbininkai prašėsi aklųjų instituto pagalbos. Tada aklųjų institutas priklausė dviem žinyboms: pirmiausia švietimo vadybai, mažiau - darbo ir socialinių reikalų vadybai. Instituto direktorius nuo 1941 m. rudens pradėjo rūpintis institute atkurti gamybines dirbtuves, kurias prieš metus sovietai buvo uždarę, ir iš Vilniaus susigrąžinti kauniečius darbininkus. Jam tai pasisekė. Akli darbininkai iš Vilniaus į Kauną perkelti 1942 m. vasarą, jiems ir šeimų nariams išrūpintos maisto kortelės, gautas vagonas mantai parvežti į Kauną. Patalpos įmonei buvo surastos senamiestyje, M. Daukšos 9. Visais šiais reikalais rūpinosi aklųjų instituto administracija.

Įmonė pradėjo veikti nuo 1942 m. rugpjūčio 1 d.

J. Bružas 1942 m. buvo parengęs aklųjų ir kurčiųjų institutų įstatymo projektą ir įteikęs švietimo vadybos specialinio mokslo departamentui. Apie jo sumanymus reformuoti aklųjų ir kurčiųjų institutus rašė laikraštis "Ateitis" 1943 m. balandžio 9 d. Instituto labui jis atliko ir kitų darbų.

1944 m. vasarą, besiartinant raudonajai armijai, daug lietuvių inteligentijos bėgo į Vakarus. Traukėsi ir Jonas Bružas su šeima. Tačiau kelyje jį aplenkė raudonoji armija ir buvo priverstas grįžti į Kauną. Jo tarnybinis butas buvo senajame instituto name, rado jį apiplėštą. Įvykęs auklėtinių pučas, inspiruotas Antano Jonyno ir dar kelių suaugusių mokinių, reikalavo Joną Bružą iš direktoriaus pareigų pasitraukti. Jie buvo paveikti įtarinėjimų, kad direktorius naudojęsis auklėtiniams skirtomis pramoninių prekių kortelėmis, kad šeimai pasiimdavęs maisto produktų iš instituto virtuvės. Kokių nors tikrų įrodymų neturėta, buvo tik paskalos. Žinoma, J. Bružas direktoriaus pareigų atsisakė. Išsikraustė iš tarnybinio buto. Taip buvo atsidėkota jam už instituto išsaugojimą per vokiečių okupacijos metus.

Pokario metais Kauno mokyklose dirbo mokytoju, buvo vienos septynmetės, vėliau - vidurinės mokyklos direktoriumi.

Mirė 1980 metais lapkričio 22 d. Palaidotas Romainių kapinėse.

MINĖTINOS SUKAKTYS

Sausio 4 d. gimė Luji Brailis (1809-1852), aklųjų (Brailio) rašto išradėjas.

Sausio 16 d. sukanka 60 metų, kai gimė Zita Nijolė Juodkienė, ilgametė LASS centro tarybos darbuotoja, daug nuveikusi Lietuvos aklųjų kultūros, švietimo, leidybos srityje.

Sausio 19 d. sukanka 65 metai, kai gimė Angelė Dovydėnienė, LASS Biržų rajono tarybos pirmininkė, Biržų aklųjų ir silpnaregių dienos centro direktorė.

Sausio 25 d. sukanka 60 metų, kai gimė Zina Kolalienė, LASS Panevėžio miesto ir rajono pirmininkė, Panevėžio miesto aklųjų ir silpnaregių dienos centro direktorė.

Sausio 26 d. sukanka 15 metų, kai įkurta Lietuvos aklųjų sporto federacija.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]