IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA

 


VETERANO JUBILIEJUS

Spalio 1 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1919) Vladas Černiauskas, vienas iš Lietuvos aklųjų draugijos kūrėjų. Jis gimė Molėtų rajone, Bumbėnų kaime, žemės ūkio darbininkų šeimoje. Mažas būdamas pas ūkininkus ganė bandą. Nusilpus regėjimui devyniolikmetis jaunuolis atvyko mokytis į Kauno aklųjų institutą, kurio aštuonias klases baigė 1945 m. kartu išmokęs ir šepečių gamybos amato. Po poros metų įsidarbino Kauno aklųjų įmonėje šepečių įvėrėju. 1951 - 1953 m. dirbo LAD Kauno srities valdybos pirmininku. Likvidavus šią valdybą, grįžo dirbti į įmonę šepečių cecho pamainos brigadininku. 1963 m. LAD centro valdybos prezidiumo nutarimu paskirtas Kauno aklųjų įmonės direktoriumi. Bet ėmė trūkti žinių iš ekonomikos, darėsi vis sunkiau vadovauti besiplečiančiai gamybai, todėl iš direktoriaus pareigų buvo atleistas ir 1969 - 1978 m. dirbo įmonės namudininkų meistru. Nuo 1978 m. - darbininkas namudininkas iki išėjimo į pensiją.

V. Černiauskas buvo vienas iš Lietuvos aklųjų draugijos kūrėjų, LAD pirmojo ir daugelio kitų suvažiavimų delegatas, buvo renkamas centro valdybos, Kauno tarprajoninės valdybos nariu ir renkamas į vietos profsąjungos komitetą. Dainavo aklųjų įmonės chore. Vladas buvo draugiškas, mėgo humorą. LAD spaudoje yra jo straipsnių, atsiminimų.

LAD IX suvažiavimas (1979) V. Černiauską išrinko LAD garbės nariu.

 

LIETUVOS AKLŲJŲ DRAUGIJOS ĮSTEIGIMAS

Spalio 4 d. sukanka 60 metų, kai buvo įsteigta (1944) Lietuvos aklųjų draugija (LAD). Sovietų Lietuvos socialinio aprūpinimo komisaras Petras Veržbilauskas pasirašė įsakymą dėl Lietuvos aklųjų draugijos organizacinio biuro sudarymo. Į biurą įėjo Antanas Jonynas - pirmininkas, Antanas Baltramiejūnas ir Vanda Kulytė - nariai. Todėl spalio 4-oji laikoma draugijos įsteigimo diena. Tai buvo naujas aklųjų organizuotos veiklos etapas. Organizacinis biuras netrukus įsteigė du pirmuosius draugijos skyrius Kaune ir Vilniuje. O dabar prisiminkime, kas sudarė tų skyrių valdybas.

1944 m. spalio 15 d., sekmadienį, aklųjų instituto patalpose įvyko LAD Kauno skyriaus konferencija, buvo išrinkta skyriaus valdyba. Ją sudarė devyni nariai: Antanas Adomaitis, Kostas Bankauskas, Angelė Bradauskaitė, Pranas Daunys, Beatričė Grincevičiūtė, Živilė Medekšaitė, Bronius Petrokas, Jonas Šiupienis, Ona Vaisbutienė. Skyriaus valdybos pirmininku išrinktas Antanas Adomaitis. Valdyba išrinko trijų narių prezidiumą: A. Adomaitis - pirmininkas, K. Bankauskas - pirmininko pavaduotojas, Ž. Medekšaitė - sekretorė. Skyriaus revizijos komisija buvo išrinkta šios sudėties: Mykolas Poznanskas - pirmininkas, Valerija Čeikinaitė - pirmininko pavaduotoja, Antanas Busilas - sekretorius.

1944 m. spalio 29 d., sekmadienį, socialinio aprūpinimo komisariato patalpose (Labdarių 7), įvyko LAD Vilniaus skyriaus narių konferencija, buvo išrinkta penkių narių skyriaus valdyba: Jonas Audzevičius, Kostantas Michaleckis, Vladislavas Ščucinskis, Vladislavas Bobrovičius, Liudvikas Matulevičius. Skyriaus pirmininku išrinktas J. Audzevičius. Prezidiumo valdyba nebuvo išsirinkusi. Skyriaus revizijos komisija buvo išrinkta iš trijų narių: Mečys Demontas - pirmininkas, Jonas Markevičius - pirmininko pavaduotojas, Balys Simonavičius - sekretorius.

Aklųjų draugijos kūrėjų branduolį - organizacinį biurą - sudarė jaunimas: A. Jonynas buvo dvidešimt vienerių metų amžiaus, 1944 m. pavasarį baigęs Kauno mokytojų seminariją; devyniolikmetis A. Baltramiejūnas tų pačių metų pavasarį baigęs aklųjų instituto aštuonias klases; dvidešimtmetė Vanda Kulytė, reginti, aklųjų instituto auklėtoja. Į LAD Kauno skyriaus valdybą ir revizijos komisiją išrinkti trys aklųjų instituto pedagogai: neregys muzikos mokytojas A. Adomaitis, regintieji - tuo metu buvęs instituto direktorius A. Busilas ir O. Vaisbutienė. LAD Vilniaus skyriaus valdybos pirmininkas J. Audzevičius buvo primatantis, gerokai vyresnis, mokęsis aklųjų institute, baigęs prekybos kursus, dirbęs aklųjų gaminių parduotuvės vedėju.

Tokia buvo LAD pradžių pradžia, tokie pirmieji jos vadovai.

 

MOKYTOJA BIRUTĖ

Spalio 5 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1934) Birutė-Sodaitytė Tarasevičienė, pedagogė. Ji gimė Butrimonyse, Alytaus rajone. Būdama silpno regėjimo, po karo atvyko mokytis į Kauno aklųjų internatinę mokyklą. Buvo mokytojos Aldonos Stanaitytės įsteigto lėlių teatro ir mokyklos dramos būrelio artistė, dainavo mišriame chore, mokėsi skambinti kanklėmis. 1956 m., baigusi vidurinę mokyklą, išvažiavo į Vilnių, įstojo į universitetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Baigusi universitetą, 1961 - 1963 m. dirbo brailio rašto mokytoja Vilniuje, 1963 - 1975 m. Kauno aklųjų mokyklos, 1975 - 1993 m. Vilniaus aklųjų ir silpnaregių mokyklos žemesniųjų klasių lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Teorinėje-praktinėje konferencijoje (1988) skaitė pranešimą "Rišliosios kalbos ugdymas V - X aklųjų klasėse".

Mirė 2002 m. spalio 19 d. Palaidota Vilniaus stačiatikių Šv. Eufrozinijos parapijos kapinėse, Liepkalnio gatvėje, šalia vyro.

 

TREČIASIS KAUNO AKLŲJŲ INSTITUTO VEDĖJAS

Spalio 19 d. sukanka 100 metų, kai gimė (1904) Petras Maldeikis, pedagogas, žymus visuomenės veikėjas. Jis gimė Bartkūnų kaime, prie Ramygalos, Panevėžio rajone, valstiečių šeimoje. 1933 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą, studijavo humanitarinius mokslus. Nuo 1932 m. gruodžio 16 d. iki 1939 m. rugsėjo 1 d. dirbo Kauno aklųjų instituto vedėju, gyveno instituto patalpose. Prižiūrėjo instituto rūmų statybą (1935 - 1937); jo rūpesčiu buvo suplanuotas instituto sklypas, apželdintas, pasodintas sodas (1938); išplėstos gamybinės dirbtuvės. Buvo užmegzti ryšiai su užsienio aklųjų institutais, į juos buvo važiuojama susipažinti su naujausia tiflopedagogine patirtimi. Maldeikis siekė, kad institutas būtų suvalstybintas ir priklausytų ne pradžios mokyklų departamentui, bet specialinių mokyklų departamentui. P. Maldeikis parengė aklųjų institutui vadovėlių, pagamino reljefinių žemėlapių, schemų ir planų. Rašė ne tik bendrosios pedagogikos klausimais, bet spaudoje paskelbė straipsnių ir apie aklųjų lavinimą. Lietuvos aklųjų biblioteka brailio raštu išleido (1992) jo straipsnių rinkinį "Aklųjų auklėjimo kelias".

Dirbdamas Kauno mokytojų seminarijos direktoriumi, mokytis į seminariją priėmė aklųjų instituto auklėtinį A. Jonyną, kuris ją baigė 1944 m. pavasarį.

1944 m. vasarą P. Maldeikis nuo artėjančios Raudonosios armijos pasitraukė į Austriją, vėliau į Vokietiją, ten dirbo įvairų pedagoginį ir kultūrinį darbą, parašė ir išleido nemažai knygų. Lietuvos kultūros labui daug pasitarnavo 1949 m. persikėlęs į Jungtines Amerikos Valstijas. Mirė 1993 m. lapkričio 11 d. Richardsone, Teksase, palaidotas prie Čikagos Švenčiausiosios Mergelės gimimo bažnyčios Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

 

MINĖTINOS SUKAKTYS

Lapkričio 1 d. sukaks 75 metai, kai gimė (1929) Nijolė Remeikienė, pedagogė.

Lapkričio 3 d. sukaks 60 metų, kai gimė (1944) Stasė Ingaunytė, šaškininkė, sporto meistrė, brailio leidinių redaktorė.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]