PROJEKTAI

GERIAUSIA GARANTIJA - STARTO SĖKMĖ

Šiais metais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS), Neįgaliųjų verslo informacijos centras (NVIC) ir viešoji įstaiga Amatų gildija Vilniuje pradėjo projektą "Žmonių su regėjimo negalia amatininkystės skatinimo plėtra". Projekto dalyvius - NVIC direktorių Antaną Ruginį, keramikos konsultantą ir vieną iš "Amatų gildijos" steigėjų Mindaugą Rutkauską bei pynimo konsultantą Gediminą Lopetą - kalbina "Mūsų žodžio" žurnalistas Alvydas Valenta.

A. V. Ko siekėte šiuo projektu, kas paskatino jo imtis?

A. R. Jeigu pradėsime kiek iš toliau, tai Vilniuje veikė ir keramikos, ir medžio darbų būrelis. Reorganizavus buvusius LASS kultūros namus, o vėliau - laisvalaikio ir užimtumo centrą, amatai kažkur "pasimetė". Reikėjo juos atgaivinti ir prikelti naujam gyvenimui. Bediskutuojant, prie kokios įstaigos ar struktūros jie turėtų glaustis, pasirinktas Neįgaliųjų verslo informacijos centras. Projektas yra trišalis: LASS rūpinasi lėšų telkimu, NVIC - patalpomis, įranga, darbo sąlygų užtikrinimu, "Amatų gildija" - instruktoriais, reikalingomis darbui medžiagomis.

A. V. Projekte dalyvauja regėjimo negalią turintys žmonės?

A. R. Jau pats projekto pavadinimas sako, kad jo dalyviai - regėjimo negalią turintys žmonės. Labai sąlygiškai juos galima būtų suskirstyti į dvi grupes: tai tie, kam amatas - hobis, laisvalaikio praleidimas ir pan., ir tie, kurie ketina amatu domėtis rimčiau, t. y. mėgins savo darbus pardavinėti ir šitaip prisidurti prie pensijos. Galimas dalykas, kad po kiek laiko daliai šių žmonių amatas taps verslu, pragyvenimo šaltiniu. Iškart reikėtų pasakyti, kad tokių žmonių nebus daug: antai darbo biržos duomenimis, iš dešimties, besimokančių amato, realiai dirba kokie trys. Tačiau, kaip jau sakiau, mūsų dėmesio centre - ir amatas, kaip laisvalaikio praleidimo forma, ir amatas, kaip galimybė šiek tiek užsidirbti.

A. V. Kada pradėjote veikti, kokių amatų yra?

A. R. Pirmąsias lėšas gavome praėjusių metų pabaigoje: sutvarkėme patalpas, nupirkome įrangos. Amatų būreliai pradėjo veikti nuo kovo mėnesio. Dabar yra trys grupės: keramikos, pynimo ir medžio darbų. Galvojome ir apie kalvystę, gal geriau derėtų sakyti - šaltkalvystę, bet didelio dėmesio bent jau kol kas iš regėjimo negalios žmonių ji nesulaukė. Tad, jeigu ir turėsime šio amato grupę, tai tik nuo kitų metų.

A. V. Paminėjote kitus metus - ar projektas bus tęsiamas ir 2005-aisiais? Kiek laiko apskritai jis truks?

A. R. Dėl kitų metų jokių finansinių garantijų nėra. Geriausia garantija - starto sėkmė. Kol kas visų trijų organizacijų nuomone, projektas vyksta sėkmingai, todėl galima tikėtis, kad finansavimą jam gausime ir kitąmet.

(Leidžiamės į Neįgaliųjų verslo informacijos centro dirbtuves. Čia keliose, jaukiai sutvarkytose patalpose, tądien dirbo pynėjai ir keramikai.)

M. R. Vadovauju keramikos grupei. Šiuo metu intensyviai gaminame paukščiukus švilpynes, lėkštes. Ruošiamės pardavinėti įvairių švenčių, mugių metu.

A. V. Iškart stačia galva į komerciją?

M. R. Visiškai ne. Nekeliame sau tikslo gaminti ir pardavinėti, tačiau tuos darbus, kuriuos galima, stengsimės parduoti. Vilniuje, Pranciškonų gatvėje, "Amatų gildija" turi savo galeriją - geriausius darbus pardavinėsime joje. Kitus, pavyzdžiui, švilpynes, galės pardavinėti patys žmonės. Po litą ar du - manote, nenupirks?

A. V. Ar daug žmonių domisi keramika?

M. R. Šiuo metu ateina šeši septyni žmonės. Žinant, kad veikiame tik keli mėnesiai, kad buvo tegu ir šalta, bet vis dėlto vasara, manyčiau, susidomėjimas yra. Antra vertus, dabartinėmis sąlygomis daugiau žmonių nelabai galėtume ir priimti. Taigi susidomėjimas ir keramika, ir kitais amatais yra pakankamas.

A. V. Kur ir kaip dirbate?

M. R. Dirbame Neįgaliųjų verslo informacijos centro patalpose Vilniuje, Žemaitės g. 21. Ir mes, ir pynėjai, ir medžio darbų būrelis dirbame dvi dienas per savaitę - skirtingomis dienomis, todėl, jeigu nori, žmogus gali lankyti ir keramikos, ir kurį kitą būrelį.

G. L. Vadovauju pynimo grupei. Mano grupėje taip pat nuolat dirba penki šeši žmonės, bet tikrai manau, kad bus ir daugiau. Žmonės mielai pina, stengiasi išmokti. Labai nori nupinti savo darbelį - parodyti namiškiams, bendradarbiams. Kol kas nesame nupynę, kuo galėtume pasigirti, bet pirmieji rezultatai jau yra. Jeigu viskas seksis taip, kaip sekasi dabar, po mėnesio kito galėsime surengti ir pirmąją parodėlę.

A. V. Ką dažniausiai pinate, kas geriausiai sekasi?

G. L. Žmonės jau nusipynė pirmuosius savo krepšelius. Džiaugiasi. Nupinti visą daiktą nuo pradžios iki pabaigos ne visiems ir ne visada išeina. Dar sunkiau, kad tas daiktas turėtų prekinę išvaizdą, bet žmonės stengiasi. Kad pajustų tikrojo amato skonį, kartais leidžiu pabaigti kurį nors savo paties darbą. Rinka labai dinamiška, todėl, jeigu norėsime savo gaminius parduoti, turėsime nuolat sekti paklausą, pasiūlą, galvoti, ką galėtume pasiūlyti nauja. Keletą dalykėlių esu numatęs, pavyzdžiui, gaminti dovanų įpakavimo krepšelius. Geriausius darbus yra galimybė parduoti "Amatų gildijos" galerijoje.

M. R. "Amatų gildijoje" lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje ketiname surengti pirmąją projekte dalyvaujančių amatininkų darbų parodėlę. Kalėdinėmis dovanomis šie darbai gal dar netaps, bet, metams baigiantis, parodyti šį tą jau galėsime.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]