RENGINIAI

Juozas GRŪDA

ŠVĖKŠNOJE - VIENUOLIKTOJI

Ką reiškė šiais metais birželio mėnesį Lietuvos akliesiems skaičius vienuolika? Taigi birželio 11 dieną, 11 valandą, Švėkšnos bažnyčioje (Šilutės raj.) prasidėjo vienuoliktoji Lietuvos aklųjų maldos diena. Kaip paprastai šią Maldos dieną organizavo Katalikiškasis Prano Daunio fondas. Į renginį suvažiavo maldininkų iš visos Lietuvos.

Šventąsias mišias aukojo net trys kunigai: vietos parapijos klebonas Petras Stukas, Joniškio parapijos klebonas Eduardas Semaška, palydėjęs neregius parapijiečius, ir Lietuvos aklųjų dvasios vadas mons. Juozapas Antanavičius. Mišiose giedojo Lietuvos aklųjų choras "Vilnius".

Sakydamas pamokslą mons. Juozapas Antanavičius pasidžiaugė, kad taip gausiai atvažiavo regėjimo invalidų, jų draugų, giminaičių, palydovų.

Paminėjo, kad šiais metais daug žemaičių sugužėjo, kurių ankstesniais metais pasigesdavome. Be to, žmonės atvyko iš gana tolimų vietovių: Utenos, Alytaus ir kitų didžiųjų miestų. Vien atvykusių iš visos Lietuvos buvo apie 500, o kur dar vietiniai ir artimesnių apylinkių žmonės! Viena gražiausių Lietuvos bažnyčių buvo pilnut pilnutėlė. Miestelio gyventojai kalbėjo, kad taip būna per didžiausius atlaidus. Po mišių po bažnyčios skliautais įspūdingai skambėjo "Vilniaus" choro koncertas - jo didingumą stiprino puiki bažnyčios akustika, o susižavėję klausytojai gausiais plojimais palydėjo vos ne kiekvieną kūrinį, ką paprastai bažnyčioje retai teišgirsi.

Vietos gyventojai po koncerto susižavėję stebėjosi: "Gražiau gal ir danguje angelai negieda".

Vėliau visi dalyviai buvo pakviesti į ekskursiją po Švėkšnos miestelį. Ekskursiją vedė žymiausias šio miestelio kraštotyrininkas, knygos apie Švėkšną autorius mokytojas Petras Čeliauskas. Ekskursijos dalyviai žavėjosi išlikusiu Pletiarių dvaro parku, pastatais, likusiomis skulptūromis. Neregiai ypač domėjosi išlikusiu saulės laikrodžiu, galėjo jį paliesti.

Organizatoriai šių metų Maldos dienai pasirinko Švėkšną neatsitiktinai. Norėta visiems priminti, kad prieš 50 metų šiame nedideliame miestelyje veikė tuometinės Lietuvos aklųjų draugijos gamybinio mokymo kombinatas. Jis buvo įkurtas 1953 m. birželio 1 dieną. Įmonėje dirbo apie 50 žmonių. Buvo gaminama veltinė avalynė, šepečiai, pinti gaminiai, tepaliniai filtrai, dokumentų segtuvai. Įdomus faktas, kad Švėkšnos miestelyje jokios pramonės įmonės daugiau niekada nebuvo. Nors kolektyvas buvo negausus, tačiau veikė keli meno mėgėjų būreliai, buvo aklųjų biblioteka, buvo mokoma brailio rašto. Šioje įmonėje neregiai dirbo iki 1963 m. gruodžio 31 dienos. Vėliau šiame miestelyje liko tik cechas, kuris priklausė Klaipėdos aklųjų įmonei.

Ekskursijos vadovas susirinkusiems parodė patalpas, kuriose buvo įsikūręs kombinatas. Paminėjo, kad šiose patalpose prieš karą buvusi špitolė, kuri priklausė bažnyčiai. Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, patalpos vėl atiteko bažnyčiai. Dabar čia įsikūrusi Švėkšnos seniūnija. Ištvermingiausius ekskursantus mokyt. P. Čeliauskas pakvietė aplankyti Luji Brailio vardu pavadintą gatvę, kuri Lietuvoje ir Pabaltyje - vienintelė. Tuometinė Lietuvos aklųjų draugija šioje gatvėje buvo pastačiusi neregių šeimoms 20 medinių namelių. Tai buvo tarsi neregių mikrorajonas. Iš ekskursantų atsirado keli žmonės, kuriems čia yra tekę gyventi. Tai buvo tarsi ekskursija į praeitį. Dabar gyvenanti Vilniuje Regina Jakimavičienė ieškojo namo, pažymėto 12 numeriu. Ji norėjo pati prisiminti ir vaikams parodyti, kur prabėgo jų vaikystė. Maloniai nustebo radusi gražiai tvarkomą namą, aplinką. Dabartinė namo šeimininkė maloniai sutiko buvusią šio namo gyventoją ir abi pabendravo.

Po ekskursijos dvasiškai sustiprėję ir įgiję naujų įspūdžių žmonės skirstėsi į namus ir pageidavo, kad kitais metais norėtų pabuvoti Šiaurės Lietuvoje.

Organizatoriai stengsis atsižvelgti į pageidavimus. O šįkart nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie padėjo organizuoti šventę Švėkšnoje, ypač klebonui Petrui Stukui ir seniūnui Alfonsui Šepučiui.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]