ŠVIETIMAS IR REABILITACIJA

Henrikas STUKAS

TYLOS IR TAMSOS SPĄSTUOSE


Dideliame, erdviame, saulės nutviekstame kambaryje stovi du vežimėliai. Juose ramiai miega mažyliai. Šiems vaikams mūsų pasaulis dar svetimas - jie nežino, kas yra šviesa ar garsas. Ir niekad nesužinos, nes šie ramiai vežimėliuose miegantys vaikai neturi klausos bei regos - jie kurčneregiai.

Apie šią dvigubą negalią turinčius žmones mažai žinome. Kurčneregiai anksčiau buvo priskiriami nelavinamiems moksleiviams, nepelnytai siejamiems su proto negalia. Šie nelaimėliai dienas leidžia specialiuose pensionuose, geriausiu atveju jais rūpinasi tėvai ar artimieji.

Nuo šių metų kovo pirmos dienos kurčneregiams Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre atidarytas Kurčiųjų neregių ugdymo skyrius. Čia pradėti lavinti kurčneregiai vaikai.

Kurčneregystė būna įgimta ir įgyta, kuria susergama vyresniame amžiuje. Šiame straipsnyje kalbėsime apie įgimtą kurčneregystę. Apie kurčneregius vaikus ir jų ugdymą "Mūsų žodžiui" papasakojo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Kurčiųjų neregių ugdymo skyriaus vedėja Dalia Taurienė.

Kas tie kurčneregiai?

Kurčneregystę sukelia įvairūs klausos ir regos sutrikimai. Kadangi žmogus nei mato, nei girdi, tai ši negalia yra labai sunki. Kurčneregystę gali sukelti visų pirma įgimti daugybiniai sutrikimai, kaip antai: vaisiaus alkoholinis sindromas, per ankstyvas gimimas, narkotikai, AIDS, raudonukė, sifilis, toksoplazmozė, meningitas, encefalitas, galvos traumos ir t.t.

Savaime suprantama, kad naujagimis su tokia negalia tarsi izoliuojamas nuo viso pasaulio, patiria daug sunkumų bendraudamas. Kurčneregio vaiko elgesys, regis, panašus į autisto ar labai protiškai atsilikusio vaiko. Bet iš tikrųjų taip nėra. Tinkamai lavinant, pasiekiama tikrai gerų rezultatų. Kurčneregių specifiniai poreikiai priklauso nuo amžiaus, kurčneregystės tipo ir kilmės. Kurčneregiams netinka ugdymas, skirtas tik akliesiems ar tik kurtiesiems, netinka ir protinę negalią turinčių vaikų ugdymo sistema. Kurčneregių lavinimas bei ugdymas yra savitas, reikalaujantis nuolatinio kontakto. Pasak D.Taurienės: "Pedagogas į kurčneregio pasaulį turi įeiti labai atsargiai. Tai turi būti artimas, gerai pažįstamas asmuo. Tik gerų santykių dėka plėsti kurčneregio pasaulį ir pažintines funkcijas."

Kurčneregiai ir švietimas

Pasaulyje kurčneregiais rūpinamasi jau daugelį metų. Jie lavinami bei ugdomi. Kurčneregių problemomis susidomėta 1960 metais, kai pasaulyje siautėjo raudonukės epidemija. Tais metais gimė daug kurčneregių vaikų. Tuomet ir atsirado nauji kurčneregių vaikų ugdymo metodai bei principai. Jų yra keli. Visų pirma kurčneregį turi ugdyti kuo mažiau žmonių.

Būtinas kuo artimesnis kontaktas, nes kurčneregis vaikas turi labai pasitikėti mokytoju. Pedagogo tikslas - išmokyti kurčneregį pasakyti, ko nori. Svarbus momentas - ir sveiko žmogaus elgesio kopijavimas: kurčneregiai, kaip ir sveiki vaikai, kopijuoja suaugusiuosius.

Lietuvoje kurčneregių ugdymo patirtis dar labai nedidelė. Tokiais vaikais susidomėta tik po nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais. Tiesa, kurčneregiais susirūpino ne patys lietuviai, o skandinavai. Jų iniciatyva buvo įkurtas judėjimas dėl kurčneregių vaikų ugdymo. Skandinavai mūsų ministerijos pareigūnams įrodinėjo, kad kurčneregiai vaikai turi būti ugdomi. Tuo metu Lietuvoje tokie vaikai buvo priskiriami nemokytiniems. Skandinavai savo lėšomis surengė didelę konferenciją, kurioje pasakojo apie kurčneregius vaikus. Praėjus keleriems metams, buvo pradėtas vykdyti bendras norvegų lietuvių projektas. Projekto tikslas - surasti ir užregistruoti Lietuvoje gyvenančius kurčneregius ir jiems padėti.

Manoma, kad Lietuvoje kurčneregystės negalią turi apie šimtas vaikų. Dažnai šie vaikai serga ne tik kurčneregyste, bet turi ir kitų sveikatos sutrikimų. Buvo tiriami šeimų, auginančių kurčneregius, poreikiai. Mėginama tokioms šeimoms padėti. "Šeimoje gimus kurčneregiui vaikui didžiausia problema ta, jog tėvai nesupranta, ko vaikas nori. Jie nemoka skaityti vaiko kūno kalbos. O mažylio kūnelis viską pasako, tik reikia mokėti perskaityti. Štai sveikas vaikutis pakelia koją. Tėvai džiaugiasi balsu. Mažylis užfiksuoja. O kurčneregis nei mato, nei girdi. Kaip jį paskatinti? Lieka vienintelis būdas - paliesti. Neužsiimant ir neskatinant kurčneregiai tampa pasyvūs. Vėliau atsiranda netgi agresija," - pasakojo Dalia Taurienė.

Kai mažylis imamas ant rankų, jis jaučia pedagogą. Dažnai vaikas sodinamas ir ant kelių. Taip mažylis įtraukiamas į ugdomąją veiklą. Kiltų klausimas - kaip kurčneregis vaikas gali prašyti veiklos? Tai individualus pedagogo ir mažylio susitarimas. Pats pedagogas sugalvoja sutartinį ženklą. Tai gali būti kojytės pakėlimas ar plojimas rankutėmis. Jeigu mažylis nėra patenkintas, jis verkia arba rėkia. Tuomet pedagogas ieško nepasitenkinimo priežasties. "Dirbant su kurčneregiais mes turime būti labai kūrybingi ir atidūs, žaisti įvairiausius lavinamuosius žaidimus. Pradedame nuo paties primityviausio. Vėliau žaidimai sudėtingėja. Taip kuriama bendravimo sistema. Vaikai mokomi ir gestų. Gestais jie pasako savo norus," - aiškino D.Taurienė.

Gestų kalbos mokomasi taktiliniu būdu. Pedagogas paima vaiko ranką ir daro tam tikrus gestus. Kurčneregio ranka turi jausti pedagogo gestus.

Kurčneregiai jau ugdomi ir Lietuvoje

Kurčneregių vaikų ugdymo skyrių Lietuvoje buvo galima įkurti daug anksčiau. Deja, iš pradžių buvo pasukta ne tuo keliu. Tai nulėmė kelios priežastys: Lietuvoje nėra geros tokių vaikų testavimo ir vertinimo sistemos, taigi buvo neįmanoma suregistruoti visus kurčneregius vaikus", - aiškino D.Taurienė.

2003 metais į Lietuvą iš JAV atvyko Perkinso mokyklos atstovai, kurie kėlė tikslą ne ieškoti visų kurčneregių vaikų, o dirbti su keliais. Tikimasi, kad vėliau ugdomų kurčneregių savaime padaugės. Šis požiūris buvo priimtinas ne tik Švietimo ir mokslo ministerijai, bet ir šioje srityje dirbantiems pedagogams.

2004 m. kovo 1 dieną švietimo ministro įsakymu LASUC buvo įsteigtas Kurčiųjų neregių ugdymo skyrius. Tikslas - kurčneregių ugdymas pagal individualias programas. Skyriuje teikiamos konsultacijos auginantiems ir ugdantiems kurčneregius vaikus. Ugdomiems vaikams (3-21 m.) stengiamasi sudaryti optimalias sąlygas kuo daugiau laiko individualiai bendrauti su pedagogu. Užsiėmimai filmuojami ir čia pat analizuojami. Ugdymo centre vaikai gyvena visą savaitę. Tėvai juos pasiima tik savaitgaliais. Kol kas skyriuje yra ugdomi keturi kurčneregiai vaikai. Daugiau priimti kurčneregių nėra galimybių. Nėra tinkamų sąlygų: nepritaikyti tualetai, dušai bei vonios. Skyrius įsikūręs antrame aukšte. Būtinas liftas. Greitu laiku jį tikimasi įrengti. Pagaliau, priėmus daugiau vaikų, reikėtų daugiau patalpų. Dabar skyrius glaudžiasi keliuose kambariuose. Yra veiklos, poilsio kambariai ir miegamieji.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, Kurčiųjų neregių ugdymo skyriuje, sukaupta daug metodinės ir vaizdo medžiagos. Skyrius bendradarbiauja su Jungtinių Amerikos Valstijų Perkinso mokykla, Skandinavijos šalių specialistais.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]