LASS LITERATŲ KŪRYBA

Elena BALČIŪTĖ

Idilė

Pasėdėkime ant slenksčio

Kaip senais gerais laikais

Ir išgirsim dainą skambią,

Aidinčią plačiais laukais.

Mes girdėsime pro tamsą -

Girgžda senas šulinys,

Kaime šunys dusliai amsi,

Kala pušyje genys.

O mažytė volungėlė

Prašo verkdama lietaus.

Vakarinės kvepia gėlės,

Krinta rasos iš dangaus.

Žemė

Nors ir sunki žiemos ranka

Speigais paglostė tavo plaukus,

Tu vėlei atgimei daina,

Džiugaus pavasario sulaukus.

Žiedais pasipuošei visa,

Skaidrios rasos lašeliais.

O rytmečio gaivaus šviesa

Nušvito tavo kelias.

Tave prikėlė vyturys

Ir pakvietė gyventi.

Šviesa pabeldė į duris -

Atėjo tavo šventė.

Sodams žydint

Pilko vakaro pavėsy

Sužvarbo rankos ir širdis,

Tau savo džiaugsmą patikėsiu,

Kai soduos obelys pražys.

Nubėgs takeliais mano dienos,

Jas vėjas dulkėmis užneš,

Pražys palaukėj gelsvos pienės,

Bet nebebus manęs.

Norėčiau dirbt, norėčiau žaisti,

Sau vietą žemėje surast,

Norėčiau žiedu išsiskleisti

Ir su saulėlydžiu užgest.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]