LASS LITERATŲ KŪRYBA |
Zenonas KAVALIAUSKAS
|
RODOS, KAD JAU INTEGRUOTI
Kur dvi mūzos susitinka, Dailininkės ir poeto, Publikai, žinau, patinka, Laukia šitokio dueto.
Jei dar tango sudainuoja Ponai Arvydas ir Petras, Tai katučių nestokoja Mūsų ketverto teatras.
Rodos, kad jau integruoti Į visuomenę, gan margą. Galim groti ir dainuoti Savo tautai džiaugsmą, vargą.
Ir visur lyg į paradą Silpnaregis aklą veda, Su daina ir gitara Ir su nuotaika gera.
NEPRISKIRTAS PRIE GERŲ
Sniegurėlės krinta, krinta, Kaip gražu, gražu! O liga manim vis minta, Graužia pamažu.
Vėl Kalėdos, vėl Naujieji, Trys šimtai suvirš dienų. Miršta gal tik išrinktieji, Aš gi tebegyvenu.
Gal kad dar nenusipelnęs Nei dangaus, nei pragarų, Anei Dievas, anei velnias Nepriskyrė prie gerų.
O liga manim vis minta, Metai slegia man pečius, Jeigu mirt dar užginta, Tai rašau eilėraščius.
SAUSIO TILTAI
Toks baltas baltas sausis, Ramunėm, rodos, baltas, Rods, ką tik išsiprausęs, Bet mano kojom šaltas.
Skubu baltaisiais tiltais, Ir sausis daros šiltas. Atrodo, jis užpiltas Aukščiausios rūšies miltais.
Tačiau giliai pusnynuos Nykštukai įsitaisę Saldžiausiu miega miegu Per sausio pūgą baisią.
Kada velniai puotauja, Su raganaitėm dūksta, Kai sninga ne į saują, O, rods, aplinkui rūksta.
Toks baltas sausis, baltas Ramunėm, rodos, baltas, Kad mano kojom šaltas, Ne jis, ne sausis kaltas.
PALAUK, JAUNYSTE!
Palauk, jaunyste, nebespėju Aš su tavim kaip kitados. Nuūžei tu kartu su vėju, Negrįžt prisiekus niekados.
O buvome pasižadėję, Kad nesiskirsime ilgai. Kam iškeitei mane į vėją, Ištarus: "Tu jau pavargai".
Sugrįžk, jaunyste, pasirodyk Tokia kaip fotoalbume. Šunelį prie būdos palodyk, Kur mergužėlė tam kieme.
Sugrįžk, prašau, kad ir be teisių Negrįžt ištarus niekados. Aš tavo nuodėmes atleisiu Ir be komunijos, ir be maldos.
Atleisiu tau, kada Adventas, Kada Kalėdos taip arti, Tai atleidimų metas šventas, Nors nuodėmė karti karti.
|