IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA

Mykolas Poznanskas

Sausio 6 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1924) Mykolas Poznanskas, buvęs ilgametis LAD centro valdybos pirmininkas.

Lankė pradinę mokyklą Panevėžyje. 1937 m. susižeidė ir neteko regėjimo. 1940 m. rudenį atvyko į Kauno aklųjų institutą. 1945 m. pavasarį baigė instituto aštuntą klasę. Įstojo į Kauno suaugusiųjų gimnaziją. 1950 m. baigė mokytojų seminariją. 1971 - 1977 m. neakivaizdžiai studijavo Vilniaus universitete teisę, bet nebaigė.

Nuo 1945 metų aklųjų mokykloje pradėjo dirbti būrelių vadovu, 1950 - 1958 m. - ten pat mokytoju, dėstė matematiką ir istoriją.

M. Poznanskas buvo vienas aktyviausių Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) narių: nuo 1946 m. organizavo knygų perrašinėjimą brailio raštu, buvo aklųjų mokyklos ir LAD Kauno skyriaus laikraščių redaktorius, skyriaus valdybos narys, LAD pirmojo suvažiavimo delegatas; 1949 - 1950 m. dirbo LAD Kauno miesto skyriaus valdybos pirmininku, kiek vėliau - LAD centro valdybos pirmininku, LAD Kauno srities valdybos pirmininku. 1956 m. buvo paskirtas LAD Kauno įmonės direktoriaus pavaduotoju, vėliau iki 1963 m. vasaros dirbo tos pačios įmonės direktoriumi. Nuo 1963 m. rugpjūčio iki 1986 m. pabaigos - LAD centro valdybos pirmininkas. Nuo 1968 m. - LTSR socialinio aprūpinimo ministerijos kolegijos narys. Jam vadovaujant centro valdybai, smarkiai išaugo LAD organizacinė, gamybinė ir kultūrinė veikla, gamybinio ir gyvenamojo ploto statybos.

M. Poznanskas parengė straipsnių periodinei spaudai. LAD leidykla 1983 m. brailio raštu išleido jo knygą "Draugijos darbų baruose". 2002 m. reginčiųjų raštu Lietuvos aklųjų biblioteka išleido jo knygą "Tu mano rūpestis ir skausmas" (sudarytoja Alvyra Liaudanskienė).

1971 m. apdovanotas socialinio aprūpinimo žymūno ženkleliu. LAD devintasis suvažiavimas (1979) jį išrinko Lietuvos aklųjų draugijos garbės nariu. 1982 m. suteiktas Latvijos aklųjų draugijos garbės nario vardas. 1982 m. jam paskirta LAD tiflologijos premija už ilgametę aktyvią organizacinę, gamybinę, kultūrinę bei visuomeninę veiklą ir tiflologinius darbus. 1993 m. suteiktas Baltarusijos aklųjų draugijos garbės nario vardas. 1987 - 1992 m. dirbo Lietuvos aklųjų bibliotekos garso įrašų studijoje tiflologinio garsinio žurnalo redaktoriumi.

1996 m. liepos 2 d. dekretu Lietuvos Respublikos Prezidentas Mindaugo karūnavimo - Valstybės dienos proga už nuopelnus Lietuvai, jos ūkiui, kultūrai, mokslui ir švietimui apdovanojo Mykolą Poznanską - Lietuvos aklųjų draugijos veiklos puoselėtoją - Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino pirmojo laipsnio medaliu.

Aldona Kaulakienė - aklųjų sporto sąjūdžio organizatorė

Sausio 19 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1924) Aldona Šidlauskaitė-Kaulakienė, fizinio lavinimo mokytoja. Ji gimė Kaune, tarnautojų šeimoje. Jos tėvas Mykolas Šidlauskas buvo ilgametis aklųjų mokyklos šepečių amato instruktorius. Nuo pat mažens Aldona bendravo su aklaisiais mokiniais, o būdama gimnazistė jiems skaitydavo knygas. Baigusi Kauno II mergaičių gimnaziją 1945 - 1949 m. studijavo Kauno kūno kultūros institute. Baigusi institutą dirbo fizinio lavinimo mokytoja Kauno antrojoje vidurinėje mokykloje. 1952 - 1975 m. dirbo Kauno aklųjų mokykloje, 1975 - 1983 m. - silpnaregių mokykloje fizinio lavinimo mokytoja. Jai pradėjus dirbti aklųjų mokykloje, pagerėjo fizinio lavinimo pamokos, įsteigtas mokinių lengvosios atletikos būrelis, pradėtos organizuoti sportinės varžybos. Ji išugdė nemažai aklųjų ir silpnaregių sportininkų. Kartu su Aldona Tumiene parengė mokyklos lengvaatlečių komandą pirmosioms tarprespublikinėms varžyboms Gardine (1960). Buvo sporto tarybos prie LAD centro valdybos narė (1961). Aklųjų moksleivių fizinio lavinimo klausimais išspausdino straipsnių periodikoje, knygose, skaitė pranešimus.

Aldona Kaulakienė yra pensininkė. Gyvena Kaune.

Juozas Stankevičius, muzikantas

Sausio 21 d. sukanka 95 metai, kai gimė (1909) Juozas Stankevičius. Jis gimė Škotijoje, Glazgo mieste, angliakasio šeimoje. Apako vaikystėje nuo traumos. Trejus metus mokėsi Glazgo aklųjų institute. 1919 m. Stankevičių šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilkaviškyje.

1928 m. Juozas Stankevičius pradėjo mokytis Kauno aklųjų institute. 1934 m. baigęs bendrojo lavinimo klases ir įgijęs šepečių gamybos amatą, įsidarbino instituto dirbtuvėje darbininku. Būdamas gabus muzikai, grojo mokinių pučiamųjų instrumentų orkestre, vadovautame kapelmeisterio Ričardo Lechavičiaus, skambino fortepijonu, dainavo chore ir vokaliniuose ansambliuose. Kurį laiką net pats vadovavo mokinių chorui.

1941 m. pradžioje J. Stankevičius su šeima persikėlė į Vilnių ir įsidarbino aklųjų įmonėje, įsitraukė į jos visuomeninę veiklą, suorganizavo vyrų vokalinį ansamblį. 1942 metais, sunkių karo sąlygų verčiamas, su visa šeima grįžo į Kauną ir pradėjo dirbti čia įsteigtoje aklųjų įmonėje. Vėliau, jau dirbdamas toje įmonėje po karo, grojo estradiniame ir pučiamųjų instrumentų orkestruose. Turėjo gražų sodrų balsą, yra dainavęs solinių dainų.

LAD suvažiavimuose buvo renkamas centro revizijos komisijos, centro valdybos nariu.

J. Stankevičius buvo ir kompozitorius mėgėjas, jis sukūrė dainų, pjesių fortepijonui, gedulingų maršų pučiamųjų instrumentų orkestrui.

LAD devintasis suvažiavimas (1979) jį išrinko Draugijos garbės nariu. Mirė 1989 m. vasario 10 d. Kaune.

Literatė Angelė Narijauskienė

Sausio 31 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1934) Angelė Juškevičiūtė-Narijauskienė, poetė. Ji gimė Palašmenio kaime (Pakruojo raj.). 1941 m. rudenį ėmė lankyti pradinę mokyklą. Ją baigusi kurį laiką piemenavo. Po ketverių metų stojo mokytis į suaugusių vidurinę mokyklą Pakruojyje. 1952 m. vasario mėn. pradėjo dirbti Pakruojo finansų skyriuje mokesčių sąskaitininke, vėliau - antrąja buhaltere. 1954 m. susirgo tuberkulioziniu meningitu ir nuo komplikacijos neteko regėjimo. 1956 m. mokslą tęsti atvyko į Kauno aklųjų internatinę mokyklą ir buvo priimta į X klasę, greitai išmoko rašyti ir skaityti brailio raštu. Įsijungė į mokyklos gyvenimą. Baigusi vidurinę mokyklą 1959 m. rudenį įsidarbino Kauno aklųjų įmonėje darbininke. Dirbo iki 1992 m. rugpjūčio mėn.

Būdama muzikali ir turėdama gražų balsą, dalyvavo įmonės, vėliau - kultūros namų meno mėgėjų būrelių veikloje. Nemažai koncertavo, mėgo keliauti. Ji buvo ir aktyvi įmonės visuomenininkė. 1983 - 1988 m. jai buvo patikėtos įmonės laikraščio "Vaivorykštė" redaktorės pareigos (tada ji buvo Ambrazevičienė). Daugelį straipsnių laikraščiui rašė pati, gal tai ir buvo pirmieji žingsniai į literatūrą. Apie 1970 metus pradėjo lankyti literatų būrelį prie LAD centrinės respublikinės bibliotekos Kauno filialo. Taip ir "susirgo" poezija. Parašė švelnių lyrinių eilėraščių, pasitaiko ir satyrinių, eiliuoja lengvai, sklandžiai. Lietuvos aklųjų biblioteka 2000 m. išleido jos eilėraščių rinkinį kasetėje "Ilgesio žiedai". Knygoje "Žodžio spalvos" (2002) išspausdintas pluoštas jos eilėraščių.

A. Narijauskienė - pensininkė. Gyvena Kaune.

Minėtinos sukaktys

Vasario 11 d. sukaks 70 metų, kai gimė (1934) Zofija Vida Giedrienė, redaktorė, LAD veikėja. Mirė 1998 m. rugpjūčio 3 d.

Vasario 22 d. sukaks 90 metų, kai gimė (1914) Bronė Mickytė, pedagogė. Mirė 2001 m. gruodžio 22 d.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]