NAUJOS TECHNOLOGIJOS

Vytautas GENDVILAS

KAS TAI YRA MP3?


Štai jau kuris laikas į permainas linkę, naujoves mėgstantys aklieji ir silpnaregiai gali skaityti į kompaktinius diskus įrašytas garsines knygas. Anksčiau į kasetes įrašytas knygas buvo galima skaityti tik specialiai pertvarkytais magnetofonais. Naująsias knygas galime skaityti įvairiausiais kompaktinių diskų grotuvais, kompiuteriais, laikrodžiais, mobiliaisiais telefonais, net fotoaparatais. Tik su viena sąlyga: visi šie prietaisai privalo skaityti MP3 formatu užrašytą informaciją.

Ne vienas pavadinimą MP3 priima kaip dogmą. Jam nerūpi, kas tai yra. Svarbu, kad knygas būtų galima skaityti. Tokie žmonės šio straipsnio gali nebeskaityti ir tiesiog eiti klausytis garsinių knygų. Tačiau norintys sužinoti, kas tas MP3, kada jis atsirado, kokiais prietaisais jį galime skaityti, kaip pasirinkti tai, ko labiausiai reikia, turėtų perskaityti ne tik šį, bet ir kitus straipsnius šia tema, kuriuos artimiausiu laiku numato spausdinti "Mūsų žodis".

Šiek tiek apie ausį

Kad geriau suprastume, kas tai yra MP3, turėtume šiek tiek pakalbėti apie mūsų klausą.

Primityvi garso suvokimo schema tokia. Į ausį patenka garsas. Ausies sraigėje jis sukelia elektros impulsus. Šie klausos nervu patenka į smegenis. Čia garso sukeltas impulsas apdorojamas taip, kad mes suvoktume, ką girdėjome.

Apdorojant gautą informaciją smegenyse garsas yra analizuojamas. Tai vyksta maždaug taip: mes, pavyzdžiui, išgirdome 100 Hz dažnio stiprų garsą, todėl ignoruojame tylesnius 200, 300, 400, 500 Hz dažnio garsus tol, kol girdime tą stiprų 100 Hz dažnio garsą. Ignoruojame visus su pradiniu garsu sutampančius silpnesnius ir pavėlavusius garsus. Ausiai reikia stipraus garso ir jo sukeltų silpnesnių atgarsių.

Žmogaus klausa sutvarkyta taip, kad į smegenis patektų tik dalis į ausies sraigę patenkančios informacijos. Taip yra todėl, kad smegenims reikia šiek tiek laiko gautai informacijai apdoroti. Kitaip tariant, mūsų smegenys nepajėgios užfiksuoti šimtu procentų visų garsų. Jos reaguoja į garsų pasikeitimus. Klausa pasižymi tuo, kad prieš ir po stipraus garso mes negirdime šalia esančių silpnų garsų.

Ši mūsų klausos savybė ir yra išnaudota MP3 formatui sukurti.

Kodėl mums reikia MP3 formato

Lietuvos aklųjų biblioteka, galvodama apie garsinių knygų ateitį, buvo priversta ką nors daryti, nes rinkoje kasetinius magnetofonus keičia kompaktinių diskų grotuvai. Specialistai sako, kad kasetiniai magnetofonai greitai taps tokia pat retenybe kaip ir ritiniai magnetofonai.

Buvo pasirinkti kompaktiniai diskai. Tačiau į vieną kompaktinį diską galima įrašyti 80 minučių kokybiško garso. Vadinasi, vietoj dviejų kasečių garsinės knygos mes turėtume į namus iš bibliotekos parsinešti apie dešimt kompaktinių diskų. O tai pakankamai nepatogu ir gana brangu, todėl buvo nutarta garsines knygas į kompaktinius diskus rašyti MP3 formatu.

MP3 formatas

MP3 - tai vienas iš garso failų suspaudimo būdų. Failą garsinėse knygose mes vadiname skirsniu. MP3 - nekomercinis ir visiems prieinamas garso suspaudimo įrankis.

Viena audio stereo signalo sekundė įrašyta 16 bitų esant 44,1 kHz dažniui (kompaktinės plokštelės garso kokybė) kietajame kompiuterio diske užima 1400 kilobaitų. Viena įrašo minutė užima apie 10,5 MB. Neprarandant pastebimos garso kokybės MP3 šį informacijos kiekį gali sutalpinti į 12 kartų mažesnę apimtį. Taip padaryti įgalina MPEG algoritmas.

MP3 iš įrašo pašalina silpnesnius garsus, kurie dėl mūsų klausos organo netobulumo nepatenka į žmogaus smegenis. Pirmiausia iš įrašo pašalinami tie garso diapazono dažniai, kurių žmogaus ausis negirdi (kokybiškame audioįraše jie yra kaip atsarga tiems, kurie turi ypatingas ausis). Žmogaus smegenys į kokį nors veiksnį (šiuo atveju garsą) reaguoja ribotą laiką. Smegenys "negirdi" silpnesnių garsų prieš ir po stipraus garso. Visa tai taip pat pašalinama iš skaitmeninio garso įrašo. Kitaip tariant, įrašas "suspaudžiamas".

MP3 taip pat išnaudoja ir stereo muzikos įrašymo subtilybes. Stereo efektą gauname garsą įrašydami į du kanalus. Skirtumai tarp kanalų sukuria stereo efektą. Tačiau abiejuose kanaluose yra ir daug tų pačių garsų. MP3 formatas tokius atskirų kanalų garsus užrašo kaip vieną bendrą garsą. Atkuriant muziką, toks signalas transliuojamas į du kanalus ir atkuriamas turėtas garsas.

Tačiau iš tiesų MP3 formatas nėra toks jau paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

MP3 istorija

Prieš 15 metų rastas efektyvus garso suspaudimo būdas tapo ne tik technologine, bet ir kultūrine revoliucija. Tai privertė pramogų verslą keistis. Tie pokyčiai dar nesibaigė.

Ne taip dažnai Europos Sąjungos finansinę paramą gavę moksliniai projektai sukelia revoliuciją, kuri pakeičia dešimčių milijonų žmonių gyvenimo stilių ir sukelia grėsmę didiesiems pramogų koncernams.

Taip atsitiko prieš 15 metų. Tada Fraunhoferio universiteto integruotos elektronikos institutas sukūrė garso suspaudimo formatą ISO-MPEG Audio Layer-3. Šis formatas dabar gerai žinomas MP3 pavadinimu. Jis įgalina be ryškaus kokybės pablogėjimo audio CD kompakte įrašytą muzikinio kūrinio garsinį failą sumažinti apie dvylika kartų.

Jau praėjo dešimt metų nuo išradimo paskelbimo dienos. Tačiau tik 1998 metais Fraunhoferio institutas kelioms firmoms pardavė teisę kurti muzikinių kūrinių užkodavimo ir iškodavimo programas. Tačiau muzikos leidėjai iš karto pajuto grėsmę. Mat atsirado galimybė į vieną kompaktinį diską sutalpinti tai, kas anksčiau tilpdavo į 12 kompaktinių diskų. Kovoje į pagalbą jie pasitelkė armiją teisininkų. Tačiau kovos pradžia nebuvo sėkminga. 1999 metų pradžioje Recording Industry Association of America (RIAA - Amerikos muzikos leidėjų sąjunga) pralaimėjo bylą, kuria siekta uždrausti gaminti MP3 formatą naudojančią techniką. Dar didesnis smūgis RIAA ištiko, kai internete atsirado anoniminio keitimosi muzikiniais kūriniais mada.

Didžiausią grėsmę muzikos leidėjams kėlė internetas. Galimybe keistis skaitmeniniais muzikiniais įrašais pasinaudojo dešimtys milijonų interneto vartotojų. Žodį "napster" žinojo ir nieko bendra su kompiuteriais neturintys žmonės. Viso pasaulio spauda ir televizija žmonėms pasakojo apie bylos prieš šią instituciją eigą. Po kelių mėnesių teismų šią interneto tarnybą, iš kurios buvo galima nemokamai nusikopijuoti gausybę MP3 formatu suspaustos muzikos, teko uždaryti.

Po Napster eilė atėjo ir kitiems peer-to-peer (draugas-draugui) tinklams. Šios teisinės priemonės paskatino labai mažų ir sunkiai fiziškai surandamų tinkliukų kūrimąsi. Anoniminis keitimasis failais ir toliau klesti. Dabar keičiamasi ne tik muzika, bet ir filmais, programomis, nuotraukomis, net elektroninėmis knygomis.

Tačiau muzikos gigantai nesudėjo ginklų. Jie užmezgė ryšius su tomis firmomis, kurios turi kovos su kompiuteriniais piratais patirties. Didieji koncernai daug vilčių sieja su autorių teises ginančių formatų įsigalėjimu. Tačiau sunku tikėtis, kad jiems nusišypsos laimė. Trumpa asmeninių kompiuterių istorija byloja, jog nėra apsaugos, kurios nebūtų galima įveikti.

Daugybė nelegalios už dyką gaunamos produkcijos mėgėjų turi stiprų sąjungininką - elektroninės technikos gamintojus. Dešimtis šimtus tūkstančių kišeninių grotuvų, muzikinių centrų gaminančioms Azijos firmoms visai nerūpi kova su piratais.

Ne visi muzikos gamintojai paskelbė karą MP3 formatui. Mažesnės firmos jau spėjo įvertinti šio formato rinkodaros galimybes. Jau 1999 metų vasario mėnesį nepriklausoma leidybinė firma "Sub Pop" per internetą leido naudotis savo skaitmeniniais muzikos įrašais. Be to, nemažai firmų savo muzikinius įrašus internete platina laikydamosi visų autorinės teisės normų. Dalis firmų interneto svetainėse suteikia galimybę pasinaudoti savo MP3 formato įrašais. Už atitinkamą mokestį leidžiama tais ištekliais naudotis tam tikrą laiką.

Nuo MP3 atsiradimo laikų technika nestovi vietoje. Per paskutinius kelerius metus sukurta nemažai žymiai efektyvesnių garso suspaudimo technologijų. Pavyzdžiui, OGG, MP3-Pro. Tačiau jos nė iš tolo negresia internetinės anarchijos simboliui - MP3. Kišeninių ir automobilinių skaitmeninės muzikos grotuvų antplūdis, stacionarūs DVD grotuvai, irgi galintys atkurti MP3 formatą, byloja apie tai, jog toks audiogarsų užrašymo būdas tapo masinės kultūros dalimi netrumpam laikui.

Šį kartą tiek. Kitame "Mūsų žodžio" numeryje sužinosite, kokį MP3 formatą naudoja Lietuvos aklųjų biblioteka garsinėms knygoms leisti, kokie MP3 parametrai ir kodėl.

 

Jei naudojatės internetu ir mokate anglų kalbą:

Įvairių MP3 formatų kokybiniai palyginimai

http://www.underbit.com/resources/mpeg/audio/compliance/

MP3 formatas

http://www.mp3-tech.org/

Legalūs MP3 failai

www.mp3.com

www.besonic.com

www.listen.com

www.mp3it.com

www.audiohighway.com

www.onlinemusic.com

www.addict.com

www.tribute-entertainment.co.uk

www.ampcast.com

www.vitaminic.com

www.ubl.com

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]