GYVENIMO AKTUALIJOS

Alvydas VALENTA

PRILYGSTANTIS ŽEMĖS DREBĖJIMUI


Laukėme laukėme ir pagaliau sulaukėme - naujojo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projekto! Žinoma, šauktukas pirmojo sakinio pabaigoje gali būti, gali ir nebūti - parašėme jį žaismingumo ir šiokios tokios intrigos dėlei. Negi apie rimtus reikalus visada kalbėsi tik rimtai? Antra vertus, tai, apie ką kalbėsime, pakankamai rimta ir anaiptol nežaisminga.

Rugsėjo 17 dieną Lietuvos invalidų reikalų taryboje pristatytas naujo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projektas. Projektą pristatė ir jį komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) neįgaliųjų socialinės integracijos skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė ir šios ministerijos sekretorė Violeta Murauskaitė. Pradėti tikriausiai reikėtų nuo to, kad naujasis įstatymas neišdygo kaip grybas po lietaus ir nebuvo SADM valdininkų neribotos fantazijos vaisius. Įstatymas parengtas vykdant Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos programą, Neįgaliųjų metų veiksmų planą ir dar bent vieną ar du svarbius vyriausybės dokumentus. Taigi jo atsiradimas buvo lyg ir programuotas: toks ar kitoks anksčiau ar vėliau jis turėjo išvysti dienos šviesą. Galima daug kalbėti apie tai, kodėl reikėjo keisti įstatymą, kodėl ir kaip jis neatitiko dabartinio gyvenimo realijų, tačiau šito nedarysime ir pabandysime griebti jautį už ragų. Kuo skirsis naujasis įstatymas nuo senojo? Vienas svarbiausių skirtumų: keičiami neįgalumo nustatymo principai ir kriterijai. Išvertus į suprantamesnę kalbą - nebelieka tokių invalidumo grupių, kurias "nešiojomės" bene šešis dešimtmečius. Jų vietoje žmogui bus nustatomas neįgalumo faktas, darbingumo laipsnis ir specialieji poreikiai. Su invalidumo grupėmis, atrodo, išnyks ir invalidumo pensijos. Tik nedarykime pernelyg skubotų išvadų: tai nereiškia, kad dėl savo negalios apskritai negausime jokios finansinės pagalbos. Finansinė pagalba įstatyme (apie sumas čia nekalbame) numatyta, tačiau tai nebus invalidumo pensija.

Vaikams iki 18 metų bus nustatomas neįgalumo faktas. Vaikų neįgalumo faktas bus diferencijuojamas pagal negalios sunkumą: sunkus, vidutinis ir lengvas neįgalumo laipsnis. Nustatant neįgalumo faktą bus vertinama ne tik vaiko sveikatos būklė, bet ir jo savarankiškumas, aplinkos sąlygos, šeimos padėtis, būsto būklė. Įstatymo projekte siūloma, kad neįgalumo fakto kriterijus patvirtintų ne tik Sveikatos apsaugos, bet Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ministerijos. Nustačius neįgalumo faktą bus mokama šalpos pensija. Ji turėtų priklausyti nuo neįgalumo fakto laipsnio.

Suaugusiems žmonėms (nuo 18 metų iki pensijos) bus nustatomas darbingumo laipsnis.

Darbingumo laipsnis būtų vertinamas procentais: nuo 0 iki 25 proc. asmuo nedarbingas, nuo 30 iki 55 proc. - dalinai darbingas, nuo 60 iki 100 proc. - darbingas.

Kad neatsitiktų taip, jog 29 proc. surinkęs žmogus dar yra nedarbingas, o 31 proc. - jau dalinai darbingas, minimali "darbingumo skalės" padala - 5 proc. Darbingumo laipsnis bus nustatomas įvertinant sveikatos būklę, galimybes atvykti į darbą, galimybę įsigyti naują profesiją, atlikti darbus, nereikalaujančius jokios profesinės kvalifikacijos jau po to, kai bus panaudotos visos medicininės ir profesinės reabilitacijos priemonės. Naujajame įstatyme ypač akcentuojama profesinės reabilitacijos grandis. Tais atvejais, kai profesinė reabilitacija galima, neįgalus žmogus turės dalyvauti specialioje profesinės reabilitacijos programoje. Dalyvaudamas šioje programoje, jis gaus (iki 180 dienų) profesinės reabilitacijos pašalpą. Tik po to bus nustatomas šio žmogaus darbingumo laipsnis. Užbėgdami šiek tiek į priekį pasakysime, kad profesinės reabilitacijos programa bus taikoma žmonėms, tapusiems neįgaliais jau po 2005 metų.

Darbingumo laipsnis bus nustatomas tik darbingo amžiaus žmonėms. Specialieji poreikiai - ir darbingo, ir pensinio amžiaus žmonėms. Jie turėtų būti nustatomi įvertinant neįgaliam žmogui iškylančias problemas jo buityje, asmeniniame gyvenime, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime. Specialieji poreikiai tenkinami specialios pagalbos priemonėmis, kurios yra kelių rūšių:

a) techninės pagalbos priemonės;

b) finansinės pagalbos priemonės;

c) socialinės paslaugos.

Taigi tai, ką dabar įvardijame kaip invalidumo pensiją, ateityje turėtume gauti kaip vieną iš specialiųjų poreikių sudedamųjų dalių - finansinę pagalbą (apie konkrečias sumas šiuo atveju nekalbame). Įstatymo rengėjai atkreipia dėmesį, kad panašiai yra ir dabar: neįgalus žmogus gauna ir techninės pagalbos priemones, ir finansinę pagalbą, ir socialines paslaugas, tik "specialiųjų poreikių" kategorija visa tai leis susisteminti.

TERMINAI IR NUOSTATOS

Rengėjai Seimui ir Vyriausybei siūlys, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2005 metų.

Tačiau jie atkreipia dėmesį, kad tam reikės parengti ir priimti papildomų teisės aktų, parengti reikalingą metodiką - taigi terminas gali būti ir atidėtas.

Pirmiausia, kaip veikia naujas įstatymas, pajus žmonės, pripažinti neįgaliais po 2005 metų. Įstatyme yra nuostata, kad nedarbingumo laipsnis nebus nustatomas žmonėms, kuriems nesibaigęs invalidumo grupės terminas. Tačiau yra ir kita: iki 2005 m. pabaigos visi dabartiniai neįgalieji (daugiau negu 200 tūkst.) turėtų būti peratestuoti, t. y. jų negalia įvertinta pagal naująjį įstatymą. Kas šį peratestavimą atliks, įstatymo projekte nenurodoma - pasakyta, kad tai darys Vyriausybės įpareigota institucija.

Įstatyme yra dar viena visiems mums labai svarbi nuostata: jis negali pabloginti jau turinčių negalią žmonių gyvenimo kokybės, materialinės padėties. Iš to darytina išvada, kad invalidumo pensijas, kurias gauname, gausime ir ateityje, tik jos kitaip vadinsis. Nuostata gera, tačiau reikia turėti galvoje, kad įstatymo projektas dar turi pereiti Vyriausybės, Seimo ugnį, kad, perėjęs šią ugnį, kai kurių savo "bruožų" jis gali netekti arba įgyti naujų.

Kaip vertina įstatymo projektą neįgaliųjų organizacijų vadovai? Tąsyk Invalidų reikalų taryboje didelių priekaištų įstatymo rengėjams jie neturėjo, nors ir atkreipė dėmesį į keletą abejotinų momentų: darbingumo laipsnio nustatymą, neįgalių žmonių peratestavimą. Visi lyg susitarę prašė vieno dalyko: neskubėti, neforsuoti ir nepridaryti klaidų.

Pabaigoje pateikiame keletą rašytojo, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos garbės prezidento Jono Mačiukevičiaus minčių: "Lyginant su buvusiu įstatymu, šitas pažangesnis. Jaučiama, kad jo kūrėjai studijavo analogiškus Europos įstatymus, bet yra ir neužbaigtų dalykų. Visi neįgalieji turės būti peratestuojami. Čia matau nemažai pavojų. Kaip ši atestacija vyks - juk reikės peratestuoti daugiau negu 200 tūkst. neįgaliųjų. Kas atestaciją vykdys - SODRA, MSEK? MSEK tarp neįgalių žmonių neturi pasitikėjimo. Peratestavimas sudarys žmonėms daug nepatogumų. Negalima atimti iš žmogaus to, ką valstybė kartą jam suteikė. Čia ir žmogaus orumo, ir konstitucijos reikalas. Žinome, kaip valstybei baigėsi su dirbančiais senatvės pensininkais. Įstatyme yra nuostata, kad jis negali pabloginti žmonių gyvenimo kokybės, materialinės jų padėties. Tačiau baiminuosi, kad po svarstymo Vyriausybėje, Seime, ši nuostata gali išnykti."

Panašūs klausimai, reikia manyti, kelia nerimą ne tik Jonui Mačiukevičiui, todėl ir mes žurnalo puslapiuose prie naujojo įstatymo ne kartą dar grįšime.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]