NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

INFORMACINĖ VISUOMENĖ IR NEĮGALIEJI


Būtina visomis jėgomis skatinti modernizavimą, kad jis vyktų nuolat, nes kitu atveju gyvenimas nepasikeis. Einant šiuo keliu per kitus dvejus metus būtina:

- įsteigti 1000 nemokamų viešųjų interneto centrų;

- pasiekti, kad interneto pradmenis įgytų ne mažiau kaip 300 tūkstančių suaugusiųjų;

- nemokamai visiems Lietuvos gyventojams teikti internetu interaktyvius užsienio kalbų ir verslo pradmenų kursus.

Būtina užtikrinti, kad, remiantis ilgalaike valstybės strategija, informacinės visuomenės proveržis, kurį skatiname, taptų ateities žinių ekonomikos ir visuomenės ilgalaikės gerovės pagrindu.

(iš Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso vadovaujamos žinių visuomenės tarybos deklaracijos, 2003 m. rugpjūčio 25 d.)

* * *

Rugpjūčio 26 d. 12 val. Vilniaus Savivaldybės aikštėje Vilniaus jaunimas organizuoja teatralizuotą vaidinimą, kurio metu daugiau nei 100 žmonių iš įvairių jaunimo organizacijų susijungs į žmonių tinklą. Šiuo renginiu jaunimas sieks atkreipti dėmesį į informacijos technologijų ir socialinės atskirties problemas, kurias nagrinės šią savaitę prasidedantis Pasaulio informacijos technologijų forumas "WITFOR - Vilnius 2003". Vilniaus jaunimui rugpjūčio 28 d. 15 val. interneto kavinėje "Despina" organizuojamas seminaras diskusija, kurios tema "Kas yra nuveikta, kad informacinių technologijų ir socialinė atskirtis Lietuvoje būtų sumažinta?"

(iš pranešimo spaudai,2003 m. rugpjūčio 26 d.)

* * *

Mes, Pirmojo pasaulio informacijos ir komunikacijos forumo (WITFOR), kurį, remiant UNESCO, organizavo IFIP (Pasaulio informacijos technologijų forumas) ir rengė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, dalyviai iš 68 šalių, susirinkę Vilniuje, Lietuvoje, 2003 m. rugpjūčio 27-29 dienomis, keliame tokius pagrindinius tikslus.

- Panaikinti pasaulio turtingųjų ir vargingųjų, miesto ir kaimo bendruomenių, vyrų ir moterų bei skirtingų kartų atstovų informacinę atskirtį;

- Užtikrinti žodžio laisvę, puoselėjamą visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnyje ir kituose tokio pobūdžio aktuose;

- Sumažinti skurdą pasitelkus švietimą bei informacijos ir komunikacijos technologijas;

- Palengvinti atskirtųjų visuomenės sluoksnių socialinę integraciją;

- Gerbti kalbų ir kultūrų įvairovę;

- Skatinti viešųjų duomenų bazių kūrimą, saugant intelektinės nuosavybės teises;

- Padėti paprastų žmonių bendruomenėms įveikti neraštingumą;

- Propaguoti e. valdžios ir e. demokratijos iniciatyvas;

- Gerinti gyvenimo kokybę diegiant veiksmingas sveikatos priežiūros sistemas;

- Saugoti aplinką vietos ir pasauliniu mastu ateities kartoms.

(iš pasaulio informacijos technologijų forumo Vilniaus deklaracijos)

Visi cituotieji dokumentai, jeigu pranešimą spaudai laikysime dokumentu, pasirodė beveik vienu metu - rugpjūčio pabaigoje. Visi jie kalba apie vieną ir tą patį dalyką: informacines technologijas, informacinės visuomenės proveržį ir... dėl šių technologijų kylantį socialinės atskirties pavojų. Atrodo, dėl šito pavojaus rimtai susirūpinęs net jaunimas, kuris dažniausiai dėl nieko pernelyg nesirūpina ir kuriam visos jūros paprastai būna iki kelių.

Kaip atrodo šiame informacinių technologijų šėlsme neįgalūs žmonės, konkrečiai - aklieji ir silpnaregiai? Ar gresia jiems socialinė atskirtis ir kas yra daroma, kad jos išvengtų?

Nei LR Prezidento R. Pakso vadovaujamos Žinių tarybos deklaracijoje, nei informacinių technologijų forumo "WITFOR - Vilnius 2003" deklaracijoje apie neįgalius žmones ir dėl informacinių technologijų jiems kylančias problemas tiesiogiai nekalbama. Tačiau negalime nepripažinti: šiuose, o taip pat ir daugelyje kitų su informacinės visuomenės proveržiu susijusių dokumentų, nuolat akcentuojama socialinės (informacinės) atskirties grėsmė; raginama sudaryti lygias galimybes visiems valstybės piliečiams - vadinasi, ir neįgaliems - informacinėmis technologijomis naudotis.

KĄ SAKO POLITIKAI?

Viskas prasideda nuo politikos ir nuo politikų - jie duoda toną! Rugsėjo 17 dieną vyko LR Seimo informacinės visuomenės plėtros komiteto posėdis. Jame svarstytos dėl informacinių technologijų neįgaliems žmonėms kylančios problemos. Jas komiteto nariams pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Violeta Murauskaitė ir Lietuvos invalidų reikalų tarybos sekretoriato vadovė Genovaitė Paliušienė. Svarbiausia problema, kaip sakė G. Paliušienė, neįgaliesiems trūksta pačios kompiuterinės įrangos, nekalbant jau apie specialias programas ir specialią įrangą. Neįgaliesiems iki šiol beveik neprieinamas internetas, pigiausias mokestis - apie 50 Lt per mėnesį. "Kas iš to, kad pritaikysime interneto svetaines, - klausė G.Paliušienė, - jeigu pats internetas neįgaliesiems bus neprieinamas?" SADM jau kreipėsi į AB "Lietuvos telekomas" prašydama, kad neįgaliems žmonėms būtų suteikta interneto lengvata. "Lietuvos telekomo" vadovai į šį prašymą pažiūrėjo geranoriškai ir SADM paprašė tikslesnių duomenų, kiek neįgaliųjų turi galimybę naudotis internetu. Rugsėjo mėn. kaip tik ir vyko ši apklausa.

Neįgaliems žmonėms iki šiol nepritaikytos bibliotekos: į jas negalima įvažiuoti sėdint vežimėlyje, jų turima informacija negali pasinaudoti neregiai. Iki šiol Lietuvoje nėra taisyklių, kaip turi atrodyti už valstybės pinigus išleidžiami elektroniniai leidiniai - žodynai, enciklopedijos, kitos interaktyvios knygos, todėl beveik visomis jomis negali naudotis aklieji.

Politikai geranoriškai priėmė posėdyje išsakytas mintis. Anot komiteto pirmininko pavaduotojo Gintauto Babravičiaus: "Įstatymiškai įteisinta, kad prie visuomeninio naudojimo pastatų yra įvažiavimai vežimėliams. Lygiai taip pat galima įteisinti, kad visi elektroniniai leidiniai būtų išleidžiami taip, jog jais galėtų naudotis ir neįgalieji. Žiūrint iš technologinės pusės, tai visai nesunku, finansiškai - irgi nebūtų didelių sąnaudų. Lygiai taip pat būtų galima įteisinti įstatymiškai, kad šalies bibliotekose neįgaliems žmonėms būtų įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos. LR Seimo informacinės visuomenės plėtros komitetas galėtų siūlyti, kad neįgaliesiems, besinaudojantiems internetu, būtų teikiamos kompensacijos. Atsižvelgiant į kitų valstybių praktiką ar patirtį, šiems žmonėms galėtų būti suteikiamos nuolaidos ar kompensacijos įsigyjant kompiuterinę įrangą, specialiąją kompiuterinę techniką. Tačiau iniciatyvą turėtų rodyti patys neįgalieji, jų visuomeninės organizacijos."

Štai čia turėtume šiek tiek stabtelėti ir savęs paklausti: lauksime, kol visi neįgalieji apsispręs ir nutars, ko jiems reikia, o gal siūlysime patys? Juo labiau, kad specialioji kompiuterinė įranga, specialios programos dažniausiai būna reikalingos regėjimo negalią turintiems žmonėms.

G. Babravičius komiteto narių ir svečių dėmesį atkreipė į nuotolinio darbo galimybes: Skandinavijos šalyse šitaip dirba jau apie 20 proc. žmonių. Informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis vis labiau naudojasi ir visiškai sveiki žmonės, neįgaliesiems jos turėtų būti dar patrauklesnės.

Analogiškas informacinės visuomenės plėtros komitetas įkurtas ir prie LR Vyriausybės. Jo atstovas Kęstutis Andrijauskas informavo, kad šiuo metu neįgaliųjų poreikiams yra pritaikomos aštuonios interneto svetainės: Seimo, Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijų, Valstybinės ligonių kasos, Lietuvos invalidų reikalų tarybos, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos. Tai būtų pavyzdinės svetainės, į kurias turėtų orientuotis ir kitų svetainių kūrėjai. Jau priimtas Vyriausybės nutarimas, pagal kurį visos valstybės institucijos iki 2004 m. liepos 1 d. turi savo interneto svetaines pertvarkyti taip, kad jomis naudotis galėtų ir neįgalūs žmonės. Tačiau, kaip pastebėjo K.Andrijauskas, šis nutarimas galioja tik valstybės institucijoms ir įstaigoms. Reikia, kad nutarimas įgytų įstatymo galią, tada jis būtų privalomas ir privačioms struktūroms. Kalbėdamas apie artimiausius darbus K.Andrijauskas sakė, kad per 2004 metus komitetas, kuriame jis dirba, turės parengti elektroninių mokymo priemonių formato standartą. Tai reiškia, kad elektroninės mokymo priemonės bus prieinamos ir neįgaliesiems.

SPRENDIMŲ IEŠKO VISI

Rugsėjo mėn. neįgaliųjų vietą informacinėje visuomenėje aiškinosi ne tik LR Seimo informacinės visuomenės plėtros komitetas. Rugsėjo 10-12 d. Bratislavoje (Slovakija) vyko konferencija "Elektroninės informacijos prieinamumas žmonėms su negalia". Konferenciją organizavo Slovakijos vyriausybė, Slovakijos aklųjų sąjunga ir projekto EENAT (technologijų plėtotė Rytų Europos šalims) partneriai. Konferencijoje dalyvavo atstovai iš dvidešimties Europos valstybių. Lietuvai joje atstovavo kompiuterinės technikos specialistai Vitas Purlys bei Sergejus Mechas, neregys Karolis Verbliugevičius ir (tai ypač sveikintina!) Valstybinio informacinių technologijų instituto specialistė Evelina Jasiulevičiūtė. Bene pirmą kartą valstybinės institucijos, užsiimančios informacinių technologijų diegimu, atstovė galėjo realiai pamatyti, kas pasaulyje daroma, kad šios technologijos būtų priartintos prie neįgalaus žmogaus. Konferencijoje didžiausias dėmesys skirtas interneto, interaktyvių elektroninių knygų prieinamumui. Akcentuota, kad viešai skelbiama elektroninė informacija žmonėms, turintiems regėjimo negalią, turėtų būti prieinama lygiai taip pat kaip ir visiems kitiems valstybės piliečiams. Ši nuostata turėtų būti įteisinta įstatymiškai. Tačiau informacinės technologijos - tai ne tik kompiuteriai, bet ir elektroniniai pinigai, bankomatai, mobilieji telefonai. Ispanijos atstovai demonstravo akliesiems pritaikytus mobiliuosius telefonus. Beje, ispanai nemano, kad akliesiems reikia kurti specialius telefonus, nors pasaulyje tokių bandymų jau esama. Tai standartiniai telefonai, tik papildyti naujomis mikroschemomis ir naujomis programomis. Lietuvos atstovas Sergejus Mechas konferencijoje pristatė savo sukurtą tiflografikos spausdinimo programą: piešiniai akliesiems spausdinami naudojant personalinį kompiuterį ir brailio spausdintuvą.

Bet grįžkime vėl į Lietuvą. Rugsėjo 19 d. posėdžiavo LASS centro tarybos jaunimo reikalų komisija. Jaunimui, ypač besimokančiam, iškyla daug problemų, tačiau kur buvusi, kur nebuvusi, kalba vis sukosi apie informacines technologijas. Komisijos pirmininkas Egidijus Biknevičius sakėsi pats ėjęs į Nacionalinę M. Mažvydo biblioteką ir įrodinėjęs, kad joje reikia bent vienos akliesiems pritaikytos kompiuterizuotos darbo vietos. Deja, jo pastangos rezultatų neatnešė. Reikia manyti, kad ir neatneš, kol... nebus įstatymo, kad visa viešai skelbiama informacija turi būti prieinama ir akliesiems. Taigi grįžtame prie to, nuo ko pradėjome: reikalingi politikų sprendimai. Ką čia galime mes kaip visuomeninė organizacija? Naujų įstatymų tikrai nepriimsime, bet katalizatoriumi būti galime. Būti aktyvesniems ginant savo žmonių reikalus, neįgaliųjų organizacijas kvietė ir politikai, Seimo, Vyriausybės informacinių technologijų strategai.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]