ŠVIETIMAS IR REABILITACIJA

Ginta PETRAUSKIENĖ

MASAŽUOTOJAI PAMIRŠTA NEGALIĄ

Prieš keletą metų į LASS Šiaulių miesto ir rajono organizaciją įstojo keletas jaunesnio amžiaus žmonių, kuriems regėjimo negalia atėmė galimybę dirbti pagal įgytas profesijas. Visi jie buvo bedarbiai. Po individualių pokalbių, kaip toliau gyventi ir įveikti negalią, organizavome individualią ir grupinę pagalbą. Teko aiškinti, jog nei vairuotojais, nei statybininkais dirbti jie nebegalės. Tada pasakiau, kad jiems visų pirma reikia įsigyti specialybę ir užsidirbti patiems duoną, o ne laukti pašalpos.

Džiaugiausi, kai visi keturi žmonės įstojo į Šiaulių aukštesniąją medicinos mokyklą mokytis masažuotojo specialybės. Jie mokėsi labai gerai. Juos gyrė dėstytojai, Gintaras Šimkus buvo kurso seniūnas, kiti trys buvo aktyvūs sportininkai. Studentai džiaugėsi LASS mokama skaitovo pašalpa, skirtais diktofonais bei kitomis tiflopriemonėmis. Turėjau galimybę iš parengto projekto lėšų visiems padovanoti skaitmeninius aparatus kraujo spaudimui matuoti.

Mokydamiesi silpnaregiai studentai keitėsi, ėmė daugiau pasitikėti savimi, bet vis nesiliaudavo domėjęsi, kur dirbs. Labai norėjau juos visus įdarbinti ir aš. Teko daug bendrauti su Šiaulių miesto savivaldybės darbuotojais, Šiaulių darbo birža bei daugeliu Šiaulių miesto įstaigų ir organizacijų vadovais. Nemažai teko nusivilti, nes niekam silpnaregių masažuotojų nereikėjo, nors Šiaulių darbo birža sutiko 2,5 metų mokėti atlyginimą masažuotojams. Kreipiausi į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narį Edvardą Žakarį, kurio iniciatyva Šiaulių miesto savivaldybės administratorius Justinas Sartauskas suorganizavo Šiaulių miesto medicinos įstaigų vadovų pasitarimą, kuriame turėjome galimybę paaiškinti, jog norime įdarbinti jaunus žmones su regėjimo negalia, įgijusius masažuotojo profesiją. Tačiau ir po šio pasitarimo niekas nepasikeitė, tik pamatėme vadovų abejingus veidus bei nenorą nieko daryti ar padėti. Vadovų nuomone, masažuotojų jiems netrūksta, jų nesudomino net darbo biržos mokami pinigai. Teko ieškoti individualiai ir tik Edvardo Žakario dėka šie keturi žmonės šiandien sėkmingai dirba masažuotojais įvairiose Šiaulių miesto įstaigose.

Marytė Rastokienė sako, kad masažuotojo darbas - sunkus, reikia daug fizinių jėgų. Nors labai spyriojosi mokytis, bet dabar džiaugiasi, kad buvo, kas priverčia. Moteris sako, kad jos gyvenimas labai pasikeitė. Pasikeitė net charakteris, kai apsisprendė mokytis masažuotojos specialybės ir pradėjo dirbti. Ji džiaugiasi, kai po masažo klientai išeina patenkinti.

Darius Račys sako, jog įgijęs masažuotojo specialybę pasijuto žmogumi - reikalingu, sugebančiu ir išmanančiu. Darius Račys - pats jauniausias ir pats nekalbiausias grupės masažuotojas. Darbą prieš pusę metų gavo Dainų poliklinikoje. Per dieną masažuoja po 18 pacientų.

Dariui gydytojai nerekomenduoja didelio fizinio krūvio, bet jis negali atsisakyti treniruočių sporto salėje.

- Jeigu vykdyčiau gydytojų nurodymus, teliktų gulėti lovoje ir valgyti, - šypsojosi Darius.

Masažuotojas Gintaras Šimkus sako, kad nelengva užsirekomenduoti, tapti geru specialistu. Dabar, po pusės metų savarankiško darbo, Gintarui džiaugdamiesi dėkoja už sveikatą vis daugiau pacientų. Gintaras Šimkus - privataus Šeimos centro Šiauliuose masažuotojas. Iki 34 metų vyras dirbo statybose - dažė namų fasadus.

- Daugybė Šiaulių daugiabučių mano dažyti, - sakė Gintaras. - Įgimta akių liga vis labiau progresavo. Dirbau, kol galėjau, kol buvo įmanoma. Tačiau darbas aukštai tapo per daug pavojingas, pradėjau vis silpniau matyti, vienas neatsargus žingsnis ir galėjau nukristi, - pasakojo Gintaras.

Jo liga reta ir kol kas nepagydoma.

- Ilgai spyriojausi, kol apsisprendžiau mokytis masažuotojo specialybės: aš - statybininkas, o čia reikalai su žmogaus sveikata, su medicina, - prisimena Gintaras.

Prieš ketverius metus vyras tapo Šiaulių aukštesniosios medicinos mokyklos moksleiviu.

Nebuvo lengva krimsti anatomiją, kitus medicinos dalykus.

Pirmąjį pacientą prisiminęs Gintaras dabar juokiasi, nors tada masažuotoją iš baimės krėtė šiurpas.

Pirmoji rimta Gintaro praktika - Šiaulių reabilitacijos centre. Pacientui ištinęs sąnarys, skauda vos prisilietus - ką jau kalbėti apie masažą.

- Abu bijojome: pacientas skausmo, aš - kad ko nors blogai nepadaryčiau.

Gintaras prisiminė nusibraukęs išgąsčio prakaitą nubėgo konsultuotis su patyrusiais masažuotojais.

- Maždaug po trijų seansų abu su pacientu šypsojomės. Jau nebežinojau, kurią koją masažuoti, nes jokio tinimo nebeliko, - prisimena Gintaras.

Dabar dėkingų pacientų vis daugėja. Gintaras sakė, kad masažuotojo darbas - nė kiek ne lengvesnis nei statybininko: reikia daug fizinės jėgos. Nemažai masažuotojų skundžiasi sąnarių ir raumenų skausmais.

Jeigu Gintarui pavyktų po kelerių metų atidaryti nuosavą masažo kabinetą - pats pasidarytų remontą. Tačiau vyras kol kas abejoja tokia perspektyva, nebent pasikeistų įstatymai ir žmonių požiūris į masažą.

- Kol kas nedaug žmonių supranta, kad masažas - pats sveikiausias būdas gydytis. Bėga į vaistinę, geria tabletes, nuo kurių laikinai nebeskauda, o dvi trys kitos ligos prisideda, - sako Gintaras.

Šiaulietis Mindaugas Drufas sako, kad jam labai keista, jog tapo masažuotoju. Kol buvo sveikas, būtų tik pasijuokęs iš tokio pasiūlymo. Dabar vyras rado savo kelią ir gydo žmones. Mindaugas Drufas masažuotoju dirba "Senojo bokšto" klinikoje. Akių liga prieš kelerius metus pakeitė vyriškio gyvenimą. Mokėjęs ir dirbęs įvairius darbus - vairuotojo, statybininko, prekiautojo - niekada net negalėjo pamanyti, kad liga privers jį keisti specialybę. Į mokslus prieš ketverius metus kibo labai rimtai ir su dideliu užsidegimu.

- Kad taip vidurinėje gerai būčiau mokęsis, - juokėsi Mindaugas.

Darbą susirasti gavus masažuotojo diplomą buvo daug sunkiau, nei mokytis. Mindaugas bandė paslaugas siūlyti laikraščių skelbimuose - per kelis mėnesius atsirado tik vienas klientas. Grožio salonuose reikia tik kosmetinio masažo. Darbą pasiūlė "Senojo bokšto" klinikos vadovas V. Svalbonas. Mindaugas gavo licenciją, gerai vertinamas pacientų.

- Kol įgysiu daugiau įgūdžių, turės praeiti laiko. Bet jau dabar žinau, kad mokysiuos toliau. Klasikinis masažas - tik pradžia, mokysiuos manualinio, taškinio ir kitokių. Privalau ir noriu tobulėti, - sakė Mindaugas.

Esame labai dėkingi Edvardui Žakariui ir darbdaviams, kurie sutiko įdarbinti žmones su regėjimo negalia.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]