KAIP PELNOMĖS DUONĄ

Henrikas STUKAS

SU ŠLUOTA RANKOSE


Kol kas nėra įprasto miesto gausmo, tik už lango girdėti monotoniškas brūženimas. Tai kiemsargis, kuris paprastai keliasi anksčiau, nes turi vos kelias valandas, kad galėtų sutvarkyti kiemus, gatves, aikštes, parkus.

Nė neįtartum, kad šį sunkų ir atidos reikalaujantį darbą galėtų dirbti regėjimo negalią turintis žmogus. Silpnaregė, trečiąją invalidumo grupę turinti Janina RACKEVIČIENĖ - viena iš daugelio Vilniaus miestą švarinančių kiemsargių. Sostinės gatves bei kiemus ji valo jau trečią dešimtmetį.

Vargo užgrūdinta

Janina gimė ir augo Kotkiškių kaime, Šalčininkų rajone. Nuo pat gimimo ji - trumparegė. Mergaitė baigė tik keturias pradinės mokyklos klases. Toliau mokytis nebuvo sąlygų. Reikėjo padėti mamai. Šeima gyveno labai vargingai, nuolat trūko duonos. Janina, norėdama pagelbėti, jau dešimties metų savarankiškai užsidirbo duonos kąsnį. Iš pradžių ganė kaimynų gyvulius. Už tai gaudavo kelis rublius bei pavalgyti. Ganyti nebuvo lengva. Tekdavo šalti, mirkti lietuje. Trumparegei nuolat reikėjo būti akylai. Kitiems piemenukams buvo lengviau - jų akys šviesios. Janina neatsitraukdavo nuo karvių bandos, nuolat eidavo ratu skaičiuodama gyvulius. Mergaitė baiminosi, kad nepaklusni žaloji neatsiskirtų nuo bandos.

Ruduo kaime - pats darbymetis. Mergaitė kaimynams padėdavo nuimti derlių: kasdavo bulves, raudavo runkelius, skindavo obuolius. Laiko atsikvėpti neturėjo. "Pokario metai buvo labai sunkūs. Gyvenome vargingai. Dažnai neturėdavome ko į burną įdėti. Mama mudvi su sese augino viena. Tėvas po karo išvažiavo gyventi į Lenkiją. Tiesa, 1952 metais jis trumpam buvo sugrįžęs. Norėjo mane išsivežti. Mama nesutiko. Taip ir likau čia vargo vargti," - prisiminė J.Rackevičienė.

Janina 1961 metais, gavusi pasą, nedvejodama išvažiavo iš kaimo - tiesa, ne į miestą, o į Rudaminos kolūkį. Po pusmečio persikėlė į Buivydiškių tarybinį ūkį, kuriame įsidarbino melžėja. Čia įsikūrė ilgam, čia ir butą gavo. Dirbti melžėja trumparegei buvo sunku. Karves melžti reikėdavo tris kartus per dieną. Tekdavo keltis naktimis. Todėl moteris nusprendė įsidarbinti Vilniuje. Manė, kad gamyklose darbas lengvesnis ir atlyginimas didesnis. Janina įsidarbino "Spindulio" gamykloje, vėliau - "Radijo komponentų", pieno, mėsos kombinatuose. Moteris pasakojo: "Darbo nebijojau. Kaimas buvo užgrūdinęs. Dirbti nebuvo sunku, tačiau gerai dirbti trukdė regėjimas. "Jauna buvau, kvaila. Gėdinausi savo negalios. Mėginau ją slėpti. Vengiau gydytojų, akinių. Anuomet retai gatvėje išvysdavai žmogų, ypač panelę ar jauną moterį, nešiojančią akinius. Bijojau sulaukti bendradarbių, draugių bei praeivių patyčių. Taip ir vargau".

1968 metais Janina ištekėjo. Po metų gimė sūnus. Per motinystės atostogas moteris nesėdėjo be darbo. Ji išmoko siūti. Dažniausiai siūdavo vakarais, naktimis. Apšvietimas būdavo prastas. Kaip pati juokavo, "siuvo nosimi." Toks darbas nualino ir taip silpnas akis. Regėjimas pamažu pradėjo silpti. Jis dar labiau nusilpo susilaukus antro sūnaus. Tik 32 metų Janina peržengė okulisto kabineto slenkstį. Oftalmologas, ištyręs akis, liepė nešioti akinius. Akinių stiklai buvo labai stori: -14, -16 dioptrijų. Janina dėl pablogėjusio regėjimo negalėjo dirbti gamykloje. Teko ieškotis naujo darbo.

Profesija - kiemsargė

J. Rackevičienė, netekusi darbo, nesielvartavo. Sovietmečiu įsidarbinti nebuvo sunku. 1976 metais ji įsidarbino vienoje iš Vilniaus namų valdybų kiemsarge valytoja.

Kiemsargių darbas - ne iš lengviausių, nes prasideda penktą valandą ryto. Vilniaus savivaldybės nutarimu centrinės miesto gatvės turi būti sutvarkytos iki septintos valandos ryto. Pagrindinis darbas vasarą - rinkti šiukšles, šluoti kiemus bei gatves. Rudenį - lapų grėbimas, žiemą - sniego valymas, šaligatvių barstymas smėliu. Kiemsargiams per šventes reikia kelti ir vėliavas. O mokamas jiems tik minimalus darbo užmokestis.

Kiekvienas kiemsargis turi savo valymo plotą. Darbą tikrina seniūnijos, kartais miesto savivaldybės atstovai. Anksčiau kiemsargiai buvo ir valytojai. Jie privalėdavo plauti ir namų laiptines. Dabar šito daryti nereikia.

Janina pasakojo: "Įsidarbinau kiemsarge valytoja. Iš pradžių dirbti buvo nelengva. Kelerius metus dirbau tik valytoja. Gavusi neterminuotą invalidumo grupę perėjau dirbti kiemsarge."

Šiuo metu Janina dirba Naujamiesčio seniūnijoje. Jai priklauso 8 namų kiemai Kaštonų, Vasario 16-osios, Šermukšnių ir Jakšto gatvėse. Tai visas namų kvartalas. Už vieno kiemo valymą mokami tik keli litai. Deja, kiemas kiemui nelygus. Vienuose kiemuose - vos vienas įėjimas. Aplinka sutvarkyta. Tokiuose kiemuose darbo nedaug. Janinai nepasisekė - jos prižiūrimuose kiemuose daug laiptinių. Štai Jakšto gatvėje 13 numeriu pažymėtame name - keturios laiptinės. Kieme - 12 kaštonų. Kiekvieną dieną tenka šluoti, nes byra kaštonų žiedai, vėliau - vaisiai, lapai.

Kiemsargei pavojingiausia šluoti gatves. Ir ankstyvą rytą nemažai lengvųjų automobilių.Tenka būti atidžiai. "Man sunkiausia dirbti per šventes. Štai šventėme Jonines, Mindaugo karūnavimo 750-metį. Po švenčių atvažiavusi į darbą nustėrstu. Kiemai bei gatvės tampa šiukšlynais, namų arkos - nemokamais tualetais. Kartais netgi nežinai, ko griebtis. Tokiomis dienomis neskaičiuoji darbo valandų. Valai tol, kol kiemai, gatvės vėl tampa švarūs. Dar viena blogybė ta, kad per šventes kiemsargiai privalo iškelti valstybines vėliavas. Jeigu valstybinės šventės diena - sekmadienis, vis tiek turi būti darbe. O pirmadienį vėl imi šluotą į rankas. Darbdaviai už šventines dienas mokėti nenori," - pasakojo kiemsargė.

Janinos darbe pasitaiko visko. Ji puikiai pažįsta visus namų gyventojus. Kartais, turėdama laisvą minutę, pasikalba. Retkarčiais sulaukia ir priekaištų. Būna atvejų, kai dirglūs ar nepailsėję namo gyventojai, ankstyvą rytmetį išgirdę šluotos čežėjimą, atidarę langus išplūsta kiemsargę.

Janina kiemsargės darbo nesigėdija. Už gerą darbą turi ne vieną padėkos raštą, ne kartą gavo premijų. Netgi yra patekusi tarp geriausių Vilniaus kiemsargių.

Janinai iki pensijos liko vos keli mėnesiai, tačiau ji nebijo prarasti kiemsargės darbo. Kai laisva, užsiima kita širdžiai miela veikla.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]