NAUJOS KNYGOS

Vaclovas AREIMA

GAL

Gal yra pasaulis kitas,

Gal kitaip jis sutvarkytas,

Bet kol čia gyvens žmogus,

Niekados kitaip nebus.

Čia jie pjausis, čia jie riesis,

Pasirieję vėl mylėsis,

Degins, griaus ir vėl statys,

Jei ne Jonas, tai Stasys.

Ir ateitimi šviesiausia

Jie visi tikės švenčiausiai.

Kartų kartos padės šaukštus,

Tokiai aušrai neišaušus,

Nes kol čia gyvens žmogus,

Kaip jau buvo, taip ir bus.

NEPAGEIDAUTINA SANTUOKA

Dar pamenu kaip šviesos dega,

Kurias regėdamas mačiau,

Bet surietė tamsa į ragą,

Nors jos ateiti neprašiau.

Bet ji atėjo juodu rūbu

Nuo žemės ligi pat dangaus.

Dama be liemenio ir klubų,

Ir net be balso malonaus.

Tokia tamsi, lygi paklodė

Virš mano kūno ištempta.

Joje žvaigždutės pasirodo,

Kai stulpą paliečiu kakta.

Žinau - už jos pasaulis švyti

Ir saulė juokias danguje,

Bet visa tai - ne tau, brolyti,

Jeigu susituokei su ja.

KIEKVIENAM SAVO

Jei nebūsi koks veikėjas,

Nepateksi į muziejų.

Po mirties už kuklų triūsą,

Ten tu pagerbtas nebūsi.

Bet nepykite mažieji -

Kurgi rasi tiek muziejų!

Net ir tiems pritrūksta litų,

Kad kaip nors išsilaikytų.

Bet juk kapinės, brangieji,

Irgi tam tikri muziejai.

Ir kol kas, kiek aš žinau,

Yra lankomos dažniau.

O į jas vis vien pakliūsi,

Jeigu net garsus nebūsi. -

Niekas tau, brolau, neleis

Blogą kvapą žemėj skleist.

KUR LEKIA LIETUVIAI

Ko mes nuogutėliai

Į Europą skubam?

Ogi parsitempti

Padėvėtų rūbų.

Parsistumt tėvynėn

Mašinėlę seną,

Kuri savo amžių

Ten jau atgyveno.

Skubam ten ir bėgam,

Ir sustot negalim.

Mums dėl to negėda,

Kad užteršim šalį,

Kad aprengę laisvę

Padėvėtu rūbu,

Smarkiai nusipaistę

Į Europą skubam.

MALDA APIE MALDĄ

Jeigu tu krikščionis

Ir dar katalikas,

Gali juk nebūti

Alkanas ir plikas.

Tačiau kodėl nori,

Gerbiamas pilieti,

Tu kiekvieną kartą

Vis daugiau turėti.

Nors tu Dievo tėvo

Poteriuos kasdieniuos

Prašai, kad tau duotų

Duonos tik šiai dienai.

Gal tu ir galvoji,

Kad dėl viso kito,

Kas šitoj maldelėj

Nėra pasakyta

Bus nepastebėta

Ir dangaus atleista,

Bet manyti šitaip

Būtų baisiai keista.

Šičia, mielas broli,

Tu be galo klysti.

Tokiems uždaryta

Dangaus karalystė.

Jeigu žemėj būna

Tavo kūnui rojus,

Dvasios nebelaukia

Šitoksai rytojus.

Gal geriau tu būki

Tikras ateistas,

Nereiks veidmainiauti

Ir drebėt prieš Kristų.

Gal čia jau ir būtų

Pasakyta viskas -

Ne kiekvienas gali

Būti kaip Pranciškus.

Jis išsižadėjo

Ir garbės, ir turtų,

Kad pasaulio žmones

Dievuje suburtų.

Vis dėlto, jei nori

Dvasiai laisvę gauti,

Niekad nereikėtų

Šitaip veidmainiauti.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]