IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Dr. Vytautas Valentinas TOLOČKA

BŪTA MIELO ŽMOGAUS

Rugpjūčio 18 d. sukanka 105 metai, kai gimė (1898) Mykolas Šidlauskas, ilgametis Kauno aklųjų mokyklos šepečių amato mokytojas.

Gimė Panevėžio apskrities Valdaikių kaime, Burbiškio dvaro kumečio šeimoje. Kiek paūgėjęs dvare tarnavo prie arklių. Netrukus dvaro savininkė jį paėmė dvaran patarnauti maždaug tokio pat amžiaus sūnui. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą M. Šidlauskas lydėjo savo jaunąjį poną į Sankt Peterburgą. Ten išmoko šepečių gamybos amato. Po karo, grįžęs tėvynėn, buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Palangos karo lauko ligoninėje. Baigęs karinę tarnybą apsigyvenio Kaune, dirbo prie Karo muziejaus įsikūrusiame Karo invalidams šelpti komitete ūkiniu darbuotoju. Čia dirbdamas susipažino su akluoju karo invalidu Pranu Dauniu. Buvo jo pakviestas padėti pirmajam Lietuvos aklųjų suvažiavimui 1926 m. liepos mėnesį. Jam buvo pavesta registruoti suvažiavusius akluosius, pažymėti, iš kur atvyko ir nuo ko yra apakę, nuvesti grupėmis į Liaudies namuose buvusią mokyklą apgyvendinti. Į suvažiavimą atvyko 200 aklųjų, beveik visi be matančių palydovų. Po suvažiavimo reikėjo padėti neregiams išvykti namo. M. Šidlauskas pasinaudojo senu būdu vedžioti akluosius būriais: paėmė ilgų, storų virvių, iš vienos ir kitos pusės į virvę įsikibdavo po penkis žmones, ir taip, reginčiojo vedami, be vargo buvo palydėti kas į geležinkelio, kas į autobusų stotis. Be abejo, tasai nematytas neregėtas įvykis, laikui bėgant, neišvengė įvairių pasakojimų, anekdotų.

Taip susidūręs su aklaisiais, Šidlauskas ir vėliau ryšių su jais nenutraukė: aklųjų institute dirbo ūkvedžiu, o nuo 1930 m. rugsėjo pradžios mokė šepečių gamybos amato ir pats dar lankė tos specialybės instruktorių kursus. Kariuomenės intendantūroje išsirūpindavo užsakymų instituto šepečių dirbtuvei.

Šia proga norisi priminti vieną įdomią smulkmenėlę. Atėjo skaudūs 1939 metai. Rudenį prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Žmonės susirūpinę sekė politinius įvykius. Nors instituto auklėtiniams buvo skaitomi laikraščiai, nustatytomis valandomis klausomasi radijo laidų, bet šito neužteko. Amatų instruktoriai Mykolas Šidlauskas ir Kazimieras Mirinauskas pasišovė auklėtiniams aklųjų raštu leisti laikraštėlį su išrinktomis iš spaudos aktualiausių politinių įvykių žinutėmis. Laikraštėlis vadinosi "Širmir" (leidėjų Šidlausko ir Mirinausko pavardžių santrumpa). K. Mirinauskas mokėjo brailio raštu spausdinti. Laikraštėlį auklėtiniai ir dirbtuvių darbininkai mielai skaitė.

Įsitraukęs į kasdieninę instituto veiklą, stengėsi kuo galėdamas padėti auklėtiniams, gyveno jų rūpesčiais, ypač karo ir pokario metais. Nors ir būdamas pedagogas, mielai gelbėjo instituto ūkiniuose darbuose.

Šeštojo dešimtmečio viduryje Kauno aklųjų mokykloje buvo uždarytas šepečių amato skyrius ir M. Šidlauskas neteko darbo. Jis mirė nuo džiovos 1956 m. gegužės 1 d.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]