NEREGYS IR VISUOMENĖ

NEĮGALIEJI SVEIKŲJŲ AKIMIS

Birželio 5 - 8 d. Lietuvoje vyko sociologinis tyrimas "Neįgaliųjų padėties Lietuvoje vertinimas". Su tyrimo rezultatais birželio 24 d. supažindinti Lietuvos neįgaliųjų forumo surengtos tarptautinės konferencijos dalyviai. Nors akliesiems, lyginant su kitomis negaliomis, tyrime skiriama sąlyginai nedaug dėmesio, vis dėlto manytume, jo rezultatai galėtų būti įdomūs ir mūsų žurnalo skaitytojams. Kai kada gal net naudingi - ieškant paramos, varstant savivaldybių ir kitų įstaigų valdininkų kabinetų duris, steigiant naujas darbo vietas.

Tyrimo įvade autoriai dr. Aleksandras Dobryninas ir Vladas Gaidys rašo, jog Lietuvoje gyvena daugiau nei 200 tūkst. neįgaliųjų (6 proc. visų šalies gyventojų). Oficiali statistika skelbia, kad 16 tūkst. gyventojų kasmet paskiriama invalidumo pensija, kad efektyvus neįgaliųjų problemų sprendimas negali būti vien valstybinių institucijų prerogatyva. Kitaip sakant, neįgaliųjų gyvenime nebus pokyčių (arba jie vyks labai lėtai) be teigiamo visuomenės požiūrio į šiuos žmones, tolerancijos ir solidarumo. Taigi tyrimo autoriams visų pirma rūpėjo Lietuvos gyventojų požiūris į neįgaliuosius. Tyrimą parėmė Jungtinių tautų vystymo programa Lietuvoje. Tyrimą atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus".

Tyrimas turėjo atsakyti į klausimus, ar Lietuvos gyventojai pastebi ir linkę bendrauti su neįgaliaisiais, kaip jie supranta neįgaliųjų problemas, kaip yra vertinama neįgaliųjų teisių apsaugos sistema? Iš viso apklausti 1105 respondentai, apklausa vyko Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Druskininkuose, Visagine; Trakų, Alytaus, Šakių, Pakruojo, Plungės, Šilutės, Kėdainių, Utenos, Tauragės ir Rokiškio rajonuose. Tyrimas vyko 18 miestų ir 56 kaimuose.

AR LIETUVOJE PASTEBIMI NEĮGALIEJI? Kaip jau minėta, Lietuvoje neįgalieji sudaro apie 6 proc. visų gyventojų. Sąlyginai tai nedidelė visuomenės dalis, ne tik galinti fiziškai ištirpti tarp kitų žmonių, bet dėl sutrikusios komunikacijos ir mobilumo gali tiesiog nedalyvauti viešajame gyvenime. Todėl kilo klausimai, ar Lietuvos gyventojai pakankamai gerai mato neįgaliųjų mažumą, ar jie pastebi jų neįgalumo formas, ar sugeba bendrauti su neįgaliaisiais kaip su lygiais, jų nestigmatizuodami ir nemarginalizuodami?

Kad neįgaliųjų nestigmatizuotume ir nemarginalizuotume, pirmiausia juos reikia pažinti. 17,2 proc. jaunimo pažįsta neįgaliuosius, visiškai nepažįsta neįgaliųjų 57,4 proc. jaunimo ir 44,7 proc. vyriausios amžiaus grupės sveikųjų. Remdamiesi šiais skaičiais, tyrimo autoriai daro išvadą, kad neįgalieji vis dar yra socialiai izoliuoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik 2,7 proc. respondentų turi neįgalių bendradarbių, bendramokslių. Geriausiai respondentai pažįsta žmones, turinčius judėjimo negalią (49,9 proc.), mažiau - proto (12,3 proc.), regos - (9,3 proc.), klausos - (5,5 proc.) negalią.

BENDRAVIMAS SU NEĮGALIAISIAIS. Mažiausiai neigiamų emocijų sukelia žmonės, turintys judėjimo negalią, - tik 1,5 proc. respondentų nurodė, kad su jais nenori bendrauti. Kiek daugiau nenorinčių bendrauti yra su aklaisiais - 2,3 proc., kurčiaisiais - 4,3 proc. Daug daugiau nenorinčių bendrauti yra su psichiškai neįgaliais - 18,6 proc. Tačiau ir čia beveik dvigubai daugiau tokių, kurie teigia, kad su psichiškai neįgaliais bendrauja kaip su bet kuriais kitais žmonėmis - 47,4 proc. Kitų neįgaliųjų atžvilgiu absoliuti dauguma apklaustųjų neturi kompleksų. Bendrauja su turinčiais judėjimo negalią kaip su bet kuriais kitais žmonėmis - 87,7 proc., aklaisiais - 81,9 proc., kurčiaisiais - 74,4 proc. Remdamiesi šiais skaičiais, tyrimo autoriai daro išvadą: "Net jei respondentai kiek ir "pagražino" savo nuomones, vis vien tokie rezultatai liudija apie aukštą visuomenės tolerancijos neįgaliesiems lygį". Mažiausiai nepalankaus nusistatymo aklųjų atžvilgiu yra tarp jaunimo - tik 1,5 proc., o tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą tokių iš viso nebuvo.

SOCIALINIS SOLIDARUMAS IR JAUTRUMAS. Tai ne tik kasdieninis ar atsitiktinis bendravimas su neįgaliuoju, bet ir sugebėjimas matyti problemas, su kuriomis kasdien susiduria neįgalieji. Neįgaliuosius pažįstantys respondentai buvo prašomi įvardinti problemas, su kuriomis, jų požiūriu, dažniausiai susiduria neįgalieji. Respondentai galėjo pateikti kelis atsakymus. Visi atsakymai buvo sugrupuoti į keturias grupes: buities bei kasdieninio asmeninio gyvenimo, ekonominės, gydymo ir socialinės integracijos problemos.

Dažniausiai buvo minimos buities ir kasdieninio asmeninio gyvenimo problemos - 44,2 proc.: pati negalia, savarankiškumo stoka, nepatogus gyvenimas ir pan. Labiausiai šias problemas akcentavo jauni žmonės nuo 15 iki 29 metų, turintys aukštąjį išsilavinimą, gyvenantys didmiesčiuose.

Ekonominės neįgaliųjų problemos - pragyvenimo lygis, lengvatos - užėmė antrąją pagal dažnumą vietą - 36,2 proc.; šią problemą labiausiai akcentavo priešpensinio amžiaus žmonės (50-59 metai). Gydymo problemas - medicininį aptarnavimą, vaistus - minėjo 34,3 proc. respondentų. Socialinės integracijos problemos - mobilumas, darbas, užimtumas ir pan. - 27,4 proc. respondentų.

Tyrimo metu buvo analizuojama, kaip Lietuvos gyventojai vertina aklųjų, kurčiųjų, judėjimo ir psichikos negalią turinčių asmenų sąlygas šiose gyvenimo srityse: darbas, mokymasis, poilsis, kultūra bei sportas, viešasis transportas.

Visose minėtose srityse aklųjų ir silpnaregių sąlygos buvo įvertintos gana neigiamai. Ypač tai pasakytina apie darbo sąlygas: 52,4 proc. šias sąlygas įvertino neigiamai ir tik 3,4 proc. teigiamai. Didesnių skirtumų socialinėse demografinėse grupėse nebuvo nustatyta. Blogiausiai yra vertinamas viešasis transportas - net 60,5 proc. apklaustųjų teigia, kad čia sąlygos žmonėms, turintiems judėjimo negalią, yra blogos ir tik 8,4 proc. - kad geros. Nepalankiai buvo įvertintos ir darbo sąlygos.

INFORMACIJOS ŠALTINIAI. Nustatyta (ne tik šiuo tyrimu), kad svarbiausias informacijos šaltinis apie neįgaliųjų problemas yra televizija. Dažniausiai sužinoma per Lietuvos televiziją (80,9 proc. jaunimo). Iš asmeninės patirties apie neįgaliųjų problemas dažniau sužino vyresni kaip 50 metų respondentai. Pastebėtina, kad TV, kaip informacijos apie neįgaliuosius šaltinis, dominuoja tiek tarp tų, kurie pažįsta neįgaliuosius, tiek tarp tų, kurie jų nepažįsta.

Tai yra svarbus faktas organizuojant visuomenės informavimo kampaniją apie neįgaliųjų padėtį.

Lietuvos gyventojų manymu, svarbiausios neįgaliųjų problemos yra buities ir kasdieninio asmeninio gyvenimo klausimai. Taip pat jie įvardijo ekonomines, gydymo ir socialinės integracijos problemas. Lietuvos gyventojai kritiškai vertina darbo sąlygas neįgaliesiems ir kaip itin blogas - transporto sąlygas žmonėms su judėjimo negalia.

NEĮGALIŲJŲ TEISĖS. Tyrimo autoriai domėjosi, koks yra požiūris į institucijas, galinčias ir turinčias užtikrinti neįgaliųjų teisių įgyvendinimą, ar Lietuvos gyventojai pritartų papildomam neįgaliųjų finansavimui iš valstybės biudžeto?

Kritiškas neįgaliųjų teisių vertinimas, lyginant su ankstesniais tyrimais, nepasikeitė. Mažiau nei 1 proc. respondentų pasirinko atsakymą, kad padėtis gera. Apskritai vertinančių gerai ir pakankamai gerai yra tik 15,7 proc., o vertinančių blogai ir pakankamai blogai - net 63,5 proc.

Blogiausiai vertinama valstybinių institucijų ir verslininkų (iš kurių, matyt, daug tikimasi) veikla. Geriausiai įvertinta žiniasklaida ir tarptautinės organizacijos. Nevyriausybinės organizacijos irgi buvo gerai įvertintos, tačiau daug ir neturinčių nuomonės tuo klausimu.

Įvairūs tyrimai rodo, kad gyventojai daugeliu atvejų linkę mažinti biudžeto išlaidas, ypač jei kalbama apie valdininkų skaičių, teisėjų atlyginimus ir pan. Neįgaliųjų atveju matome priešingas tendencijas: absoliuti dauguma apklaustųjų pasisakė už papildomų lėšų skyrimą neįgaliesiems, nors turėjo būti suprantama, kad tai visų mokesčių mokėtojų pinigai, ir tos papildomos lėšos gali atsirasti tik sumažinus kitų sričių finansavimą.

Parengė Alvydas VALENTA

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]